Naujausios
Lietuva nuo XIX a. pabaigos buvo viena iš daugiausiai emigrantų (pagal gyventojų skaičių) patyrusių Rytų Europos valstybė. Lietuvių emigracijos priežastis galima suskirstyti į tris grupes: ekonomines, moralines (karinės tarnybės carinėje armijoje vengimas) ir politines.
Lietuviai ieškodami geresnio gyvenimo jau XIX a. pabaigoje dažniausiai vyko į Ameriką, vėliau į Didžiąją Britaniją, Škotiją, Rusiją ir kitas šalis. Tokios emigracijos prasidėjo dar iki Pirmojo pasaulinio ir po, taip pat tarpukariu ir pokariu išvykdavo iš Lietuvos laivais, rečiau lėktuvais.
Karo audros tūkstančius lietuvių privertė palikti gimtąją žemę ir išsisklaidyti po margą pasaulį. Lietuvių galima sutikti Argentinoje, Brazilijoje, Anglijoje, Kanadoje, JAV, Australijoje ir net Afrikoje. Praradę tėvynę, artimuosius, patyrę karo siaubą ir neviltį dėl palikto gimtojo krašto, lietuviai vyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Dažniausiai buvo vykstama garlaiviais.
Lietuvio fotografo Kazio Daugėlos nuotraukų kolekcijoje aptikau egzodo kelionės į tolimąją šalį laivu vaizdų: denyje susikimšę žmonės, per laivo bortą persisvėrusi, jūros ligos kamuojama moteris, pilkas tuščias dangus. Tokiais laivais keliavo daugelis lietuvių emigrantų.
Lietuvoje Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose veikė išeivybės biurai, kurie reklamuodavo šviesesnį gyvenimą svetur ir teikė paslaugas ir informaciją apie emigraciją.
Kataloge pateikiama įdomi medžiaga apie lietuvių lakūnų S.Dariaus ir S. Girėno ir F.Vaitkaus gabentą paštą ir laiškus, kuriuos jie per Atlantą gabeno į Lietuvą. Šiuose laiškuose rašoma apie tėvynainių gyvenimą išeivijoje, dalinamasi džiaugsmais ir vargais,
Išskirtinai įdomūs yra kataloge iš privačių rinkinių pateikti lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gabentų laiškų per Atlantą į Lietuvą, siųsti specialiai tam tikslui skirti vokai – 11 vnt., iš kurių devyni vokai pažymėti Nr. 300, Nr. 301, Nr. 337, Nr. 408,, Nr. 492, Nr. 572, Nr. 617, Nr. 659, Nr. 688, du nenumeruoti vokai su lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno autografais. Iš jų dešimt vokų adresuoti Lietuvos Aero klubui Kaunas, Lietuva (perduoti D. G.), vienas vokas (Nr. 659) adresuotas Niujorko gyventojui Mr.Nicolas Sanabria.
Ant devynių specialių pašto vokų spaustuvėje atspaudintas tekstas: MESSRS. DARIUS-GIRENAS / NEW YORK-KAUNAS FLIGHT / % CONSUL GENERAL OF LITHUANIA / 11 WAVERLY PLACE E. / NEW YORK, N. Y. / VIA / “LITUANICA“. Šie pašto vokai pažymėti 1933 m. liepos 15 d. Bruklino ir 1933 m. liepos 18 d. Kauno pašto apskritais antspaudais ir 1933 m. liepos 15 d. apskritu “Lituanicos” žymekliu: LITUANICA / JUL / 15 / 1933. Vienas pašto vokas adresuotas Mr. Nicolas Sanabria Kauno pašte 1933 m. liepos 18 d. registruotas Nr. 00177 C ir pažymėtas 1933 m. liepos 28 d ir 1933 m. liepos 29 d. ovalo formos apibrėžtais antspaudais.
Norėdami surinkti trūkstamų lėšų skridimui per Atlantą, S. Darius nutarė gabenti paštą iš JAV į Lietuvą. Lakūnai savo lėšomis iš „American Trustt Bond“ firmos popieriaus išleido specialius 16,7x9,5 cm formato vokus (apie 1400 vnt., jie buvo sunumeruoti, didžiausias žinomas numeris – 1409). Jie buvo balti, su pusiau apskritu užlenkimu užklijavimui. Ant vokų priekinės pusės tekstas buvo išspausdintas tamsiai mėlynos spalvos dažais, kairiajame apatiniame kampe pažymėtas eilės numeris.
