Naujausios
Kai po skandalingojo susidorojimo su protestuotojais Rūdnikuose Lietuvos Vidaus Reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje prabilo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos leksika,– ši valstybės tarnautoja, meistriškai vaidinanti svarbią pareigūnę, vadintina... „Agniasandra“.
Kuomet dėl galimai neteisėto batkos išrinkimo Baltarusijos prezidentu žmonės pradėjo protesto akcijas, taikų pilietinį pasipriešinimą neteisybei jis vadino... antivalstybiniu aktu.
Lietuvos vidaus reikalų „Agniasandra“, mažne praradusi paskutinius Klaipėdos misės išvaizdos likučius, irgi sako, kad Lietuvos žmonių nenoras kaimynystėje turėti didesnį kiekį atbėgėlių nei konkrečioje vietovėje gyvena vietinių, yra veikimas prieš valstybę.
Gal „Agniasandra“ neteko nuovokos ar elementarios orientacijos erdvėje? Ji teigia nesuprantanti, „prieš ką žmonės kovoja“. Tenka šiai VRM primadonai paaiškinti, kuo piliečiai nepatenkinti.
Ponia, ryškiai ne savo vietoje tūnanti, žmonės kovoja prieš 18-osios Vyriausybės neveiklumą ir nekompetenciją. Moteriausybė taip pasimetusi, kad net nebepatogu ją kritikuoti. Vien apie šią valdančiąją kliką pagalvojus, apima begalinis gailestis. Tik vėliau pastarąjį jausmą pakeičia mintis, koks „velnias nešė juos į tą galerą“? Jie ereliais kyla tik opozicijoje sėdėdami. O dirbti, ir dar spaudžiamiems dvigubos ekstremalios situacijos, reikia mokėti. Net ekspremjeras Saulius Skvernelis užjaučia Vyriausybės vadovę, nes puikiai supranta į kokį diplomatinį akligatvį valdančiųjų arogancija bei įvykių neprognozavimas įstūmė Lietuvą. O gal ir visą Europos Sąjungą...
Žinau, aršūs Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų fanai tuoj puls ciniškai rėkauti, ko ta moterėlė iš provincijos moteriausybę kritikuoja ir pati nieko nesiūlo.
Galiu ir pasiūlyti: nebemeluokite žmonėms, „neberūšiuokite“ kiekvieno asmens teises ir valstybę ginančio į rusų agentų ar A. Lukošenkos rėmėjų gretas. Gal jau gana nekęsti savo šalies piliečių ir vadinti juos nemokšomis ar nieko nesuprantančiais tamsuoliais, kuriems tik po trejų metų bus leista kitus išsirinkti.
Metas išgirsti žmones, kurie sako, kad nenori ir nemoka dalyvauti protesto akcijose, tačiau yra priversti tai daryti. Dieveniškių ar Rūdninkų gyventojai nepageidauja nesaugios kaimynystės, nes jau žino, kaip į ES valstybes per nesaugomą pietinę sieną atbėgę šimtai tūkstančių nelegalių migrantų „elgiasi“ šalyje, kurios politinio prieglobsčio prašo. Ne vienas atbėgėlis, duodamas interviu žurnalistams, į klausimą, kuo jie gali būti naudingi šaliai, į kurią likimas atginė, neatsako. Nesupranta, ko iš jų norima. Jie prisipažįsta, kad čia „atvyko gerai gyventi“.
Jei „Agniasandra“ būtų apsilankiusi protestuojančiuose Rūdninkuose ir pasišnekėjusi su gyventojais, žinotų, kad atbėgėliai bus įkurti arti. Tik už 900 metrų nuo artimiausių vietinių. Be to, neskiestų apie tvirtas vadinamojo Rūdninkų karinio poligono tvoras. Mat, tas objektas, kuriame ketinama apgyvendinti 1500 nelegalių migrantų, tik labai „paradiškai aptvertas“ bei turi įvažiavimo ir išvažiavimo vartus, prie kurių net signalizacija pajungta. Tačiau dalis šio vadinamojo poligono – kiauras. Kas nori ateina, kas nori išeina. Imitacinis poligonas taps tokio pat „saugumo“ stovykla politinio prieglobsčio prašytojams?
Net tie politologai, kurie aršiausiai gina valdančiuosius, kritikuoja šių prastą komunikaciją su gyventojais ir savivaldybių merais. Prezidentas G. Nausėda pataria Vyriausybės atstovams tartis su vietos bendruomenėmis ir pats parodė pavyzdį, nuvykdamas į Dieveniškes. Be to, šalies vadovas dar kartą pademonstravo, kad žino Lietuvos istoriją bei pasiūlė kreiptis į verslininkus ir prašyti jų paramos. G. Nausėda priminė, kad 16 amžiuje visuomenė pastatė Vilniaus gynybinę sieną.
Kai kurie verslininkai jau atsiliepė, kad yra pasiryžę padėti valstybei.
Tačiau šių pasiūlymų kontekste pasigirdo originalus Premjerės I. Šimonytės pranešimas, esą Lietuva gali nepriimti „pro bet kur“ į Lietuvą ateinančių migrantų. Politinio prieglobsčio dera legaliai prašyti pasienio praėjimo punktuose. Galima ir neišvykus iš savo kilmės šalies. Tereikia kreiptis į atitinkamas ambasadas tų šalių, į kurias negandų vejami žmonės norėtų bėgti.
Visai nesuprantama, kodėl nelegaliai atbėgusieji taip „popinami“, kad gali kelti įvairius reikalavimus, skelbti bado akcijas, teršti savo gyvenamąsias patalpas ir t.t. ir pan. Tokių triukšmadarių vieta yra kalėjime. Arba bent mažiausiai jiems derėtų „susipažinti“ su ORKA – Rūdninkuose savo arsenalą demonstravusiomis specialiosiomis pajėgomis.
Iš neteisės negimsta teisė. Todėl Lietuvos Respublikos sienos pažeidėjų teisių viršenybė prieš protestuojančių vietinių – aukščiausio lygio nesąmonė. Kaip manote, kokią žinią dar besiruošiantiems kirsti Lietuvos sieną atbėgėliams pasiuntė „Agniasandra“ ir jos pareigūnai, purškę ašarines dujas taikiems protestuotojams į veidus? Varykite pas mus, nes mes atlaisviname jums erdvę, nutildydami čiabuvius?
Palyginkime, ES Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir, tarkime, tradicinį Afganistano talibų žmogaus teisių suvokimą. Pastarųjų prigimtinė „teisė“ – žiaurumas ir kraujo kerštas.
Todėl turime svarbią užduotį – sutvarkyti savo valstybinę ir Rytinę ES sieną. Jei kadaise Jono Basanavičiaus sodyboje pasodinome po ąžuolą, tai bent po metrą tvoros nutieskime. Ir palinkėkime negebantiems dirbti Vyriausybės nariams: sutelkite savigarbos likučius ir pasirinkite lengvesnius darbus.
