Į daugiabučių renovaciją įsisuko nesantaika

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
S. Šalkauskio gatvėje kelių daugiabučių namų fasadams renovacijos metu bus naudojama Šiauliuose dar mažai tam naudota apdailos medžiaga, ir tai kelia daug klausimų.
Šiauliuose renovacijos procesas nebuvo labai aktyvus, gal dėlto konkurencija tarp jos dalyvių gana didelė. Savivaldybių vadovai sunerimo, kad į rinką atėjo šiaulietiška įmonė „Lukra“ su ventiliuojamo fasado apdailos medžiagomis, kurios esą išdarko mikrorajonų vaizdą, o ir gyventojai neva permoka už tokias medžiagas. Patys medžiagų tiekėjai šį procesą aiškina didėjančia konkurencija. Situaciją komentuoja ir du rajono savivaldybių merai.

Ar gyventojai nepermoka?

Šiauliuose Stasio Šalkauskio gatvėje keli penkiaaukščiai namai ruošiasi renovacijai. Gyventojai pasirinko išorinio fasado apdailai švedišką kompleksinę ventiliuojamo fasado technologiją „Marmoroc“.

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui nerimą kelia tai, kad gyventojai galimai neturėdami informacijos, permoka už renovaciją, nes ši medžiaga esą gerokai brangesnė.

A. Visockas pripažino, kad Savivaldybės dalyvavimas daugiabučių namų renovacijos procese yra ribotas. Savivaldybė konsultuoja asmenis techniniais renovacijos klausimais ir vykdo statinių naudojimo priežiūrą, tikrina dokumentaciją. Kalbant apie rekonstruojamus kvartalus savivaldybės gali numatyti naudojamą spalvų gamą, tačiau ne medžiagiškumą.

Pakalbinus S. Šalkauskio 12 namo kelis gyventojus, jie pripažino, kad patys pasirinko kiek brangesnį, tačiau, jų manymu kokybiškesnį, renovacijos variantą su „Marmoroc“ fasadu.

Žmones pasakojo, kad dviejų namų gyventojų susirinkime dalyvavo UAB „Lukra“ atstovas ir pristatė šių medžiagų savybes, funkcionalumą, garantinį laikotarpį. Kitokių medžiagų pristatymo esą nebuvo.

Paklausti gyventojai negali pasakyti nei kokia jų namo renovacijos investicinio projekto vertė, nei kiek kainuos renovacija konkrečiam butui.

Investicinių projektų vertė slepiama

Šiauliuose dirbančios įmonės „Mūsų būstas“ buvusi vadovė, dabar vadovaujanti UAB „Šiaulių NT valdymas“ Roma Janušonienė pabrėžė, kad gyventojai patys pasirinko minėtą medžiagą fasado apdailai. Vyko vieši konkursai, aptarimai.

Vadovės manymu, tiesiog kai kurie rangovai nori prastumti savo medžiagas. Vyksta konkurentų ir rangovų supriešinimas. Jei gyventojai dabar panorėtų pakeisti projektą, jie netektų valstybės paramos renovacijai. Reikėtų perdaryti projektą, o tai yra didžiuliai pinigai.

„Viskas, traukinys nuvažiavo. Mes gauname ne iš gyventojų skundų, o iš projektuotojų, rangovų. Toks šantažas. Manome, kad reikės kreiptis į prokuratūrą. Taip neturi būti“, – piktinosi R. Janušonienė.

Ji tikino, kad ne daugiabučius administruojanti įmonė pristato gyventojams medžiagas, o projektuotojas.

Tų daugiabučių namų, kurių renovacija vyksta per AB „Šiaulių energija“, investiciniai projektai yra vieši. Jų vertės skelbiamos šios įmonės interneto svetainėje. Pavyzdžiui, kaimynystėje renovuojamo S. Šalkauskio gatvės 14A namo renovacijos investicinio projekto viešai pateikti du variantai – 457 tūkstančių ir 538 tūkstančių eurų.

Susirašinėjant su „Mūsų būstu“ taip ir nepavyko gauti informacijos, kokia investicinių projektų S. Šalkauskio 12 ir 14 vertė.