Daugiausia vokų buvo nupirkta Niujorke bei jo apylinkėse, Čikagoje. Autografų mėgėjų prašomi, lakūnai pasirašinėjo ant vokų. Taip pat užsakytas ir pagamintas popierius laiškams – balkšvai gelsvi 18x30 cm dydžio lapai, kurių viršutiniame dešiniajame kampe buvo įspaustas lėktuvo pavadinimas „Lituanica“. Ant jų tamsiai mėlynais dažais išspausdintas specialus tekstas.
Istorinei oro pašto tarp JAV ir Lietuvos pradžiai atminti buvo pagaminti specialūs antspaudai. Vienu iš jų (apskritas guminis kalendorinis žymeklis) vokai Amerikoje buvo žymimi „Lituanica. Jul. 15. 1933“. Kauno centrinis paštas turėjo žymėti keturkampiu guminiu antspaudu: „Oro paštas. New York-Kaunas. Transatlantiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. Orlaivis „Lituanica“. Lakūnai turėjo antspaudus: „Registred“, „From“, „To“. Visi vokai buvo numeruoti. Nustatyta korespondencijos pervežimo kaina: už paprastą laišką – 2 doleriai, registruotą – 2,5 dolerio.
Norintys siųsti laiškus į Lietuvą turėjo S. Dariaus vardu atsiųsti reikiamą pinigų sumą, už kurią jie gaudavo atitinkamų vokų bei laiškinio popieriaus lapų skaičių. Numatyta, kad laiškai gali būti adresuoti ir atgal į JAV ir ant jų turėjo būti užklijuoti ir Lietuvos pašto ženklai. Visus laiškus buvo nurodyta siųsti į Lietuvos generalinį konsulatą Niujorke iki 1933 m. gegužės 18 dienos.
1933 m. gegužės 7 dieną lakūnai S. Darius ir S. Girėnas perskrido iš Čikagos į Niujorką, kur vyko baigiamasis ruošimosi skridimui etapas. Gegužės 31 dieną Lietuvos generalinis konsulas Niujorke P. Žadeikis, S.Darius ir A.Mažeika pasirašė sutartį, kurioje numatoma perspausdinti 500 serijų Lietuvos oro pašto ženklų (20 centų – su Mindaugu, 40 centų – su gediminu, 60 centų – skirtas Vilniaus įkūrimui, 1 lito – su gediminu, 2 litų – su Algirdu).
Lakūnams žuvus, Lietuvos pasiuntinys Berlyne J.Šaulys pašto maišą atgabeno į Kauną ir perdavė Užsienio reikalų ministerijai. Kauno centrinis paštas korespondenciją priėmė liepos 18 d. 14 val. 30 min. Ji buvo pažymėta tos dienos kalendoriniu antspaudu bei iš anksto paruoštu stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu šešių eilučių antspaudu: ORO PAŠTAS / NEW-YORK-KAUNAS / Kaunas-1933-VII 17, / Transatlantikos Lakūnai / S. DARIUS ir S. GIRĖNAS / Orlaivis ‚LITHUANICA“. Be to, pagerbiant lakūnų atminimą korespondencija pažymėta neapibrėžtu keturių eilučių antspaudu: „Nugalėję Atlantą / DIDVYRIŠKAI / ŽUVO LIETUVOS / GARBEI. Ant tų laiškų buvo 3 centų ir didesnio nominalo JAV pašto ženklai. Visi laiškai išsiuntinėti adresatams, 250 laiškų su Lietuvos pašto ženklais išsiųsti į JAV.
Visi laiškai buvo išsiųsti adresatams. 250 laiškų grįžo į JAV. Antspaudai, klišės, vokų ir popieriaus likučiai iš JAV buvo atgabenti į Kauną. Juos ir dabar galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje
Kataloge yra pateikti Felikso Vaitkaus autografuoti aštuoni pašto vokai, kuriuos jis 1935 m. rugsėjo 21 d. gabeno per Atlantą į Lietuvą. Iš jų tam tikslui skirti visi pašto vokai yra autografuoti F. Vaitkaus ir pažymėti skaičiais: 38, 172, 364, 508, 758,759, 819, 829. Įdomu tai, kad vienas pašto vokas (Nr. 364) F. Vaitkaus gabentas per Atlantą į Lietuvą adresuotas Stasiui Čepaičiui Margių kaimas Šiaulių paštas.
