Naujausios
Nauotaikų kaita
(Iš dienoraščio 1973.10.23 d.)
Atsikėliau su gera nuotaika, eidamas į darbą neturėjau labai svarbių užduočių, todėl atrodė, kad diena bus maloni. Gamybinis pasitarimas praėjo normaliai... Po pietų įvyko partijos komiteto organizuojamas pasitarimas su įmonių vadovais. Gaila, kad juos organizuoti planuoja kiekvieną mėnesį, bet jie įvyksta tik kas pusmetį. Nesupratau, dėl ko Jurgelevičius mano adresu pradėjo kelti balsą ir užbaigė labai nemaloniai. Nesupratau už ką buvau apkaltintas – nors nepasakė, kad imsis priemonių atleisti iš darbo. Priežastis aiški: kodėl neduodame garažo P. Tačiau man tai nesuprantama. Jam buvo pasiūlyta vieta, kurią kiti pasirinktų su malonumu, jis gi atsisakė. O apie eilę jau nėra ko ir kalbėti. Be eilės ir dar labai geroje vietoje! Nesuprantu ir skaudu, kad nevienodai grupuojami žmonės. Manau, kad šis atvejis tik pretekstas, o esmė, kad nevisada sutinku su pirmojo nuomone. Buvo sunkus vakaras namuose.
V.Jurgelevičius mano gyvenime daug padarė, kad įveikčiau neteisybes. Kas dabar atsitiko? Ruošiausi rimtam pokalbiui, be to nereikėjo. Net keliuose paskutiniuose pasitarimuose, jis ragino savo darbuotojus bendromis jėgomis spręsti miesto reikalus, nesvarbu kieno inicijuoti. Nors dar visai neseniai Vykdomojo komiteto darbuotojai sulaukdavo raginimų, kaip galima greičiau spręsti vieną ar kitą materialinių vertybių klausimą išimties tvarka.
Kodėl įvyko toks posūkis, tik spėliojome. Vėliau pasklido gandai, kad jo kandidatūra yra realiausia į transporto ministro postą. Gal norėjo persikeliant į Vilnių padėti žmonėms, kurie kreipdavosi su įvairiausiais butų, garažų, mašinų... klausimais? Visi surėmę pečius gyvenome realybėje tokioje, kokia ji buvo. O apie V.Jurgelevičiaus perkėlimą dirbti į Vilnių ministru spėliojimai pasitvirtino. Bet didžiulė nelaimė. Važiuojant automobiliu įvyko avarija, labai susižeidė. Ilgas gydymas, tik negreit persikėlė į Vilnių, jau į kitą postą.
Onkologinis dispanseris vietoj vaikų darželio
Man dar dirbant pirmininko pavaduotoju užeina į kabinetą Bronius Guzaitis, kapitalinės statybos skyriaus viršininkas, ir informuoja, kad eina tiesiai pas mane po pasimatymo su pirmininku Jonu Ščevinsku. Jis ką tik grįžęs iš pasimatymo su sveikatos apsaugos ministru ir nieko nepavyko susitarti dėl onkologinio dispanserio statybos. Dabar visi resursai telkiami respublikinio onkologijos centro statybai Vilniuje. Mes su pirmininku siūlome tokią išeitį – perprojektuoti planuojamą statyti vaikų darželį į gydymo įstaigą. Pirmininkas liepė apsvarstyti tokį variantą.
Negaliu nepritarti, Vilniaus centrinėje miesto gatvėje, griūvančiame mediniame pastate, gydomi labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės – pritariau sumanymui. Tada ramiai apgalvojom veikimo planą. Reikės atidžiai išnagrinėti vaikų darželių-lopšelių poreikį: beveik nekelia abejonių, kad mieste užteks vietų. Bet svarbiausia, kaip skubiai pakeisti projektą, pastatas jau statomas. Kokiomis lėšomis tą padaryt ir svarbiausia, kad apie tai žinotų kuo mažiau žmonių – pareigūnų. Po kelių dienų užėjom pas pirmininką, jis pritarė mūsų veiksmams.
Bebaigiant statybą, kaip sakoma, yla iš maišo išlindo. Paskambinęs švietimo ministras Mečislovas Gedvilas paklausė Jurgelevičiaus, ar čia teisybė.
– Vos, vos prisiprašiau, kad kitą savaitę mus priimtų, – paaiškino man Viktoras.
– Jeigu nebereikia Šiauliams darželių, nebestatysime, kitiems jų tikrai reikia, – aiškino ministras, nesileisdamas į kalbas.
Pagaliau sutarėme, kad švietimo sistemai kompensuosime padarytą skriaudą. Ir tai įvykdėme. Pramonės įmonių sąskaita nutiesta komunikacijų švietimo sistemai, daugiau skyrėme butų, bendrabučių mokytojams bei kitų reikalingų švietimo sistemai vertybių. Visa ugnis teko Viktorui Jurgelevičiui, aš buvau naujokas, Jonas Ščevinskas jau dirbo kitur. Namo važiavom draugiškai atsipalaidavę, kaip būna, kai pavyksta padaryti gerą darbą.
Netrukus mūsų keliai išsiskyrė. Šiauliuose naujas partijos vadas – Jonas Lukauskas. Šiek tiek jį pažinojau ir anksčiau, kai atvažiuodavo iš LKP CK į jo kuruojamo miesto partinę organizaciją. Buvome susitikę partijos būstinėje, bet jokių gilesnių pokalbių nebuvo. Įvykęs partinis plenumas V.Jurgelevičių atleido, J. Lukauską išrinko partijos Šiaulių miesto pirmuoju sekretoriumi.
