Anų metų kronika. Dėl paminklo Simonui Daukantui

Kino reklama.
Šiauliai. Prieš 60 metų yra miręs žemaičių ir visos Lietuvos žvaigždė ir „vargo pelė“ S. Daukantas. Pernai vasarą mokytojai Šiauliuose sumanė statyti tam didvyriui tinkamą paminklą Papilėje. Tam susikūrė komitetas, kuris gale 1924 m. ir pradžioje 1925 m. yra paleidęs porą atsišaukimų aukoms rinkti.

Deja, į tuos atsišaukimus silpniausiai atsiliepė plati Žemaičių padangė (išskyrus Papilę ir vieną antrą vietelę), Telšių, Mažeikių, Kretingos, Tauragės, Raseinių apskričių mokytojai. Dideliausi Žemaičių plotai ligi šiol neturi nė vienos aukų rinkimo knygelės. O jų reikėtų įsigyti bent po vieną ar po dvi kiekviename valsčiuje... Norima tikėti, kad Žemaičių mokytojai tinkamai atsilieps, bus pasiryžę paaukoti bent po 1 procentą vienų metų algos...

„Žemaičių prietelius“, Nr. 4, 1925 m.

Žinia sutikta džiaugsmingai

Kuršėnai. Žinia apie socialistų valdžios nuvertimą Kuršėnuose sutikta su didžiausiu džiaugsmu. Keletas žinomesnių bolševikų suimta. Nusiritus socialistų sunkiam priespaudos slogučiui katalikų gyvenimas Kuršėnuose atgija, kat. organizacijos uoliau pradeda veikti ir net manoma neužilgo įsteigti Valančiaus Liaudies Universitetą.

„Žemaičių prietelius“, Nr. 1, 1927 m.

Nuteisė už dezertyravimą

Šiauliai. Vasario mėn. 3 d. Šiaulių Apygardos Teismas nagrinėjo žinomo valstiečių liaudininkų agitatoriaus ir veikėjo barono Tornau bylą, kurioje jis kaltinamas dezertyravime.

Apygardos Teismas baroną Tornau pripažino kaltu ir nubaudė 3 mėnesiams paprastojo kalėjimo ir policijos priežiūra.

„Žemaičių prietelius“, Nr. 6, 1926 m.

Metodistų atskalos

Raudėnai. Šioje parapijoje, Girkautų kaime pirm dviejų metų apsigyveno Telšių geležkelio tarnautojas B. Micpovilis, kurs yra uolus metodistų atskalos platintojas. Jis dalyja žmonėms ne tik savo protestantiškas Biblijas, bet ir mūsų „Naująjį Testamentą“ su klaidinančiais katalikus savo prierašais prie jo teksto. Mūsų vyskupo parašas ant tos knygos sustiprina jo veikimą. Nors vienas katalikų kunigas tam agitatoriui jau kelis kartus aiškino jo paklaidas ir draudė klaidinti kitus, bet jis veikia ir jau keletą suklaidino. Gegužės 29 d. jis parsivežė į paminėtą kaimą net iš Biržų savo pastorių Kaufmaną, kad jis čia padarytų susirinkimą ir įsteigtų neva blaivybės skyrių. Bet kadangi į tą susirinkimą atvyko katalikų kunigas ir policijos atstovas, susirinkusių buvo tik 5–6 vaikinai, tai pastorius pasiginčijęs kiek su kunigu, spruko laukan ir nuvažiavo pas Tauragės metodistus.

„Žemaičių prietelius“, Nr. 24, 1928 m.

Skai­tyk sa­vait­raš­tį „Šiau­lie­tis“

Šiau­liai. Kiek­vie­nas, kam rū­pi mū­sų kul­tū­ra ir ša­lies ge­ro­vė, pri­va­lo ge­rai ži­no­ti, kas de­da­si kiek­vie­nam to­li­miau­siam Lie­tu­vos kam­pe­ly. Tai pa­siek­ti ga­li­ma skai­tant pro­vin­ci­joj (ne Kau­ne) ei­nan­čius laik­raš­čius, nes „cent­ro“ laik­raš­čiai, no­rė­da­mi apim­ti vi­są Lie­tu­vą, ne­tu­ri ga­li­my­bės vi­sa­pu­siš­kai ir ob­jek­ty­viai at­vaiz­duo­ti to­li­mų­jų mies­te­lių, kai­mų gy­ve­ni­mą.

Ant­ro­jo po Kau­no mies­to Šiau­lių, jo ap­skri­ties, žy­mios da­lies Že­mai­čių ir Šiau­rės Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą pil­nai api­bū­di­na vi­suo­me­nės, po­li­ti­kos ir kul­tū­ros sa­vait­raš­tis „Šiau­lie­tis“... Pre­nu­me­ra­tos kai­na: me­tams – 10 li­tų, pu­sei me­tų – 6 li­tai, 3 mėn. – 4 li­tai.

„Že­mai­čių prie­te­lius“, Nr. 12, 1925 m.

Kei­kia ra­dio

Pa­pi­lė. (Šiau­lių ap­skr.) Ly­gie­ji lau­kai ap­sem­ti van­de­niu. Dau­ge­ly vie­tų va­sa­ro­jus ne­sė­tas. Ir pa­sė­ta­sis bai­gia pū­ti. Žmo­nės la­bai nu­si­mi­nę ir kei­kia ra­dio, nes esą ra­dio pri­trau­kiąs lie­tų. (Be rei­ka­lo kei­kia­mas ra­dio. Jis tik­rai ne­kal­tas. Re­dak­ci­ja).

„Že­mai­čių prie­te­lius“, Nr. 25, 1928 m.

Ka­li­niai puo­lė sar­gy­bi­nius
Šiau­liai. Ko­vo 29 d. ve­žant trau­ki­niu ka­li­nius iš Kė­dai­nių į Šiau­lius, jie puo­lė sar­gy­bi­nius, bet na­ba­gams pa­bėg­ti ne­pa­vy­ko. 1 ka­li­nys nu­kau­tas ir 2 su­žeis­ti.

„Že­mai­čių prie­te­lius“, Nr. 14, 1926 m.

Ren­ka­si pas ži­no­mą be­die­vį
Gir­kau­tai. Pra­ne­ša­ma, kad Šiau­lių ap­skr. Rau­dė­nų valsč. Gir­kau­tų kai­man pa­rei­na ne­ma­žai įvai­rių laik­raš­čių, kaip „Že­mai­čių prie­te­lius“, „Mū­sų laik­raš­tis“ ir ki­ti. Bet at­si­ran­da ir to­kių žmo­nių, ku­riems dau­giau rū­pi kor­tos ne­gu laik­raš­čiai. Jie su­si­ren­ka pas vie­ną ži­no­mą be­die­vį ir ten pra­lei­džia iš­ti­sas nak­tis. Lo­šia pie­mens, lo­šia ir suau­gę. Gė­da lo­ši­kams, gė­da ir „klu­bo“ sa­vi­nin­kui!

„Že­mai­čių prie­te­lius“, Nr. 1, 1930 m.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti.