Naujausios
1989 metų birželio 6 dieną paviešintame tekste V. Mazuronis postringauja apie atsigręžimą į praeitį. Ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje tais metais buvo aktyviai diskutuojama, ar reikia statyti paminklą stalinizmo aukoms pagerbti. Tačiau „pasirodė, kad apibrėžti, kas yra stalinizmo aukos, gana sudėtinga.“ Tapo nebeaišku, „ar tik stalinizmas kaltas dėl visų mūsų bėdų“ arba „kada baigėsi stalinizmo era ir ar ji baigėsi?“
Kaip atsakytumėte į pastarąjį klausimą? Aš manau, kad stalinizmo epocha paliko gilų įspaudą mano Tautos atmintyje. Fizinis teroras virto psichologine priespauda kiekvienam, turinčiam savo nuomonę ir nebijančiam jos pareikšti neanonimiškai. Veidaknygės terminais tariant, jei turi drąsos pasakyti ar parašyti kitokią nei „masinė nuomonė“, lieki „užbanintas“ karjeros kelyje ar net asmeniniame gyvenime.
Prasminga, kai ginamos A. Navalno teisės, nes tada plačiai ir viešai užsienio reikalų anūkas pasireklamuoja, kad motininėje šalyje visi jau esame apginti. Todėl policijai galima viduryje baltos dienos S. Daukanto aikštėje išsukinėti rankas žmogui, turinčiam rimtą sąnarių ligą. Dar įdomiau, kai policijos suvestinėje parašoma, kad „asmuo sulaikytas dėl to, kad garsiai rėkė.“ Kaip nešaukti, jei ligotus kaulus žaloja? O vidaus reikalų Agnė tyli, nes jai svarbiau pareigūnus ant savivaldybių „rubežiaus“ sutupdyti.
Šiandien baimė mutavo į totalų abejingumą, kai negalvojant palaikoma didesnės žmonių masės nuomonė, o ne ta, kurią manai esant teisinga. Tiesiog nesinori, kad sutaršytų, „sugražulintų“, užbanintų... Lieka vienintelė išeitis – niekur nebesikišti ir „užmušti“ pilietį savyje...
Mano tautiečiai ir tėvynainiai tyli net tuomet, kai koks nors susireikšminęs Seimo Žygis moko Sakartvelo gyventojus ir kišasi į tos šalies vidaus reikalus, kol šeimininkai paprašo užsičiaupti. Energetikos ministerijos Dainius kaltina „braliukus“ latvius, kad šie perka Astravo AE produkciją ir dar aiškina ukrainiečiams, kad šie boikotuotų baltarusišką elektrą.
Nereikia mulkinti žmonių: Lietuva, Latvija, Estija ar Ukraina neturi atskiros, testuotos elektros linijos į Vakarus. Kabeliai į Skandinavijos šalis negali išgelbėti išbalansuoto Lietuvos elektros ūkio. Visos minėtos posovietinės valstybės „kybo“ ant Rusijos elektros linijos. Neįmanoma atskirti rusiškos elektros nuo baltarusiškos, tekančios tais pačiais laidais. Elektronai – ne energetikos tarpininkų ar lobistų lagaminuose gabenami pinigai...
Per daugiau nei 30 Nepriklausomos Lietuvos metų konservatoriai ne kartą buvo valdžioje, bet taip ir nesugebėjo optimizuoti vidaus ūkio. Lietuva neparengė elektros sistemos atjungimo nuo Rusijos, todėl geriausia uždanga savo pačių neveiklumui – kitų puldinėjimai.
Dabartinės valdančiosios daugumos elgesys gali aptemdyti Lietuvą. Rusija gi atliko namų darbus. Ji pasiruošusi savarankiškai, be Lietuvos, Latvijos ar Estijos apsirūpinti elektros energija. Bet kurią akimirką Maskva gali įvykdyti „antiastravinio“ Sąjūdžio reikalavimą bei nebepardavinėti Lietuvai ir jos bendramintėms baltarusiškos elektros.
Kodėl nenutiesta elektros linija į Vakarus? Gal nepavyksta sustrateguoti „Independence terminalo“ varianto elektros ūkyje, kuomet išliko akivaizdi dviprasmybė: Lietuva neva atsijungė nuo Ivano dujų vamzdžio. Turi nykiai prabangų ir žiauriai brangų terminalą, nuomojamą iš Norvegijos. Tačiau apie 50 proc. mūsų šaliai reikiamo dujų kiekio perpus pigiau tebeperka iš... „Gazpromo“.
Lietuvos energetikos Dainius – istorikas. Savo nervingais reikalavimais jis gali pasiekti tik vieną istorinį tikslą – užtemdyti Lietuvą. Elgdamasis nediplomatiškai, susipykęs su visomis Baltijos sesėmis bei Ukraina, pribloškęs savo „išmone“ net ES Direktoratą, D. Kreivys tiesiausiu keliu tempia mūsų valstybę į energetinę krizę.
Viešpatie, kokie kantrūs mano broliai lietuviai! Negaliu patikėti, kad žmonės nesupranta, kas vyksta. Kol rinkėjai abejingai tyli, ruošiamos rinkimų įstatymo pataisos – ketinama dar labiau apriboti Konstitucines suvereno galias. Maldeikių atžala Seime trykšte trykšta energija 1,92 cm. grožio, įsikūrusio S. Daukanto aikštėje, paversti rūmų kaliniu. Mol, tegul gėrisi savo dvaru ar apstulbęs žvelgia į paauksuotus veidrodžius.
