Kipro menininkę sužavėjo lietuviškas ruduo

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Me­ni­nin­kė iš Kip­ro pri­sta­to sa­vo dar­bų pa­ro­dą.
Penk­ta­die­nio va­ka­rą Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je du­ris at­vė­rė nau­ja me­ni­nin­kės iš Kip­ro Ipek De­niz­li Ka­ra­goz pa­ro­da pa­va­di­ni­mu „8 oran­ži­nė“. Jo­je ga­li­ma iš­vys­ti įvai­rių kip­rie­tės ta­py­bos dar­bų, ku­riems nau­do­ja­mos neįp­ras­tos ta­py­mo tech­ni­kos.

Ru­duo – įkvė­pi­mo šal­ti­nis

Ipek Ka­ra­goz sa­vo gim­ta­ja­me Kip­re už­sii­ma ne tik ta­py­ba bei gra­fi­ka, ta­čiau tu­ri teat­ro stu­di­ją, su ku­ria da­ly­vau­ja ir or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus. Dės­to me­no mo­kyk­lo­je bei kar­tu su teat­ro gru­pe at­lie­ka gat­vės vai­di­ni­mus.

Me­ni­nin­kė pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je lan­kė­si praei­tą spa­lį, da­ly­va­vo Gel­gau­diš­ky­je vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je mo­te­rų me­ni­nin­kių bie­na­lė­je „No stan­dART“.

Dai­li­nin­kę su­ža­vė­jo jai neįp­ras­ta gam­ta ru­de­nį. Ta­da pa­ju­to, jog no­ri čia grįž­ti.

„Spa­lį nuo me­džių kri­to nuo­sta­būs gel­to­ni la­pai. Klau­sy­da­ma­si Vi­val­džio mu­zi­kos ir ste­bė­da­ma kren­tan­čius la­pus, pa­ju­tau kaž­ką la­bai gi­liai sie­lo­je. Tas jaus­mas ma­nęs neap­lei­do ir grį­žus na­mo, to­dėl nu­spren­džiau, jog ki­tą sa­vo pa­ro­dą su­reng­siu bū­tent Lie­tu­vo­je“, – tei­gė I. Ka­ra­goz.

Me­ni­nin­kė eks­po­zi­ci­jos pa­va­di­ni­mui pa­si­rin­ko žo­dį „oran­ži­nė“, nes, pa­sak jos, kiek­vie­nas me­ni­nin­kas sa­vy­je tu­ri ug­nį, ku­ri yra rau­do­nos spal­vos sim­bo­lis. Tuo me­tu kri­tę gel­to­ni la­pai tar­si su­si­jun­gė su rau­do­na spal­va ir su­kū­rė oran­ži­nę.

„Aš­tuo­ne­tą pa­si­rin­kau, nes aš­tuo­niu­kė yra be­ga­ly­bės sim­bo­lis, nie­kad ne­nut­rūks­ta­mas ry­šys. Me­ni­nin­kas daž­nai jau­čia skaus­mą, tuš­tu­mą, ta­čiau jų sva­jo­nės nie­ka­da ne­mirš­ta, taip vi­sa­da ke­liau­ji tuo aš­tuo­ne­tu ir iš jo nie­ka­da nei­šei­ni“, – sa­kė kip­rie­tė.

Neįp­ras­tos tech­ni­kos

Dau­ge­ly­je dai­li­nin­kės kū­ri­nių ma­ty­ti ka­vos pėd­sa­kų, įvai­rių skai­čių, že­mė­la­pių, san­tuo­kos liu­di­ji­mų iš­kar­pų. Dai­li­nin­kė ti­ki ne­paaiš­ki­na­ma ka­vos ga­lia: ją ger­da­mi žmo­nės suar­tė­ja, da­li­ja­si sa­vo pa­slap­ti­mis, džiaugs­mais ir rū­pes­čiais.

„Ma­no pie­ši­niuo­se ga­li­te pa­ste­bė­ti įvai­rių skai­čių ir jų kom­bi­na­ci­jų. Tai daž­niau­siai bū­na ko­dai, te­le­fo­no nu­me­riai ar tie­siog skai­čiai, ku­rie tu­ri vie­no­kią ar ki­to­kią reikš­mę man. Kiek­vie­nas dar­bas yra man as­me­niš­kai svar­bus ir reikš­min­gas. Taip pat, pie­ši­niuo­se nau­do­ja­mos Kip­ro ra­šy­to­jų, poe­tų fra­zės, ei­lė­raš­čiai, ci­ta­tos. To­kiu bū­du aš jau­čiu ry­šį ir su sa­vo ša­lies poe­tais, dėl to aš esu lai­min­ga“, – sa­kė kū­rė­ja.

Pa­ro­dą ga­li­ma ap­lan­ky­ti iki rugp­jū­čio 23 die­nos.