Šventės nuotaiką kuria ir stalo dekoras

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Ane­ta Sa­lin­kie­nė lin­ki gra­žių šven­čių ir ra­gi­na fan­ta­zuo­ti, den­giant šven­ti­nį sta­lą.
"Šie­met vy­rau­ja "rus­tic" (kai­miš­kas) sti­lius, sten­gia­ma­si kuo dau­giau pa­da­ry­ti sa­vo ran­ko­mis", – apie ve­ly­ki­nį sta­lą sa­ko Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Ane­ta Sa­lin­kie­nė. Nuo šven­ti­nio sta­lo neat­sie­ja­mi mar­gu­čiai ir pa­va­sa­ri­nė ža­lu­ma.

Jau­ki at­mos­fe­ra

"Sta­lo de­ko­ra­vi­mas ku­ria šven­tės nuo­tai­ką. Siū­lau ją kur­ti jau nuo du­rų, nu­pin­ti ve­ly­ki­nį vai­ni­ką, pa­puoš­ti kiau­ši­niais, gė­lė­mis. Ati­da­rę du­ris įsi­lei­si­te ir šven­tę", – sa­ko A. Sa­lin­kie­nė.

Šių me­tų vė­ly­vų Ve­ly­kų gam­ta dė­kin­ga – pa­mir­šu­sie­ji iš anks­to "iš­sprog­din­ti" ša­ke­lių, ga­li jų pa­si­skin­ti kad ir pa­sku­ti­nę aki­mir­ką. Pa­tin­gė­ję ruoš­tis šven­tėms, par­duo­tu­vė­je ga­li įsi­gy­ti su­dai­gin­tos žo­lės ar kvie­čių: į lo­ve­lį įdė­jus kiau­ši­nį, bus sta­lo puoš­me­na.

"Ve­ly­kos man aso­ci­juo­ja­si su sau­le, ši­lu­ma, man rei­kia gel­to­nos, ža­lios – bun­dan­čios gam­tos spal­vos, ku­rian­čios jau­kią at­mos­fe­rą", – sa­ko A. Sa­lin­kie­nė.

Pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja pa­ta­ria ne­perk­rau­ti sta­lo spal­vo­mis. Šie­met spal­vų ins­ti­tu­tas "Pan­to­ne" ma­din­giau­sia pa­skel­bė ko­ra­li­nę, ji pa­kei­tė per­nai vy­ra­vu­sią vio­le­ti­nę.

A. Sa­lin­kie­nė pa­ta­ria ne­nau­do­ti ki­či­nių spal­vų, rink­tis pa­ste­li­nes, ar­ti­mes­nes gam­tai. Kū­ry­bin­gai mo­te­riai pa­tin­ka žais­ti ir kont­ras­tin­go­mis spal­vo­mis.

"Kiau­ši­nis, ža­lia žo­lė, ža­lios ša­ke­lės, pa­va­sa­ri­niai au­ga­lai neat­sie­ja­mi nuo ve­ly­ki­nio sta­lo. Jei ne­tu­ri­me na­tū­ra­lių žie­dų, ga­li­ma įmai­šy­ti na­tū­ra­liai at­ro­dan­čių dirb­ti­nių", – pa­ta­ria A. Sa­lin­kie­nė.

Mo­te­ris ro­do vie­ną iš sta­lo de­ko­ra­ci­jų: į stik­lo in­dą pri­dė­jo gam­tos do­va­nų – ša­ke­lių, sa­ma­nų, mar­gu­tį. De­ko­ra­vo plunks­no­mis, gė­lė­mis.

Ve­ly­ki­nio sta­lo de­ko­ra­ci­jas A. Sa­lin­kie­nė re­ko­men­duo­ja tai­ky­ti prie na­mų in­ter­je­ro.

Kai­miš­kam sti­liui de­rės mo­li­niai in­dai, ner­tos, ap­ner­tos ser­ve­tė­lės. Kiau­ši­nius ga­li­ma "ap­vilk­ti" li­nu, puoš­ti nu­ner­ta de­ko­ruo­ta py­nu­te, plunks­no­mis, de­ko­ra­ty­vio­mis juos­te­lė­mis.