Lietuvoje šiuo metu „šeimininkauja“ bene mažiausią tautos pasitikėjimą turinti valdančioji dauguma. Už pastarąją 2020 metų Seimo rinkimuose tebalsavo vos 40proc. į rinkimų apylinkes atėjusių žmonių. Apgailėtina, bet dabartinę valdžią išrinko apie 20 proc. visų sąrašinių rinkėjų, todėl ji neturi teisės kalbėti tautos vardu. Kiekvienas jų žingsnis, lemiantis kardinalius pokyčius valstybės ir žmonių gyvenime, privalo būti patvirtintas referendume.
Nevarginsiu skaičiais, tačiau dabartinės valdančiosios koalicijos atstovo, Maldeikių sūnaitėlio įgarsintos svajonės bei premjerės Ingridos ketinimai pasisavinti Lietuvos valstybės vadovo titulą ir į ES Vadovų tarybą deleguoti Vyriausybės galvą jau kelią juoką. Už Gitaną Nausėdą aš nebalsavau, bet gerbiu tų 881 495 žmonių pasirinkimą (65,68 proc. atėjusiųjų balsuoti) ir pripažįstu, kad jis turi solidesnį tautos pasitikėjimo mandatą nei Ingrida Šimonytė. Pastaroji surinko perpus mažiau atėjusių rinkėjų balsuoti rinkėjų balsų (443 394 arba 33,04 proc.).
Nederėtų pamiršti dar vieno rodiklio. Premjerės partija 2020 metų rinkimuose „uždirbo“ dar mažiau balsų nei ji pati prezidentiniame vajuje (24,8 proc. visų dalyvavusių). Beje, tikiuosi, jei ES bus suformuota ES Premjerų Taryba, savo politinius apetitus galės patenkinti ir šie. Todėl nuotoliniu būtų spaudžiu dešinę savo buvusiam Sąjūdžio bendražygiui, EP nariui Andriui Kubiliui, kuris I. Šimonytės yra kritikuojamas už tai, kad paisė subordinacijos ir “leido“, kad valstybei vadovautų Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Na, prisipažinkit, ar nenorėtumėte išgirsti, kaip koks nors Seimo Maldeikis pypsi: „Grybauskaite, nevažiuok...“
Ir tik vienintelis žavesys ištiko mane šią savaitę: Seimo Viktorija įvertino valstiečio Ramūno Karbauskio vadovaujamą šešėlinę vyriausybę. Ji pareiškė, kad alternatyvusis kabinetas galėjo prisidėti prie parašų rinkimo, reikalaujant, kad Laisvės partijos Tomas Vytautas, vadinamas profesionaliu gėjumi, būtų pašalintas iš parlamento Žmogaus teisų komiteto pirmininko pareigų. Šaunuolė mūsų miesto Garbės pilietė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Puikiai pareklamavo žmones, pasakiusius referendumo lygio nuomonę.
Paklausite, kokia situacija Saulės mieste? Čia puikiausiai tinka posakis: „kaip danguje, taip ir ant žemės“. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis šios kontoros darbuotojus vadina savo žmonėmis, nors tie „jo žmonės“, kaip, beje, ir jis pats yra šiauliečių samdiniai, o ne kokio valdininkėlio vergai, bijantys nosis iš kabinetų iškišti, kai viešojoje erdvėje apie ponus A. Bartulį ar A. Visocką pasirodo kritinė publikacija.
Dar pernai gruodį Šiaulių visuomenininkai pateikė 2020 metais vykdytų projektų ataskaitas, tačiau tebelaukia atsakymų – gerai juos atliko ar nelabai. Tiesa, neatsižvelgdami į karantino diktuotas sąlygas, valdžios galvočiai suskubo atiminėti projektinius pinigus iš tų, kurie nebijo atviros, tiesios diskusijos. Tačiau visai „nekliudė“ savų, su kuriais „bendradarbiaudami“ pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje įstatymą.
Reziumuokime, ar pastatys vergvaldžiai paminklą „Tautos laisvei“ tuo metu, kai jiems naudinga valdyti bailius, abejingus, bežadžius, vis labiau į dvasinės vergijos liūną klimpstančius gyventojus?
Jau 32 metus tęsiasi kadaise architekto V. Mazuronio pradėta diskusija: „ar statyti, kur statyti, kokį statyti“ paminklą stalinizmo aukoms. Manau, netrukus imsime svarstyti, ar „stalinizmas baigėsi“, jei keliaaukščius dvarus jau montuojame į parkus. Tikiu, kad laisvu nuo jų projektavimo metu, architektai ketina suręsti kokį „balvoniuką“ ir Laisvei. Tarsi skulptorių nebeturėtume.
Taigi, jei tauta prarado savigarbą ir amą – ji neverta Laisvės. Juolab jos simbolio – paminklo. Pastarojo vergvaldys ir nestatys. Istorinė atmintis bei pagarba jai – nesuprantami reiškiniai Šiaulių valdžiukei. Ar ne A. Bartulis bei A. Visockas suniokojo Saulės miesto centro paveldą? Todėl abu tenusprendžia, kurio iš jų skulptūra ir stosis ant laiptukų, sumontuotų skvere prie savivaldybės pastato.
Atėjo metas pasikartoti:
„Pirmyn, vergai nužemintieji...“
