Naujausios
Ar gyventojai nepermoka?
Šiauliuose Stasio Šalkauskio gatvėje keli penkiaaukščiai namai ruošiasi renovacijai. Gyventojai pasirinko išorinio fasado apdailai švedišką kompleksinę ventiliuojamo fasado technologiją „Marmoroc“.
Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui nerimą kelia tai, kad gyventojai galimai neturėdami informacijos, permoka už renovaciją, nes ši medžiaga esą gerokai brangesnė.
A. Visockas pripažino, kad Savivaldybės dalyvavimas daugiabučių namų renovacijos procese yra ribotas. Savivaldybė konsultuoja asmenis techniniais renovacijos klausimais ir vykdo statinių naudojimo priežiūrą, tikrina dokumentaciją. Kalbant apie rekonstruojamus kvartalus savivaldybės gali numatyti naudojamą spalvų gamą, tačiau ne medžiagiškumą.
Pakalbinus S. Šalkauskio 12 namo kelis gyventojus, jie pripažino, kad patys pasirinko kiek brangesnį, tačiau, jų manymu kokybiškesnį, renovacijos variantą su „Marmoroc“ fasadu.
Žmones pasakojo, kad dviejų namų gyventojų susirinkime dalyvavo UAB „Lukra“ atstovas ir pristatė šių medžiagų savybes, funkcionalumą, garantinį laikotarpį. Kitokių medžiagų pristatymo esą nebuvo.
Paklausti gyventojai negali pasakyti nei kokia jų namo renovacijos investicinio projekto vertė, nei kiek kainuos renovacija konkrečiam butui.
Investicinių projektų vertė slepiama
Šiauliuose dirbančios įmonės „Mūsų būstas“ buvusi vadovė, dabar vadovaujanti UAB „Šiaulių NT valdymas“ Roma Janušonienė pabrėžė, kad gyventojai patys pasirinko minėtą medžiagą fasado apdailai. Vyko vieši konkursai, aptarimai.
Vadovės manymu, tiesiog kai kurie rangovai nori prastumti savo medžiagas. Vyksta konkurentų ir rangovų supriešinimas. Jei gyventojai dabar panorėtų pakeisti projektą, jie netektų valstybės paramos renovacijai. Reikėtų perdaryti projektą, o tai yra didžiuliai pinigai.
„Viskas, traukinys nuvažiavo. Mes gauname ne iš gyventojų skundų, o iš projektuotojų, rangovų. Toks šantažas. Manome, kad reikės kreiptis į prokuratūrą. Taip neturi būti“, – piktinosi R. Janušonienė.
Ji tikino, kad ne daugiabučius administruojanti įmonė pristato gyventojams medžiagas, o projektuotojas.
Tų daugiabučių namų, kurių renovacija vyksta per AB „Šiaulių energija“, investiciniai projektai yra vieši. Jų vertės skelbiamos šios įmonės interneto svetainėje. Pavyzdžiui, kaimynystėje renovuojamo S. Šalkauskio gatvės 14A namo renovacijos investicinio projekto viešai pateikti du variantai – 457 tūkstančių ir 538 tūkstančių eurų.
Susirašinėjant su „Mūsų būstu“ taip ir nepavyko gauti informacijos, kokia investicinių projektų S. Šalkauskio 12 ir 14 vertė.
Paklausėme R. Janušonienės, kodėl minėtų gyventojai nežino, kiek konkrečiam butui kainuos namo renovacijos procesas?
„Aišku, kad nežino. Turi investicinį projektą, renovacijos bendrą sumą, o tiksli suma kiekvienam butui po atliktų darbų akto bus paskaičiuota. Jie žino tik apytiksliai. Tada gaus savo mokėjimų grafikus ir viską matys. Jei darbai bus atlikti iki metų pabaigos, tai geriausiu atveju – kitų metų kovą“, – aiškino vadovė.
Tiekėjai grasina Akmenės savivaldybei
Su UAB „Lukra“ susidūrė ir Akmenės rajono meras Viltalijus Mitrofanovas. Jis gavo minėtos įmonės „Lukra“ advokatų pretenziją dėl to, kad Savivaldybės administracija nederino vieno daugiabučio namo techninio projekto.
Merui atrodo, kad kvartale, kur visų namų fasadai tinkuojami, ventiliuojamas fasadas nelabai tinka. Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos skyrius pateikė projektuotojams pastabą keisti fasado apdailos medžiagas.
„Jie (advokatų kontora–aut.) atsiuntė grasinimo laišką, kaip jie čia dabar skųs teismui mūsų sprendimą. Labai stebina, kad tai daro medžiagų tiekėjas. Ne rangovas, ne projektuotojas, o būtent tiekėjas. Tada kyla klausimas, iš kur gerbiamas tiekėjas žino, kad tam namui bus teikiama būtent konkreti jo medžiaga“, – stebėjosi Akmenės rajono meras.
