Naujausios
Religinių pastatų kompleksas
Pasak savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės paveldosaugai ir reklamai Reginos Leknickienės, dar nuo 2017 metų Kultūros paveldo departamento buvo prašoma įvertinti Žagarės sinagogų vertingąsias savybes, bet valstybės lėšų per tą laiką neatsirado, tad nuspręsta tai padaryti vietos jėgomis savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sprendimu. Buvo pakviesta ekspertė, kuri prie Žagarės sinagogų komplekso pasiūlė įtraukti ir išskirtinę žydų ritualinę pirtį. Taip pat įvertintas ir medinis namas Joniškyje Žagarės gatvėje Nr. 32.
To reikėjo, kadangi minėtus statinius planuojama remontuoti ir būtina žinoti, kokias jų architektūros, išplanavimo, interjero detales privalu išlaikyti, ką konkrečiai galima daryti.
Dvi sinagogos ir pirtis Žagarėje Petro Avižonio gatvėje Kultūros vertybių registre įrašytos kaip Žagarės žydų religinių pastatų kompleksas. 1820 metais statyta žieminė sinagoga išlikusi bene geriausiai. Paskutiniu metu joje veikė sporto salė. Pastato šiaurės rytų pusėje yra dviejų aukštų erdvę užimanti vyrų salė, pastato prietvakarinėje pusėje pirmame aukšte – išilginis koridorius, dvi pagalbinės patalpos, prieangis, antrame aukšte – moterų galerija. Išlikusios kolonos, sienų angos, segmentinių sąramų ir pusapskritės fasadų langų ir durų angos kai kur pakeistos, užmūrytos arba iškirstos naujos.
Vasarinė sinagoga, statyta 1810 metais, sovietmečiu rekonstruota į gaisrinę, išlikę tik pusės pastato išorės keraminių plytų mūro kapitalinių sienų fragmentų ir kelios segmentinių sąramų langų angos.
XIX amžiuje statyta ritualinė pirtis – vieno aukšto su pastoge. Jos būklė prastesnė: priestato, fasadų apdailos ir puošybos, tinko padėtis vertinama kaip bloga, daugelio kitų elementų patenkinama, tik stogo – gera.
Žymaus veikėjo namas
Namas Joniškyje Žagarės gatvėje Nr. 32 pastatytas 1935 metais pagal architekto L. Gudzinskio projektą. Medinis pastatas su kolonomis, sienų angomis, nišomis, įtrauktu pagrindiniu įėjimu, medinių dailylenčių apdaila anuomet priklausė savininkui Juozui Diamenčiui (1898–1984), kuris buvo ūkininkas, buhalteris, visuomenės veikėjas. Jis dalyvavo 1925 metais įkuriant Joniškio pieno perdirbimo bendrovę „Šaltinis“ ir išrinktas jos vedėju. 1924–1927 metais J. Diamentis buvo Joniškio valsčiaus tarybos narys, tarpukario laikotarpiu – Joniškio savanorių ugniagesių draugijos pirmininkas ir sekretorius. 1941 metais jis prisijungė prie LAF (Lietuvių aktyvistų frontas). 1944 metais su šeima emigravo į JAV.
Po Antrojo pasaulinio karo šiame name veikė Joniškio ligoninė: pirmajame aukšte buvo vidaus ir vaikų ligų skyriai, antrajame – poliklinika. Vėliau pastate įrengti butai.
Pastatų išskirtinumas
Pasak Joniškio rajono savivaldybės Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko dr. Ernesto Vasiliausko, Žagarės gatvės Nr. 32 – unikalus Joniškio miesto XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio medinės architektūros statinys. Tokio panašaus rajone nerasime, vargu ar ir Šiaulių apskrityje. Kadangi jo savininkas J. Diamentis buvo vienas turtingiausių Joniškio miesto žmonių, tad pastatą projektavo kaip savo rezidenciją, kuri labiau primena dvarą nei miestiečio namą. Kartu tai buvo modernus pastatas Joniškyje su miegamaisiais, darbo kabinetu, virtuve, valgomuoju, salonu, tualetu (!) bei kitais kambariais, tačiau pasitelktos senosios statybinės medžiagos – medis, bet ne plytos, betonas, architektūroje derinta keletas stilių – barokas ir klasicizmas, etninė architektūra. Parinkta ir atitinkama vieta, prie Žagarės gatvės posūkio, ant aukštumėlės, kur buvo retas sodybinis užstatymas, taigi formavo gatvės, kartu ir Joniškio miesto kultūrinį kraštovaizdį. Šis pastatas galėtų pretenduoti ir į aukštesnį – regioninį – statusą.
Naujosios Žagarės religinių pastatų kompleksas (žieminė sinagoga, vasarinės sinagogos liekanos ir pirtis) – iki šiol nepelnytai primirštas Žagarėje gyvenusios gausios žydų bendruomenės kulto objektas.
Žagarėje nuo XVIII amžiaus buvo gausi žydų bendruomenė, XIX amžiuje šiame mieste gimė, gyveno daug iškilių religijos, kultūros veikėjų: Salanteriai, Mandelštamai ir kt.
„Reikia pastebėti, kad Žagarės sinagogos buvo ir liko seniausi mūriniai žydų kulto pastatai tuometinėje Šiaulių apskrityje. Jos iškilo 1810 ir 1820 metais, Senojoje Žagarėje – 1805, 1846 metais, kai apskrities centre Šiauliuose – 1826 metais (ir neišliko), o Joniškyje – dar vėliau (1848 metais Kauno gubernijos statistikoje nurodoma tik viena medinė šiulė, nė žodžio neužsiminta apie mūrines), – sako dr. E. Vasiliauskas. – Iškalbingi ir Žagarės žydų bendruomenės skaičiai – pagal 1848 metų duomenis apie žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą, Šiaulių apskrityje ypač išsiskyrė Žagarė, kurioje žydai turėjo net 320 namų (dūmų), kai Šiauliuose vos ne dvigubai mažiau – 189, Šeduvoje – 85, Joniškyje – 80.
Ne mažiau vertas dėmesio ir Naujosios Žagarės žydų religinių pastatų komplekso statinys – pirtis (XIX amžiaus antroji pusė). Greta pirties teka bevardis upelis – būtinas gamtos elementas šalia tokių pastatų komplekso. Tokių pirčių Lietuvoje išliko vos keletas, o įdomiausia, kad jo paskirtis nepasikeitė iki šiol – veikia kaip Žagarės pirtis. Ją restauravus ir įrengus modernų pirčių kompleksą galima būtų paversti dar vienu Žagarės turizmo traukos objektu.“
