Naujausios
Vėlavo darželių apšiltinimas
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas akcentavo, kad rengiant pastatų modernizavimo, remonto projektus būtina numatyti pritaikymo priemones neįgaliems žmonėms.
"Šiais metais pasirengėme trijų darželių lauko sienų šiltinimo projektus, Žmonių su negalia asociacija jų nederino, negavome statybos leidimo. Jie aiškino, kad nesvarbu, kokia projekto dalis rengiama, turi būti numatytas vidaus pritaikymas neįgaliųjų poreikiams: tualetai pritaikyti žmonėms, turintiems fiziną negalią, įrengti pandusai, privažiavimo keliai, numatytos vietos stovėjimo aikštelėse", – sakė E. Vaičeliūnas.
Savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, į Neįgaliųjų reikalų departamentą ir gavo atsakymą, kad projekte tai turi būti numatyta.
"Kadangi diskusija užsitęsė, taupydami laiką papildėme projektą neįgaliesiems pritaikytu sanitariniu mazgu ir pradėjome darbus. Darbai susivėlinto", – sakė vedėjas, tačiau suprojektuoto tualeto neįgaliesiems kol kas neįrenginės. Tą darys ateityje iš kitų lėšų.
E. Vaičeliūnas sakė, kad svarstė kreiptis į teismą, tačiau projekto papildymas nors ir pabrangino projektavimo darbus, kainavo mažiau pastangų ir laiko.
Strigo ir Šiaulių apskrities policija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Nerijus Pupininkas pasakojo, kad yra parengę trijų pastatų Šiauliuose, Pakruojyje ir Joniškyje renovacijos projektus. Prireikė trijų papildomų mėnesių, kol suderino su Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovu.
"Joniškio policijos komisariate norime tik pakeisti stogo dangą, mums neišdavė statybos leidimo dėl priemonių neįgaliesiems pritaikymo. Aklas neleidimas, nesigilinimas", – mano pavaduotojas. Jis sakė jau gavęs įspėjimą, kad projektas vėluoja.
Komisariato specialistė Jolanta Šimkienė paaiškino, kad sutarimą su derintojais pavyko rasti, nes įrodė, kad modernizavimo projektai ir statybos reglamento reikalavimai neįgaliesiems turi būt taikomi tik tiek, kiek liečia atnaujinamą pastato dalį, o ne visą pastatą. Tačiau komisariatas raštu įsipareigojo iki metų pabaigos pritaikyti pagrindinius pastato laiptus Šiauliuose, Purienų gatvėje esančiame policijos pastate, sutvarkys Pakruojyje pandusą, o Joniškyje – jo žymėjimą. Tam reikalui Policijos departamentas skirs lėšų.
Sustojo trijų daugiabučių renovacija
Problemų kilo trijuose daugiabučiuose P. Višinskio ir P. Cvirkos gatvėse, kur pirmuose aukštuose yra įrengtos komercinės arba administracinės patalpos.
Daugiabučių renovaciją vykdančios UAB "Mūsų būstas" direktorė Roma Janušonienė informavo, kad neįgaliųjų atstovai nederina techninių projektų. Reikalaujama, kad daugiabučiuose esančias komercines arba administracines patalpas pritaikytų neįgaliesiems. Daugiausiai triukšmo kelia reikalavimas įsirengti neįgaliesiems pritaikytus sanitarinius mazgus.
"Jei mes kažką darome, gyventojai turės prisidėti, išaugs projekto kaina. Kas apraše surašyta, tą mes padarome, papildomi darbai nėra valstybės finansuojami ir turi būti apmokėti bendrasavininkų. Valstybė skiria paramą tik šilumos energiją tausojančioms priemonėms įgyvendinti, mes neiname į pastatų vidų", – aiškino R. Janušonienė.
Vadovė nerimavo, kad jau tris kartus yra atmesti statybos leidimai.
"Tai mums yra skausminga, kadangi mes turime 24 mėnesių terminą projektui įgyvendinti. Kiekviena diena mums – aukso vertės. Jei būtume liepos mėnesį gavę statybos leidimą, iki šildymo sezono pradžios būtume spėję padaryti šildymo sistemos rekonstrukcijas. Dabar visa renovacija nusikels į kitus metus, jei dar apskritai gausime statybos leidimą", – apgailestavo direktorė.
Bendrovės renovacijos projektų vadovė Edita Skėrienė atkreipė dėmesį, kad komercinių ar administracinių patalpų savininkai dažnai neturi net patalpų, kurias galėtų pritaikyti neįgaliųjų sanitariniams mazgams. Įmonės veiklą vykdo po 10–15 metų, visus reikalavimus yra įvykdžiusios ir jos kategoriškai nesutinka, o dažnai ir neturi lėšų, vykdyti naujus reikalavimus. Projektai sustojo.