Jis spėja, kad gyventojų susirinkimai galimai vyksta pusiau fiktyvūs, nukreipiant žmones pasirinkti tam tikrą tiekėją. Administratorius tikina, kad gyventojai pritarė, bet gyventojai, anot mero, dažnai net nežino, kam pritarė.
Meras pasakojo, kad pagal turimą protokolą namo, apie kurį kalbama, gyventojams buvo pristatomos dvi fasado medžiagos – fibreocementinės plokštės ir „Marmoroc“ plytelių sistema.
„Atstovas pristatė „Marmoroc“ plytelių teigiamas savybes, funkcionalumą, garantinį laikotarpį. Nutarta projektuoti daugiabučio namo ventiliuojamą fasadą su „Mamoroc“ plytelių sistema“, – cituoja meras gyventojų sprendimą ir kelia klausimus: o kodėl į susirinkimą nepakviečiami kiti fasadinių plokščių gamintojai, kodėl vienai įmonei tampa žinoma apie susirinkimą, jo laiką, galimybę pristatyti savo medžiagas, kitoms – ne?
V. Mitrofanovas tikina, kad Savivaldybės interesas vienintelis – vizualinis įvaizdis.
„Lukros“ advokatai Akmenės rajono merą perspėjo, kad abejoja Savivaldybės nešališkumu, ir kad medžiaga bus perduota STT įvertinti, ar Savivaldybės specialisto veiksmuose nėra konkretaus verslo subjekto protegavimo veiksmų požymių. Meras tai priima kaip spaudimą.
Skundžiasi dezinformacijos skleidimu
Tai, kad žmonės patys renkasi savo daugiabučio namo išorinę apdailą, aiškino ir UAB „Lukra“ direktorius Tadas Krivulinas. Ši įmonė yra švediško „Marmoroc“ atstovė Lietuvoje, tačiau prekiauja šia medžiaga ir daugiau šalies įmonių. Jis aiškino, kad švediška „Marmoroc“ sistema – jau ne vieną dešimtmetį naudojama įvairiose šalyse.
„Prieš keletą metų, pasiekus tam tikrus palankius finansinius susitarimus su Švedijos gamintoju MARMOROC AB, galime pasiūlyti kokybišką, ilgaamžę fasado sistemą „Marmoroc“ ir daugiabučių namų fasadų apdailai. Anksčiau tai buvo sudėtinga dėl ganėtinai aukštos kainos, sistema buvo naudojama administracinės, komercinės ir kitos paskirties pastatams“, – aiškino įmonės direktorius, tikindamas, kad sistemos kaina atitinka renovacijoje naudojamų medžiagų vidurkį, yra netgi mažesnė nei plačiai naudojamų Šiaulių apskrityje cementinių plokščių.
T. Krivulinas tikino, kad šiandien visa informacija apie medžiagas yra vieša.
„Marmoroc“ išorinio fasado apdailos sistema yra vienintelė, turinti 25 metų garantinį laikotarpį. Vadovas pasakojo, kad Žemaitės gatvėje renovuojamo namo gyventojai, norėję tuo įsitikinti, parašė laišką Švedijoje esančiai gamyklai ir gavo reikalingą informaciją iš pačių gamintojų.
Direktorius bandė neigti, kad įmonės atstovai vaikšto į gyventojų susirinkimus, tačiau pripažino, kad kartais juos, kaip medžiagos tiekėjus, pakviečia projektuotojai.
T. Krivulinas patvirtino, kad turi konfliktą su Akmenės rajono savivaldybe. Jis pasakojo, kad po projektų pristatymo, ekspertizės Savivaldybės specialistas atmetė techninį projektą, nes neatitiko „vizualizacijos“.
„Paskambino mums architektai ir sako jūsų medžiagos neatitinka šito plano (specialiojo –aut). Sako skambina iš Savivaldybės, siūlo pakeisti į cementines plokštes ir viskas bus gerai. Spalvos atitinka, bet medžiagiškumas specialiajame plane nenurodytas. Kaip gali Savivaldybė tokiais argumentais atmetinėti projektą. Keista pasirodė, pajutome šiokį tokį spaudimą“, – sakė T. Krivulinas.
Jis patvirtino, kad techniniame projekte negali būti nurodyta konkretaus tiekėjo medžiaga. Nurodomos medžiagos arba analogai.
T. Krivulinas sakė, kad ėmėsi teisinių veiksmų dėl to, kad projektuotojas pareiškė, kad būtent dėl jų teikiamos medžiagos nederinamas techninis projektas.
„Rudenį pakviesiu suinteresuotus asmenis, savivaldybės atstovus ir nusivešiu į Estiją, į Taliną. Ten „Marmoroc“ pradėta naudoti 1992 metais ant daugiabučių fasadų. Pasižiūrės ir, manau, kad jokių spekuliacijų nebebus“, – žadėjo T. Krivulinas.
Jis piktinosi, kad šiuo metu yra skleidžiama daug dezinformacijos apie jų įmonę bei siūlomas medžiagas, siekiant pašalinti juos iš rinkos.
