Žemaitijos tradicija – sviesto avinėlis

Avinėlio lėkštę galima puošti samanomis, kadagio šakele.
Avinėlio lėkštę galima puošti samanomis, kadagio šakele.
Žemaitijos nacionalinio parko visuomenės informavimo specialistė, muziejininkė Dalia Jakštienė Velykų stalui padarė sviesto avinėlį.

„Ruoškimės Velykoms, prisiminkime bočių tradicijas, – ragina Žemaitijos nacionalinio parko kolektyvas. – Smetoninės Lietuvos laikais moterys mokėsi naujoviškų patiekalų maisto ruošimo kursuose. Išmoko visokių „mandrysčių“. Tais laikais Žemaitijoje paplito mada per Velykas daryti sviesto avinėlius. Avinėlis – Velykų simbolis.“

Gaminti avinėlį, patikina D. Jakštienė, labai paprasta. Reikės dviejų gabaliukų sviesto. Peiliu padaryti avinėlio formą. Dalį sviesto pašildyti, kad būtų minkštesnis (bet ne iki skystumo), sudėti į maišiuką-tūtelę. Spaudžiant iš maišiuko sviestą, formuoti avinėlio „garbanas“.

„Akeles padarome iš karčiųjų pipirų, atrodo tikroviškas. Šalia padedame samanėlės ar kadagio šakelę. Seniau, kai augome, sudaigindavo kviečius ir pasodindavo avinėlį tarp žalios vejelės“, – prisimena D. Jakštienė.

Pasak muziejininkės, sviesto avinėlis – ir šeimos, ir Žemaitijos tradicija.

„Tėvai darė ir mes darome, mūsų visame kaime taip buvo. Žmonės išsaugojo tradiciją, domisi paveldu ir stengiasi, kad Velykų stalas būtinai turėtų avinėlį, nes jis ir puošia, ir paskui suvalgai su duonele ar pyragu.“