Naujausios
Apie garsųjį plėšiką Pacuką
1905 rusų revoliucijos laikais Lietuvoje atsirado labai garsus plėšikas Pacukas. Tai buvo pabėgęs katorgininkas. 1906 metais Pacuko gaujoje jau buvo apie 12 plėšikų. Pacukas su savo gauja ypač veikė Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, bet jo veikimo centras buvo Šiauliai. Panevėžio policija dažnai buvo šaukiama Šiauliuosna padėti vietos policijai gaudyti Pacuką ir jo draugus. Tų panevėžiečių policininkų tarpe buvo siunčiami du lietuviai – Švagždys Ignas ir Fijalkauskas Antanas.
Pagaliau 1906 m. atsilankė Pacukas su draugais Panevėžin ir gyventojų tarpe sukėlė didelės baimės (...). Vakare apie 10 val. Pacukas su gauja nuėjo į Jasnagurkos dvarą (Panevėžio valsč.), tą dvarą apiplėšė ir užmušė dvaro savininką Karpį. Tą pačią naktį Panevėžio policijos būrys nuvyko į Jasnagurkos dvarą, bet jau plėšikų nerado. Vėliau Šeduvos mieste policija viename traktieriuje užklupo begerenčius du Pacuko gaujos plėšikus. Pas juos buvo rasti jų ginklai ir taip pat nužudyto Karpio šautuvas ir revolveris.
Kartą ispravnikas (tai buvo 1908–9 m.) davė įsakymą susirinkti visai policijai ir daryti plėšikų medžioklę po visą Panevėžio miestą.
Beeidamas būrys sužinojo, kad viename name, kur gyveno pil. Daugėla, yra susirinkę plėšikai. Policija apsupo namą ir laukė plėšikų. Ir štai tykomieji plėšikai ateina „iš darbo“ – Perkūno gatvelėje apiplėšę vieną sankrovą ir nužudę žydę. Plėšikai, pamatę aplink namą stovinčią policiją, pradėjo bėgti, kam kur patogiau. Policininkai ėmė į juos šaudyti. Plėšikų čia buvo trys, kurių tarpe patsai Pacukas. Dviem plėšikams teko po kulką, jie buvo sužeisti ir, negalėdami eiti, turėjo pasiduoti. Bet pačiam Pacukui pavyko pabėgti. Tardymo metu suimtieji plėšikai pasisakė, kad jų gauja plėšimuose išžudžiusi apie 70 žm.
Po to Pacuklas išbėgo Amerikon. Čia jisai taip pat plačiai suorganizavo savo darbą. Bet 1913 m. vėl grįžo Lietuvon ir vėl ėmė veikti Šiauliuose. Buvo girdėti, kad Amerikoje Pacukas buvęs pagautas ir nuteistas mirti, bet jam pavykę pabėgti. Vos tik grįžęs Pacukas Šiauliuose kartą vidudienį apiplėšė vieną žydę. Jį vijosi vienas policininkas, bet buvo sužeistas. Paskui Pacukas vėl nutarė atsidanginti į Panevėžį. Panevėžio policijai apie tai sužinojus, buvo nusiųsta Šeduvon 8 policininkų būrys laukti Pacuko. Tame būryje buvo Švagždys su Fijalkausku. Pacuko, matyt, sužinota, kad Šeduvoje jo laukiama, todėl jis dar prieš Šeduvą iššoko iš traukinio ir pasislėpė. Policininkų būrys sugrįžo Panevėžin.
Trečią naktį policija gavo žinių, kad Pacukas su kitais dviem draugais eisiąs Panevėžyje vieno pirklio apiplėšti. Pacuko draugai tada buvo kažkoks Jakšys ir dar vienas rusas. Pagaliau teko gauti žinia, kad plėšikai senamiestyje vienoje grintelėje girtuokliauja. Tuomet vėl aštuoni policininkai nuvyko į vietą, kur buvo susirinkę trys plėšikai, ir namą apsupo. Policininkas Švagždys atsistojo viename namo gale, o Fijalkauskas kitame. Pacukas vos tiktai pamatė Fijalkauską, tuojau puolėsi bėgti prie durų. Kitų jo dviejų draugų tuo metu nebuvo. Švagždys su Fijalkausku taip pat puolėsi prie durų. Pacukas ėmė trauktis atžagariom ir šaudyti.
Gerai biaurybė šaudė: Švagdžiui įvarė tris kulkas ir Fijalkauskui – dvi. Laimė, kulkos drąsius policininkus tiktai sužeidė. Bet ir Pacukui atėjo galas: jisai pasislėpė namo aukšte ir vis šaudė, bet pagaliau, matydamas neištrūksiąs ir būdamas pavojingai sužeistas, paleido sau kulką smilkinin.
Taip tai gavo galą baisusis Pacukas.
Pacukui žuvus, ilgą laiką dar ėjo kalbų, kad jisai esąs gyvas. Ir kur gi taip greitai galima buvo užmušti plėšikas, kuris kartą dienos šviesoje nušovė Šiauliuose pristavą ir padegė jo raštinę, nušovė vieną policininką ir užmovė jį ant jo paties, to policininko, kardo, kaip galima buvo užmušti plėšikas, kuris į skelbimą, kad už jo galvą bus užmokėta 1000 rublių, pats užlipdė Panevėžyje skelbimą: „Kas suims Pacuką, gaus 2000 rublių.“
Pacukas buvo baidyklė policijai. Jisai vidudienį eidavo gatve, ir pavieniai policininkai nedįsdavo jo užkabinti, nors Pacukas buvo ieškomas. Pacukas dažnai atsiųsdavo policijos tarnautojui laišką, kad tasai lauktų keršto, po to netrukus Pacukas ateidavo ir tą asmenį nušaudavo. Tokį laišką buvo gavęs ir policininkas Fijalkauskas, bet Pacukui neteko grasinimo įvykdyti, nes patsai netrukus žuvo.
Policija. 1928 m.
Aukosime Ginklų Fondui
Dausiškiai. Balandžio mėn. 2 d. įvyko visuotinas Jaunųjų ūkininkų ratelių narių susirinkimas. Išklausę vadovės pranešimą apie Klaipėdą ir šių dienų pasaulyj svarbius įvykius, nutarėme kuo gausingiausiai aukoti Ginklų Fondui ir Klaipėdos pabėgeliams. Po to nariai skaitė referatus.
Kūrybiškai nusiteikę
Meškuičiai. Šie metai kūrybinio darbo metai. Dalyvaujame net septyniose varžybose. Iš šių septynių varžybų dvejos yra vietinio pobūdžio. Baigiame išmokti beveik visas „J. Ūk.“ patalpintas dainas ir džiaugiamės jų skambumu. Už pamokymą esame dėkingi vargonininkui Melnykui.
Jaunasis Ūkininkas. 1939. IV. 20 d.
Kalba ir stilius netaisyti.
