Naujausios
Po renovacijos – pigiau
A. Bartulis tikina, kad renovuotų ir nerenovuotų senų daugiabučių namų suvartojamos šilumos kiekiai skiriasi 3-4 kartus. Atitinkamai ir išlaidos. Pavyzdžiui, Draugystės prospekto Nr. 7 namo vienam kvadratiniam metrui apšildyti suvartojama per 164 kilovatvalandes energijos. Tokiam pačiam daugiabučiui Vilniaus gatvėje Nr.123 po renovacijos – kiek daugiau nei 51 kilovatvalandę.
Savivaldybės administracijos vadovas žadėjo, kad šie sąrašai bus išviešinti ir gyventojai galės "pasimatuoti" savo suvartojamą šilumą.
Direktorius ragino daugiabučių namų gyventojus priimti sprendimus ir dalyvauti renovacijos procese. Ir ne pavieniais namais, o net kvartalais.
Rugpjūčio mėnesį Aplinkos ministerijos paskelbtame kvietime teikti paraiškas pastatų modernizavimui akcentuojama, kad vienas pagrindinių projektų atrankos kriterijų – kvartalinė renovacija. 35 šalies savivaldybės yra pateikusios 117 kvartalinės renovacijos projektų. Tarp jų – vienas iš Šiaulių miesto savivaldybės. Kvartalinė renovacija bus atliekama Draugystės prospekto ir aplinkinių gatvių ribojamame kvartale.
A. Bartulis sakė, jog administracija vertina informaciją ir norėtų formuoti dar vieną kvartalą renovacijai. Toks būdas turi privalumų. Apima ne tik daugiabučių namų ar viešųjų pastatų modernizavimą, bet ir kitas priemones, sutvarkant gyvenamąją aplinką, laisvalaikio ir poilsio zonas, privažiavimo kelius, kiemus, sprendžiant automobilių parkavimo klausimus ir panašiai.
Administracijos vadovas pastebėjo, kad dalyvavimo modernizavimo programoje sąlygos šiek tiek keičiasi. Kaip ir šįmet, kitais metais valstybė 100 procentu finansuos projektavimo išlaidas ir 30 procentų energetinį efektyvumą didinančių priemonių įrengimą. Dar 10 procentų projekto vertės valstybės lėšomis planuojama kompensuoti, jei bus modernizuotas daugiabučio šilumos punktas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai.
Tie projektai, kurie jau turės statybos leidimus, bus teikiami finansavimui gauti prioritetine tvarka nelaukiant kvietimo pabaigos – 2020 metų sausio 31 dienos, o paraiškų vertinimas vyks iki kovo 1 dienos.
A. Bartulis akcentavo, kad pasikeitė lengvatinio kredito teikimo tvarka. Savivaldybės daugiabučių namų modernizavimo programą administruoja AB "Šiaulių energija". Šios įmonės Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė Judita Kivyliūtė paaiškino, kad valstybė gyventojams penkerius metus apmokės metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus. Po 5 metų teks mokėti tokias palūkanas, kokios bus sutartos su banku.
J. Kivyliūtė pastebėjo, kad anksčiau 3 procentai buvo bankams nustatytos palūkanų lubos. Šiuo metu lengvatinius kreditus daugiabučių renovacijai teikia du bankai. Vienas jų taiko 3 procentų palūkanas, o kitas prie 3 procentų palūkanų pridės 6 mėnesių euroriborą.
"Gyventojams suteikta galimybė anksčiau laiko grąžinti kreditą ir yra tendencija, kad daugelis gyventojų tuo pasinaudoja", – aiškino argumentus skyriaus viršininkė.
Ji patvirtino, kad "Šiaulių energija" iki pat projekto įgyvendinimo iš gyventojų neima jokio administravimo mokesčio. Tik pasirašius kredito sutartį su banku, renka po 3 centus (be PVM) už kvadratinį metrą už tokios sutarties administravimą.
Gyventojai gali likti be valstybės paramos
Administracijos direktorius spaudos konferencijoje kvietė ir daugiabučių namų administratorius dirbti aktyviau su tais namais, kuriuose nėra bendrijų. A. Bartulis spaudos konferencijoje negailėjo karčių žodžių daugiabučių administratoriams.
"Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad administratoriai dažnai pristato pačių vykdomą etapinę renovaciją ir nei žodžio neužsimena apie valstybinę daugiabučių namų renovacijos programą", – pastebėjo A. Bartulis, išanalizavęs viešai skelbiamą informaciją.
Jis apgailestavo, kad gyventojai, patikėję etapine renovacija, praranda galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama ir lengvatomis.
"Administratorius sako: jūs nesinervinkit, aš suskaldysiu būsimus darbus etapais ir jums taip neskaudės", – aiškino direktorius, primindamas, kad taip gyventojams renovacija pabrangsta mažiausiai 30 procentų.
Kadangi daugiabučiuose Savivaldybės turi socialinių butų ir dalyvauja namų reikaluose, direktorius stebisi, kad administruojančios įmonės dažnai pasirenka gana brangias rangovų paslaugas, nors ir vykdo konkursus.
"Pavyzdžiui, ateina konkursiniai pasiūlymai už stogo sutvarkymą. Pasidarome apklausą ir matome, kad tuos darbus galima atlikti pigiau. Dabar administratoriai pradėjo praktiką, kad nebekviečia gyventojų susirinkimų, surenka parašus raštu, nepaaiškina žmonėms, neteikia paralelinių pasiūlymų. Žmonės permoka ir dar negauna 30 procentų paramos iš valstybės", – piktinosi vadovas, manydamas, kad administratoriai su gyventojais turėtų elgtis sąžiningiau bei parodyti etapinės ir valstybinės renovacijos alternatyvas.
"Ir taip vangiai išjudiname procesą. Jau nuo 50 procentų valstybės parama sumažėjo iki 30. Kas žino, kiek liks po poros metų. Taip ir liksime miestas, nesusitvarkęs savo pastatų, dešimtmetį nepasinaudoję valstybės parama", – apgailestavo A. Bartulis.