"Gyventojai dažniausiai ima kreditus, moka palūkanas. Tokie reikalavimai išaugina jų išlaidas. Mūsų įmonė renovaciją vykdo visoje Lietuvoje, tačiau su tokia problema mes susiduriame tik Šiauliuose", – sakė E. Skėrienė.
"Mes nesame prieš pritaikymo neįgaliesiems priemones. Tai yra sveikintinas noras. Bet šios priemonės negali būti įgyvendinamos renovacijos projekto apimtyje, nes jo paskirtis yra kitokia ir finansavimas kitoks", – aiškino E. Skėrienė.
Įmonė išsiuntė užklausas Aplinkos ministerijai, Neįgaliųjų reikalų departamentui, BETA. Kol kas atsakymų negauta.
Nesąžininga gyventojų atžvilgiu
Su tokiomis pat problemomis susiduriama ir Šiaulių rajone. Ten daugiabučių renovaciją vykdančios UAB Kuršėnų komunalinio ūkio Būtų ūkio padalinio vadovas Eimantas Kirkutis skundėsi, kad stringa trijų namų J. Basanavičiaus gatvėje Kuršėnuose renovacija.
"Ten yra problema pritaikyti įėjimus į pirmąjį aukštą. Namai statyti 1958–1959 metais, keturių komercinių įstaigų įėjimai yra labai aukštai – iki 1,70 m aukščio. Pusrūsyje yra dar vienos komercinės patalpos. Mes negalime įrengti panduso, nes nuolydis negali būti didesnis nei 5 procentai. Keltuvo irgi, nes užstotume langus pusrūsyje įsikūrusiai įmonei", – aiškino situaciją E. Kirkutis.
Jis taip pat akcentavo įstatymo nuostatą, kad atnaujinant, modernizuojant, rekonstruojant ar remontuojant statinį statybos reglamento reikalavimai taikomi tik atnaujinimo, modernizavimo, rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims.
"Modernizavimo metu yra atnaujinami bendrojo naudojimo daugiabučio namo objektai. Jei įrenginėtume įėjimus į individualias komercinę veiklą vykdančias patalpas, įgyvendintume visų butų savininkų lėšomis. Tai yra nesąžininga gyventojų atžvilgiu", – stebėjosi reikalavimais įmonės atstovas.
Kas stabdo?
Viešosios įstaigos "Aplinka visiems" atstovas Rimantas Laurinavičius kelia klausimą: "Ar žmonės su negalia turi teisę patekti į komercines, paslaugų patalpas?"
Paklausus, kodėl esą tik Šiaulių apskrityje stringa modernizavimo projektai, jis atsakė nesigilinantis į savo kolegų darbą kituose miestuose.
"Žiūriu iš savo pusės į įstatymą ir žiūriu žmonių su negalia reikmių. Po trijų nepritarimų projektui gali kreiptis į aukštesnius vadovus. Tegu kreipiasi į įstatymų leidėjus, o ne drabstosi purvais feisbuke", – siūlė R. Laurinavičius.
Jis aiškina, kad gyventojų interesais yra tik dangstomasi.
"Dirbu asociacijai 5 metus, matau tendencijas, kad Laurinavičius garsiai kalba, ir bet kokiu būdu reikia jį eliminuoti. Galiu pateikti daug pavyzdžių Šiaulių (miesto) savivaldybėje, kur nepaisoma neįgaliųjų poreikių", – dėstė derintojas.
Ką daryti gyventojams, tapusiems situacijos įkaitais?
"Labai paprastai. Buvo situacija, kai namas pasipriešinus komercinėms patalpoms, renovaciją vykdė nuo antro aukšto", – siūlo išeitį R. Laurinavičius. Jo žodžiais, namas yra vienas objektas, tad nėra galimybės kitaip priversti komercines įstaigas vykdyti reikalavimus.
Yra dar viena išeitis: "Gaukite departamento raštus su parašu, atleidžiančiu nuo reikalavimų, viskas tvarkoj, eikit pirmyn, ir viskas bus gerai. Kodėl tikrintojo prašoma pasirašyti už tai, kas neįgyvendinta?"
Jis tikisi, kad situacijai pasiekus ministeriją ar kitas institucijas, įvyks "džiugus dalykas", "bus įneštas aiškumas": ar R. Laurinavičius, ar įstatymas stabdo projektus.
"Gal dėkime į kiekvieną projektą: nėra galimybės, sudėtinga įrengti – ir nedarykim nieko žmonėms su negalia. Tik laikas nuo laiko nufilmuosime, parašysime, kad jie niekur negali pakliūti", – ironizuoja neįgaliųjų atstovas.
Norime tik pakeisti stogo dangą, mums neišdavė statybos leidimo dėl priemonių neįgaliesiems pritaikymo. Aklas neleidimas, nesigilinimas.