Svar­bu fan­ta­zuo­ti

A. Sa­lin­kie­nė do­mi­si nau­jo­vė­mis, da­ly­vau­ja pri­sta­ty­muo­se, mo­ky­muo­se. Šie­met ma­din­gos in­dų spal­vos yra že­mės, ga­na tam­sios: ža­lia, pil­ka, rus­va, gels­va. Ke­ra­mi­niai in­dai nau­do­ja­mi di­des­ni, sun­kes­ni.

Pa­gal in­dus re­ko­men­duo­ja rink­tis ir stal­tie­ses. Jei in­dai ke­ra­mi­kos, tin­ka li­ni­nės, sun­kes­nės stal­tie­sės. Jei in­dai tra­pūs, po­rce­lia­no, de­rės šil­kas, leng­vas pluoš­tas.

Stal­tie­ses re­ko­men­duo­ja­ma ties­ti viens­pal­ves, nes įpras­tai mar­gi bū­na kiau­ši­niai.

Jei ne­si­no­ri už­deng­ti mar­mu­ri­nio, stik­li­nio sta­lo, A. Sa­lin­kie­nė siū­lo rink­tis ser­ve­tė­les, ta­ke­lius.

Den­giant šven­ti­nį sta­lą, pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja ra­gi­na "įjung­ti fan­ta­zi­ją". Tiems, ku­rie šven­tėms ruo­šia­si iš anks­to, ji siū­lo idė­ją: di­des­nė­je, pa­dėk­li­nė­je, de­ko­ra­ty­vio­je lėkš­tė­je su­dai­gin­ti žo­lę ir į ją dė­ti ma­žes­nę lėkš­tę.

Po­pie­ri­nes ser­ve­tė­les ga­li­ma pa­vers­ti "lo­to­su" ar "krep­še­liu".

A. Sa­lin­kie­nė pa­mo­ko, kaip pa­tiems pa­si­ga­min­ti žie­dus ser­ve­tė­lėms per­kiš­ti. Tū­te­lę nuo po­pie­ri­nių rankš­luos­čių ar tua­le­ti­nio po­pie­riaus su­kar­py­ti no­ri­mo dy­džio žie­dais, ap­suk­ti ra­fi­ja (au­ga­li­niu pluoš­tu), de­ko­ruo­ti dru­ge­liu ar au­ga­lu – kas pa­tin­ka.

Vai­kams ga­li­ma pa­reng­ti sal­džių staig­me­nų, siurp­ri­zų. Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus kon­di­te­riai prieš šven­tes ke­pė kiau­ši­nius iš teš­los: su­jun­gė dvi pu­se­les, įdė­jo siurp­ri­zą, kiau­ši­nį iš­puo­šė or­na­men­tais.

Cuk­raus pud­ros gla­ju­mi, val­go­mai­siais da­žais de­ko­ra­vo sau­sai­nu­kus – spal­vin­gi ke­pi­niai trau­kia akį.

Ma­ža­me­čiai no­ri viš­čiu­kų, kiš­kių – juos ga­li­ma ne tik pirk­ti ar kep­ti, bet ir kur­ti iš tra­di­ci­nių me­džia­gų, šie­no.

Pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja pri­me­na, kad rei­kia bū­ti drau­giš­kiems ap­lin­kai: plas­ti­ki­nius seg­tu­kus keis­ti me­di­niais, šiau­de­lius – po­pie­ri­niais.

A. Sa­lin­kie­nė ro­do odi­nin­kės Re­nės Ba­nai­tie­nės įgy­ven­din­tą idė­ją – viš­čiu­kus-gaub­tus, kad kiau­ši­niai neat­šal­tų.

Pa­puo­šus sta­lą, lai­kas pa­tie­ka­lams. A. Sa­lin­kie­nė su ma­ma ga­mi­na Ve­ly­kų pa­schą. Kiau­ši­nius ne tik mar­gi­na, bet ir far­ši­ruo­ja su kal­ma­rais, kum­pe­liu. Ma­ma tra­di­ciš­kai ke­pa paukš­tį.

Mė­gia­mas šei­mos pa­tie­ka­las – gai­vios sa­lo­tas su rū­ky­ta viš­tie­na, span­guo­lė­mis, sa­lie­rais, ma­jo­ne­zu. Jas tie­kia stik­li­nai­tė­se, puo­šia sa­lie­rų stie­bais.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.