
Naujausios
Jauki atmosfera
"Stalo dekoravimas kuria šventės nuotaiką. Siūlau ją kurti jau nuo durų, nupinti velykinį vainiką, papuošti kiaušiniais, gėlėmis. Atidarę duris įsileisite ir šventę", – sako A. Salinkienė.
Šių metų vėlyvų Velykų gamta dėkinga – pamiršusieji iš anksto "išsprogdinti" šakelių, gali jų pasiskinti kad ir paskutinę akimirką. Patingėję ruoštis šventėms, parduotuvėje gali įsigyti sudaigintos žolės ar kviečių: į lovelį įdėjus kiaušinį, bus stalo puošmena.
"Velykos man asocijuojasi su saule, šiluma, man reikia geltonos, žalios – bundančios gamtos spalvos, kuriančios jaukią atmosferą", – sako A. Salinkienė.
Profesijos mokytoja pataria neperkrauti stalo spalvomis. Šiemet spalvų institutas "Pantone" madingiausia paskelbė koralinę, ji pakeitė pernai vyravusią violetinę.
A. Salinkienė pataria nenaudoti kičinių spalvų, rinktis pastelines, artimesnes gamtai. Kūrybingai moteriai patinka žaisti ir kontrastingomis spalvomis.
"Kiaušinis, žalia žolė, žalios šakelės, pavasariniai augalai neatsiejami nuo velykinio stalo. Jei neturime natūralių žiedų, galima įmaišyti natūraliai atrodančių dirbtinių", – pataria A. Salinkienė.
Moteris rodo vieną iš stalo dekoracijų: į stiklo indą pridėjo gamtos dovanų – šakelių, samanų, margutį. Dekoravo plunksnomis, gėlėmis.
Velykinio stalo dekoracijas A. Salinkienė rekomenduoja taikyti prie namų interjero.
Kaimiškam stiliui derės moliniai indai, nertos, apnertos servetėlės. Kiaušinius galima "apvilkti" linu, puošti nunerta dekoruota pynute, plunksnomis, dekoratyviomis juostelėmis.
Svarbu fantazuoti
A. Salinkienė domisi naujovėmis, dalyvauja pristatymuose, mokymuose. Šiemet madingos indų spalvos yra žemės, gana tamsios: žalia, pilka, rusva, gelsva. Keraminiai indai naudojami didesni, sunkesni.
Pagal indus rekomenduoja rinktis ir staltieses. Jei indai keramikos, tinka lininės, sunkesnės staltiesės. Jei indai trapūs, porceliano, derės šilkas, lengvas pluoštas.
Staltieses rekomenduojama tiesti vienspalves, nes įprastai margi būna kiaušiniai.
Jei nesinori uždengti marmurinio, stiklinio stalo, A. Salinkienė siūlo rinktis servetėles, takelius.
Dengiant šventinį stalą, profesijos mokytoja ragina "įjungti fantaziją". Tiems, kurie šventėms ruošiasi iš anksto, ji siūlo idėją: didesnėje, padėklinėje, dekoratyvioje lėkštėje sudaiginti žolę ir į ją dėti mažesnę lėkštę.
Popierines servetėles galima paversti "lotosu" ar "krepšeliu".
A. Salinkienė pamoko, kaip patiems pasigaminti žiedus servetėlėms perkišti. Tūtelę nuo popierinių rankšluosčių ar tualetinio popieriaus sukarpyti norimo dydžio žiedais, apsukti rafija (augaliniu pluoštu), dekoruoti drugeliu ar augalu – kas patinka.
Vaikams galima parengti saldžių staigmenų, siurprizų. Prekybos ir verslo skyriaus konditeriai prieš šventes kepė kiaušinius iš tešlos: sujungė dvi puseles, įdėjo siurprizą, kiaušinį išpuošė ornamentais.
Cukraus pudros glajumi, valgomaisiais dažais dekoravo sausainukus – spalvingi kepiniai traukia akį.
Mažamečiai nori viščiukų, kiškių – juos galima ne tik pirkti ar kepti, bet ir kurti iš tradicinių medžiagų, šieno.
Profesijos mokytoja primena, kad reikia būti draugiškiems aplinkai: plastikinius segtukus keisti mediniais, šiaudelius – popieriniais.
A. Salinkienė rodo odininkės Renės Banaitienės įgyvendintą idėją – viščiukus-gaubtus, kad kiaušiniai neatšaltų.
Papuošus stalą, laikas patiekalams. A. Salinkienė su mama gamina Velykų paschą. Kiaušinius ne tik margina, bet ir farširuoja su kalmarais, kumpeliu. Mama tradiciškai kepa paukštį.
Mėgiamas šeimos patiekalas – gaivios salotas su rūkyta vištiena, spanguolėmis, salierais, majonezu. Jas tiekia stiklinaitėse, puošia salierų stiebais.