Paklausėme R. Janušonienės, kodėl minėtų gyventojai nežino, kiek konkrečiam butui kainuos namo renovacijos procesas?

„Aišku, kad nežino. Turi investicinį projektą, renovacijos bendrą sumą, o tiksli suma kiekvienam butui po atliktų darbų akto bus paskaičiuota. Jie žino tik apytiksliai. Tada gaus savo mokėjimų grafikus ir viską matys. Jei darbai bus atlikti iki metų pabaigos, tai geriausiu atveju – kitų metų kovą“, – aiškino vadovė.

Tiekėjai grasina Akmenės savivaldybei

Su UAB „Lukra“ susidūrė ir Akmenės rajono meras Viltalijus Mitrofanovas. Jis gavo minėtos įmonės „Lukra“ advokatų pretenziją dėl to, kad Savivaldybės administracija nederino vieno daugiabučio namo techninio projekto.

Merui atrodo, kad kvartale, kur visų namų fasadai tinkuojami, ventiliuojamas fasadas nelabai tinka. Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos skyrius pateikė projektuotojams pastabą keisti fasado apdailos medžiagas.

„Jie (advokatų kontora–aut.) atsiuntė grasinimo laišką, kaip jie čia dabar skųs teismui mūsų sprendimą. Labai stebina, kad tai daro medžiagų tiekėjas. Ne rangovas, ne projektuotojas, o būtent tiekėjas. Tada kyla klausimas, iš kur gerbiamas tiekėjas žino, kad tam namui bus teikiama būtent konkreti jo medžiaga“, – stebėjosi Akmenės rajono meras.

Jis spėja, kad gyventojų susirinkimai galimai vyksta pusiau fiktyvūs, nukreipiant žmones pasirinkti tam tikrą tiekėją. Administratorius tikina, kad gyventojai pritarė, bet gyventojai, anot mero, dažnai net nežino, kam pritarė.

Meras pasakojo, kad pagal turimą protokolą namo, apie kurį kalbama, gyventojams buvo pristatomos dvi fasado medžiagos – fibreocementinės plokštės ir „Marmoroc“ plytelių sistema.

„Atstovas pristatė „Marmoroc“ plytelių teigiamas savybes, funkcionalumą, garantinį laikotarpį. Nutarta projektuoti daugiabučio namo ventiliuojamą fasadą su „Mamoroc“ plytelių sistema“, – cituoja meras gyventojų sprendimą ir kelia klausimus: o kodėl į susirinkimą nepakviečiami kiti fasadinių plokščių gamintojai, kodėl vienai įmonei tampa žinoma apie susirinkimą, jo laiką, galimybę pristatyti savo medžiagas, kitoms – ne?

V. Mitrofanovas tikina, kad Savivaldybės interesas vienintelis – vizualinis įvaizdis.

„Lukros“ advokatai Akmenės rajono merą perspėjo, kad abejoja Savivaldybės nešališkumu, ir kad medžiaga bus perduota STT įvertinti, ar Savivaldybės specialisto veiksmuose nėra konkretaus verslo subjekto protegavimo veiksmų požymių. Meras tai priima kaip spaudimą.

Skundžiasi dezinformacijos skleidimu

Tai, kad žmonės patys renkasi savo daugiabučio namo išorinę apdailą, aiškino ir UAB „Lukra“ direktorius Tadas Krivulinas. Ši įmonė yra švediško „Marmoroc“ atstovė Lietuvoje, tačiau prekiauja šia medžiaga ir daugiau šalies įmonių. Jis aiškino, kad švediška „Marmoroc“ sistema – jau ne vieną dešimtmetį naudojama įvairiose šalyse.

„Prieš keletą metų, pasiekus tam tikrus palankius finansinius susitarimus su Švedijos gamintoju MARMOROC AB, galime pasiūlyti kokybišką, ilgaamžę fasado sistemą „Marmoroc“ ir daugiabučių namų fasadų apdailai. Anksčiau tai buvo sudėtinga dėl ganėtinai aukštos kainos, sistema buvo naudojama administracinės, komercinės ir kitos paskirties pastatams“, – aiškino įmonės direktorius, tikindamas, kad sistemos kaina atitinka renovacijoje naudojamų medžiagų vidurkį, yra netgi mažesnė nei plačiai naudojamų Šiaulių apskrityje cementinių plokščių.