Lakūno F.Vaitkaus 1935 m. rugsėjo 21 d. per Atlantą gabenti pašto vokai pažymėti skaičiais 508, 759 ir 829 adresuoti A.L.T.A.S.S. Amerikos – Lietuvos transatlantinio skrydžio sąjungai, 1935 m. spalio 31 d. išsiųsti atgal į Čikagą, persiuntimas apmokėtas 1935 m. spalio 30 d. į apyvartą išleistu F.Vaitkaus skrydžio proga perspausdintu pašto ženklu bei S.Dariaus ir S.Girėno atminimui skirtais 20 ir 60 centų pašto ženklais. Lakūno F. Vaitkaus per Atlantą į Lietuvą 1935 m. rugsėjo 21 d. gabentas pašto su autografu (172), adresuotas Niujorko gyventojui William H. Krinsky, lapkričio 1 d. išsiųstas atgal į Niujorką.
Kataloge pateikti trys išskirtiniai S. Dariaus ir S. Girėno žuvimui atminti ženkleliai, iš jų du su įrašu: „Jūs nugalėję Atlantą, žuvote Lietuvos garbei“, medalis pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai (1919), išeivijos lietuvių organizacijų ir klubų ženkleliai, gairelės ir proginiai ordinai, proginiai bei įvairūs pasižymėjimo ženklai ir artefaktai.
Gausiai iliustruotas katalogas „Lietuviai emigracijoje: gyvenimas ir darbai (XIX a. pab. – XX a. penktas dešimtmetis)“, sudarytas vien iš privačių Lietuvos kolekcininkų rinkinių. Iliustracijos ir kita medžiaga iš šių rinkinių, anksčiau nebuvo skelbta ir papildo nauja medžiaga ir duomenimis apie lietuvių gyvenimą emigracijoje XIX a. pabaigoje – XX a. penktajame dešimtmetyje. Joje pateiktos iliustracijos, nuotraukos, laiškai, atvirukai ir kita ikonografinė medžiaga atspindi išeivijos lietuvių gyvenimą emigracijoje, jų darbus ir veiklą.
P. Kaminskui sudaryti katalogą savo rinkiniais ir informacija padėjo Gintaras Aleknavičius, Vygantas Ališauskas, Eugenijus Antanaitis, Virginijus Caronka, Česlovas Galkus, Arijus Ivaškevičius, Ričardas Jakutis, Mantas Jankevičius, Vaidotas Janulis, Gediminas Kaminskas, Aristidas Kildušis, Audronė Kiršinaitė, Laimonas Leščinskas, Fortunas Ališauskas, Birutė Musneckienė, Jonas Nekrašius, Vilius Puronas, Česlava Rimkienė, Zenonas Eimutis Sabalys, Arvydas Skerys, Rasa Šiaučiūnaitė, Dainius Šidagis, Stanislovas Velička, Linas Žaliūkas iš Šiaulių, Alina Šivickaitė iš Ginkūnų, Šiaulių r., Vygintas Bubnys, Zigfridas Jankauskas, Rolandas Juknevičius, Saulius Kruopis, Gediminas Kulikauskas, Vyčius Ramanauskas, Paulius Steponavičius, Dainius Stumbrys, Kęstutis Kazys Šiaulytis iš Vilniaus, Antanas Burkus iš Kauno, Raimundas Jucius iš Gargždų, Arvydas Jurkaitis iš Utenos, Leonas Karaliūnas iš Joniškio, Sigutė Kučienė, Romualdas Leimantas iš Pasvalio, Adomas Miliauskas iš Prienų, Virginijus Stakė iš Panevėžio, Sigitas Šimkus iš Radviliškio, Alvydas Šalkauskas iš Telšių, Jonas Garšva iš JAV, taip pat Pasvalio krašto ir Šeduvos krašto muziejai.P. Kaminskas dėkoja visiems šiems asmenims ir muziejams, prisidėjusiems prie šio katalogo sudarymo, paskolinusiems fotografijas, kitą medžiagą ir iliustracijas ar jų skaitmenines kopijas.
