Kokie abiturientų planai baigus mokyklą?

Emi­li­ja: – Šian­dien baig­ti mo­kyk­lą yra la­bai keis­ta, dar ne­su­vo­kiu to, kad jau vis­kas, pra­si­dės rim­tas gy­ve­ni­mas. Iš tik­rų­jų la­bai ge­ra nuo­tai­ka, nes ir eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai ne­nu­vy­lė, gal tik is­to­ri­jos. Bet ba­lai aukš­ti, kiek pla­na­vau, tiek ga­vau.

Rink­siuo­si kū­ry­bos ko­mu­ni­ka­ci­jos stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te, bet bu­vo ir min­čių iš­vyk­ti į už­sie­nį, nes esu įsto­ju­si į ki­no stu­di­jų pro­gra­mą Lon­do­ne, bet vis tiek – na­mai yra na­mai, no­riu pa­si­lik­ti. Dar ne­ži­nau, ar po stu­di­jų grį­šiu į Šiau­lius: aš ne­ma­tau sa­vęs vi­są lai­ką gy­ve­nant vie­na­me mies­te. No­rė­čiau bū­ti kū­rė­ja ir ke­liau­ti po vi­są Lie­tu­vą.

Ta­das: – La­bai sma­gu baig­ti mo­kyk­lą. La­bai grei­tai vis­kas praė­jo. La­biau­siai pa­siilg­siu drau­gų. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti mo­ky­to­jams, kad jie iš­mo­kė ir su­tei­kė įgū­džių. Sto­siu į in­for­ma­ti­ką Kau­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­te, nes pa­si­do­mė­jau ir nu­spren­džiau, kad šios stu­di­jos ge­res­nės Kau­ne nei Vil­niu­je. Sa­vo atei­tį kur­siu ten, kur gau­siu dar­bą, bet neat­me­tu ga­li­my­bės su­grįž­ti į Šiau­lius.

Aus­tė­ja: – Šian­dien la­bai džiau­giuo­si. Prieš ke­le­tą die­nų kaip tik mąs­čiau, kad bus la­bai gai­la pa­lik­ti mo­kyk­lą, bet la­bai lau­kiu nau­jo eta­po, ti­kiuo­si su­si­ras­ti nau­jų drau­gų. Ti­kiuo­si, kad įsto­siu į Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tą ir stu­di­juo­siu aku­še­ri­ją. Eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai ne­nu­vy­lė, bu­vo to­kie, to­kių ir ti­kė­jau­si. La­bai pa­siilg­siu drau­gų ir ge­rų mo­ky­to­jų. Žiū­rė­siu, kaip su­si­klos­tys gy­ve­ni­mas, ne­ži­nau, ar grį­šiu į Šiau­lius. Šiau­lius la­bai mėgs­tu, tai gal ir grį­šiu?

Kris­ti­jo­nas: – Šian­dien jaus­mas yra la­bai ge­ras. Ti­kiuo­si, kad pa­vyks įsto­ti į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Že­mės ūkio aka­de­mi­ją, stu­di­juo­ti že­mės ūkio me­cha­ni­kos in­ži­ne­ri­ją. La­bai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti sa­vo tė­ve­liams ir auk­lė­to­jai. Mo­kyk­los, ži­no­ma, pa­siilg­siu.

Mil­vy­dė: – Baig­ti mo­kyk­lą – jaus­mas yra įdo­mus ir keis­tas, to­dėl kad dvy­li­ka me­tų to­je pa­čio­je vie­to­je bu­vai, o da­bar at­ro­do, kad vis­kas bai­gė­si, bet pa­bai­ga yra nau­jo pra­džia.

Jau ap­si­spren­džiau, kad stu­di­juo­siu me­di­ci­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Na­mų gai­la pa­lik­ti ne­bus, nes tam ruo­šė­mės vi­są gy­ve­ni­mą – kaip paukš­čiai au­gi­na sa­vo spar­nus ir iš­skren­da. Bet gal­būt po stu­di­jų grį­šiu į Šiau­lius, nes ma­nau, kad čia yra pui­kios per­spek­ty­vos su­kur­ti kaž­ką sa­vo. Gy­ve­ni­mas pa­ro­dys, ne­mėgs­tu pla­nuo­ti, ir dėl sa­vo stu­di­jų ne­bu­vau neap­sisp­ren­du­si iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės. Juk ir sa­ko­ma: žmo­gus pla­nuo­ja, Die­vas juo­kia­si.