T. Krivulinas tikino, kad šiandien visa informacija apie medžiagas yra vieša.

„Marmoroc“ išorinio fasado apdailos sistema yra vienintelė, turinti 25 metų garantinį laikotarpį. Vadovas pasakojo, kad Žemaitės gatvėje renovuojamo namo gyventojai, norėję tuo įsitikinti, parašė laišką Švedijoje esančiai gamyklai ir gavo reikalingą informaciją iš pačių gamintojų.

Direktorius bandė neigti, kad įmonės atstovai vaikšto į gyventojų susirinkimus, tačiau pripažino, kad kartais juos, kaip medžiagos tiekėjus, pakviečia projektuotojai.

T. Krivulinas patvirtino, kad turi konfliktą su Akmenės rajono savivaldybe. Jis pasakojo, kad po projektų pristatymo, ekspertizės Savivaldybės specialistas atmetė techninį projektą, nes neatitiko „vizualizacijos“.

„Paskambino mums architektai ir sako jūsų medžiagos neatitinka šito plano (specialiojo –aut). Sako skambina iš Savivaldybės, siūlo pakeisti į cementines plokštes ir viskas bus gerai. Spalvos atitinka, bet medžiagiškumas specialiajame plane nenurodytas. Kaip gali Savivaldybė tokiais argumentais atmetinėti projektą. Keista pasirodė, pajutome šiokį tokį spaudimą“, – sakė T. Krivulinas.

Jis patvirtino, kad techniniame projekte negali būti nurodyta konkretaus tiekėjo medžiaga. Nurodomos medžiagos arba analogai.

T. Krivulinas sakė, kad ėmėsi teisinių veiksmų dėl to, kad projektuotojas pareiškė, kad būtent dėl jų teikiamos medžiagos nederinamas techninis projektas.

„Rudenį pakviesiu suinteresuotus asmenis, savivaldybės atstovus ir nusivešiu į Estiją, į Taliną. Ten „Marmoroc“ pradėta naudoti 1992 metais ant daugiabučių fasadų. Pasižiūrės ir, manau, kad jokių spekuliacijų nebebus“, – žadėjo T. Krivulinas.

Jis piktinosi, kad šiuo metu yra skleidžiama daug dezinformacijos apie jų įmonę bei siūlomas medžiagas, siekiant pašalinti juos iš rinkos.

Komentarai

Jo    Ket, 2020-07-09 / 08:01
Na jeigu ir čia dalyvauja vysoskas, tai nesantaika, teismai, atkatai iš advokatų jau garantuoti.
Hm    Ket, 2020-07-09 / 08:04
O gal kas pasakys kam iš viso reikalinga renovacija, jeigu nebėra žiemos ir klimatas atšilo? Kad būtų tik gražiau, sulendant į bankus iki gyvos galvos?
Emilija    Ket, 2020-07-09 / 09:36
Manau, kad kas nors turėtų sustabdyti „Mano būstas“, kad jis netaptų „Snoru“, už kurį sumokėjo valstybė, o jie patys nesusilauktų paniekos. Reiktų telkti mokslininkus daugiabučių renovacijos reikalams spręsti. Gyventojai apiplėšiami – toks būtų mano apibendrinimas. Be to, viską pakišant po „plytomis“, nebesimato, kas vyksta su pačio namo sienomis. Saugiausia renovacija yra namo nugriovimas ir naujo pastatymas
o kaip kitaip    Ket, 2020-07-09 / 10:20
Gaunasi taip , kad zmones mokedami pinigus uz renovacija negali rinktis to ko nori , visiskas absurdas , gryztam i 1992 metus
Kirvis    Ket, 2020-07-09 / 10:24
Labai gaila, kad apie namo renovaciją suprantama labai siaurai - naujos paauksuotos nuotakos suknelės užvilkimas ant bobutės. Bet daugiabučio atnaujinimas apima kur kas daugiau, apie ką nekalbama iš viso. Tai yra: vamzdynai, šildymo sistemos, elektros įvadai, kanalizacija, rūsiai, stogai, ventiliacija, laukinės durys, invalidų nuvažiavimai, liftai, aplinkos gerbūvis su vienodais suoliukais ir vaikų žaidimų aikštelėmis, automobilių parkavimo vietos ir t.t. Galų gale - langai vienodu pertvarų suskirstymu bei spalva, kuris paliktas kiekvieno gyventojo supratimui. Opi problema -- vidinių sienų išardymas, kurias renovuojant namą, reikėtų peržiūrėti (gal net atstatant sujungtas virtuves, jei būtina užtikrinti bendrą namo norminį patvarumą). O kur dar satelitinės antenos ir kondicionieriai, kurie nepuošia, bet yra labai reikalingi. Viskas turi būti susisteminta ir numatyta popieriuje - po to realizuota. Projektuotojų, statybininkų, administratorių, visokių agentūrų ir bankų penėjimas.
Moderni izoliacija    Ket, 2020-07-09 / 10:50
Butent žmonės kurie mokės už renovaciją turi turėti teisę rinktis kokybiškas ir ilgaaamžes medžiagas bei patikimus teikėjus bei rangovus. Nes žmonės mokės savo pinigus ir tai truks ne vienerius metus kolk bus išmoketos renovacijos sąskaitos . Graudu žiūrėti kai po kelių metų jau renovuoti namai atrodo vėl apsilupusiais ir dėmėtais fasadais nes kai kurių valdininku dėka yra proteguojamas abejotinos kokybės medžiagos ir tragiškas darbų atlikimas bei jų atlikimo konktrolės stoka.
Rinkėjas    Ket, 2020-07-09 / 10:59
Opapa, tai Akmenės merui rinkėjai protingi tik rinkimuose, o renovuojant namą už savo pinigus, tai jau kvailiai, "net nežino, kam pritaria".
Gyventoja    Ket, 2020-07-09 / 11:05
Pasirinkome patikusias fasado medziagas, kurios ne ka brangesnes uz pacias pigiausias ir neaiskios kilmes. Tai dabar mat neitinkam ponui merui, nes tikriausiai tiekejai nepatenka i remeju gretas... Greitai merai prades nurodineti zmonem kokiais rubais vaikscioti apsirengus ir is kokios parduotuves pirkti..
Vladas    Ket, 2020-07-09 / 11:42

In reply to by Gyventoja

Merą turim gerą, nėra čia ko prie jo priekabiauti. Aš sutikčiau su tuo komentaru, kad, kam bereikalinga renovacija. Užtenka taip vadinamos mažosios renovacijos, nes visi ir visur šaukia - klimatas šyla.
Tomas    Ket, 2020-07-09 / 13:49

In reply to by Vladas

Tiem kas mano, kad renovavija nereikalinga. Kartu su kompleksiška renovacija ne tik išgaunamas energijos taupymas, bet prailginamas pastato konstrukcijų tarnavimo laikas. Tvarkingai įrengiant šiltinimą ir jo apsaugą (t.y. apdailą) įšorinės laikančiosios pastato konstrukcijos nebegauna drėgmės (to klimatui šylant tikrai nepamažės), nebepatiria tokių temperatūrinių skirtumų, kurie yra pagrindiniai konstrukcijų įrimo pagalbininkai. Projektuojant sovietinius daugiabučius, numatytas jų tarnavimo laikas buvo apie 70-80 metų. Ne vienam Lietuvoje esančiam daugiabučiui jau apie 60 metų, paliekant juos stovėti taip kai yra, dar po 20-30 metų tūrėsim begalę avarinės būklės nebetinkamų gyventi daugiabučių namų. Manau, kad klimatas iki tiek nesušils, kad galėsite poto palapinėse gyventi.
Tomui    Ket, 2020-07-09 / 14:31

In reply to by Tomas

Kalbi apie naujo tipo konstrukcijas. Taip jas gal ir apsimoka saugoti šiltinant. Bet ar verta tokius pinigus dėti į 60 metų stovintį namą, kuris po 10-20 metų turi būti nugriautas? Aišku, kad ne. Tai tik lavono papudravimas prie uždedant dangtį. Ir už didelius, labai didelius, pinigus. Kiti, įklimpę į bankus, nė nesulauks atsipirkimo (šilumoje). Išeitų lygiai tas pats, jeigu vietoje renovacijai skirtus pinigus tiesiog ramiai toliau mokėtų už šildymą nerenovuotame name. O kadangi žiemų kaip ir nebėra, tai kam tada dėti tą putą? Kad vėliau byrėtų ir vėl reiktų tvarkyti už naujus pinigus?
moderniai izoliacijai    Ket, 2020-07-09 / 12:41
O jums nekeista, kad projektuotojas skambinair skundžiasi medžiagos tiekėjui, kad nenori jo produkto??? Kažkaip nei vienam neskambina-jei reikia keičia ir tiek, kuo taip nusipelnė Marmaroc atstovai, kad tapo išskirtiniais??? ( tik ne medžiagų kokybės ir kainos santykiu, nes jų kainos ženkliai brangesnės už kitas ventiliuojamų fasadų medžiagas). Ir dar įdomu, kodėl projektuotojai į gyventojų susirinkimą siunčia tik vienos medžiagos atstovą? ( man tai aišku).
Visockui    Ket, 2020-07-09 / 13:19
Ka brangusis., ne tavo żmones atejo, ir ko tau nerimauti., biski maziau gausi..
Nebejuokinkit    Ket, 2020-07-09 / 13:27
Lietuviška žiema -5 -10C. Nafig renovacija. Kam bankams mokėt?
Žemaitė    Ket, 2020-07-09 / 13:53
Žemaitės 56 irgi viskas už gyventojus nuspręsta, stumiama buldozeriu. Nei pritariau, nei rinkausi, nei ta renovacija man reikalinga už trečdalį buto vertės - niekas neklausė.
Pagaliau    Ket, 2020-07-09 / 15:18
Pagaliau prabilta apie administratorių ,,klaideles". Į namų bendrijų klausimus savivaldybės kišasi, tikrina, na, o į administruojamus namus? Ačiū, ,,Šiaulių kraštui", kad pagaliau pajudino tą ,,pūlinį". Gal iš čia ir kyla klausimai dėl begalinio noro keisti DNSB įstatymą?
Tadas Krivulinas UAB “Lukra”    Ket, 2020-07-09 / 15:33
Liūdna, kai konkurentai sprendžia savo problemas valdininkų rankomis, bet realybė šiai dienai Lietuvoje tokia. Gandai,kad žmonės yra verčiami “permokėti” už renovaciją yra visiškas absurdas. Gyventojai patys renkasi kokios medžiagos bus naudojamos ir kaip atrodys jų namo fasadas. Galima tik pasidžiaugti, kad daugiabučių gyventojai pradeda atsakingiau žiūrėti į šį procesą vertindami ilgalaikę namo eksploatacijos perspektyva. Gausu pavyzdžių, kai po penkių ar šešių metų renovuoti namai atrodo tragiškai. Mūsų viena iš siūlomų fasado apdailos sistemų “Marmoroc” yra plačiai naudojama visame pasaulyje jau daugybę metų ir tai yra puikus kainos ir kokybės santykis. Tai ilgaamžis sprendimas pastato fasadui, kuris tarnaus labai ilgai ir nereikalaus papildomų investicijų. Daugiabučių namų gyventojai ima paskolą dvidešimčiai metų ir jiems tikrai rūpi, kaip atrodys jų namo fasadas bėgant laikui, ir ar jis atliks savo pagrindines funkcijas. Ar tikrai verta rinktis pačius pigiausius sprendimus, dėl kurių gyventojams po dešimties metų tektų imti naujas paskolas pastato fasado remontui??? Konkretus pavyzdys, imkime standartinį trijų laiptinių daugiabutį namą, kurio fasado plotas apie 1000 m2. Pigiausias pasirinkimas tokio namo ventiliuojamo fasado apdailai būtų akmens masės plytelės ant metalinių ,išorėje matomų kabliukų (kuris, beje, nuo 2021 m. sausio 1 d. aplinkos ministro įsakymu yra uždraustas). Pasirinkus “Marmoroc” fasado apdailos sistemą, tokiam namui medžiagos visam projektui pabrangsta apie 7000 eurų, t.y. vidutiniškai 155 eurai vienam butui, kuriuos reikės sumokėti per dvidešimt metų. Taigi, per metus buto gyventojas sumokės 8 eurais daugiau. Ar tai yra kaina del kurios verta aukoti namo eksploatacijos ilgaamžiškumą??? Dar kartą pabrėžiu, namo gyventojai patys renkasi medžiagas namo apdailai ir čia nėra jokios prievartos kaip norima įteigti.
Nereikia lia lia    Ket, 2020-07-09 / 15:48

In reply to by Tadas Krivulinas UAB “Lukra”

Jūs kalbate apie žmones, kuriems iki pensijos būtų gerai išsimokėti tuos 20 metų paskolos. Išeitų, kad kreipiatės į keturiasdešimtmečius piliečius (vėliausiai). Taigi, tikėtina, kad tokio amžiaus žmonės sulauks savo pinigų grąžos - pensijoje nereikės mokėti kredito ir galimai gyvens šilčiau, jei bus šaltos žiemos ir jeigu nereikės vėl imti naujo kredito naujam fasado remontui po garantinio laikotarpio. Jis kaip tik po 25 metų ir pasibaigs. O ką daryti vyresnio amžiaus žmogui, kuris, galbūt nesulauks paskutinio įnašo bankui? O jeigu yra tokių gyventojų, kurie jau moka kitus kreditus ir t.t., ir pan.
Tikrai    Ket, 2020-07-09 / 16:32
Valstybė pastatė tuos daugiabučius, ir tegul prisiima visą atsakomybę už jų renovavimą ir viską, ką nurodo dėl daugiabučių
Medinukui    Ket, 2020-07-09 / 22:30
Musu carui sunku bizni daryti..nesupranta jis neko..o taip procentuko noresi..skesti ponas.., o skesti..
Laimonas    Pen, 2020-07-10 / 02:06
ta renovacija tik pinigus prasukti ir uzsidet + uz tai kad pas mus renovuotas mes maziau suvartojam silumos maziau CO2 i aplinka, o pinigu isleidziam daugiau nes zima sildymas + paskola o vasara vistiek pinigai mokami tik paskolos padengimui. finansiskai yra nenaudinga . net ir pridetines vertes nebus buta parduodant, nes teks paskola padenkti.
Taigi    Pen, 2020-07-10 / 07:23

In reply to by Laimonas

Pritariu. Galutiniame rezultate išeina tas pats, gal net pigiau, jeigu ramiai šildytum kaip yra - be renovacijos. Tuos pinigus, ką sudėsi į paskolą ir vaistus bei vitaminus sveikatai gerinti, dėk tiesiog į šildymą, kuris kasmet mažėja, nes nebėra žiemos. Griauti reikia kai kuriuos daugiabučius ir statyti naujus, bet Valstybei dzin, kurios ir buvo tas turtas.
Šiaulių "Plūgam"    Pen, 2020-07-10 / 04:46
Kaimui renovacija? Kaimui universitetas? Nebejuokinkit. Vasiukuose viskas gerai :)
Supraskit žmonės    Pen, 2020-07-10 / 11:29
RENOVACIJA ne apie jūsų turimo nekilnojamo turto kokybės ir gyvenimo sąlygų gerinimą. Renovacija valstybinė politika, nukreipta statybų sektoriaus ir su juo susijusios pramonės, prekybos ir darbo vietų palaikymui. Buto savininkas beteisis, bereikšmis faktorius, kurio vienintelė funkcija apmokėti pateikiamas sąskaitas.
Romualdas    Šeš, 2020-07-18 / 23:56
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/nt/daugiabuciu-renovacija-atsipirks-po-mirties/

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.