Naujausios
Katalogo priešlapiuose eksponuojami įvairūs ženklai, istoriniai simboliai, piešiniai, kurie buvo panaudoti vinjetėse. Vinjetėse užfiksuoti gausi vartojamų ikonografinių ženklų simbolika: įspaudai, spaudai, fotografijos ateljė, fotografų pavardės, įvairūs įrašai, piešiniai, mokslo priemonės, pastatų, kuriuose buvo įsikūrusios mokslo įstaigos, nuotraukos, meninė ornamentika, tautinė ir istorinė simbolika ir kt. Vinjetėse portretus papildo šalia įkomponuoti gaubliai, knygos, rašikliai, rašalinės, liniuotės, skriestuvai, pelėdos ir kiti piešiniai. Jie įdomūs savo atlikimu, vaizdiniais, formomis, ženklais ir simboliais.
Vinjetė (pranc. vignette – ornamentas) fotografijoje – portretinių ir grupinių nuotraukų rinkinys viršelyje (fotografijoje), paprastai papuoštais įvairiais ženklais, simboliais ir pažymėtais užrašais. Vinjetė – tai tam tikros fotografijos meno rūšies, stiliaus, tradicijos, autentiškumo, bei išliekamosios vertės derinys. Vinjetė – tai dokumentinio paveldo dalis, laiko patikrintas ryšys su praeitimi. Ji įamžina svarbiausius įvykius, fiksuoja su jais susijusius asmenis ar jų grupes.
Dažnai tik iš fotografijų galime atkurti mūsų valstybės svarbiausius įvykius, konkrečių asmenų vaidmenį ir jų portretus. Vinjetė yra vienas iš būdų vienoje vietoje turėti visų draugų ir mokytojų nuotraukas prisiminimui. Baigę mokyklas, gimnazijas, aukštąsias mokyklas, mokytojų seminarijas, kursus, institutus ir universitetus, bendramoksliai norėdavo tą ypatingą gyvenimo etapą įamžinti vinjetėse kartu su mokytojais ir pedagogais. Sena, dažniausiai nespalvota nuotrauka iš mokyklinės vinjetės padeda prisiminti klasės draugus, mokytojus, mokyklinio gyvenimo akimirkas.
Tradicija kiekvienais metais daryti bendrą mokyklą baigiančios laidos vinjetę yra labai sena. 20 a. pradžioje ir tarpukariu Lietuvoje jos buvo labai populiarios. Ypač buvo populiarios mokyklinės vinjetės. Tarpukariu vinjetės buvo populiarios mokyklose, gimnazijose, Mokytojų seminarijoje ir kt. Tokių fotosesijų fotografijos buvo skirstomos į mokyklines nuotraukas ir vinjetes. Ypač buvo populiarios vinjetės. Oficiali vinjetė, kurios sudėtos buvusių mokyklos mokytojų ir bendraklasių portretinės fotografijos, turėjo ilgus metus priminti tam tikrus mokslo ir gyvenimo tarpsnius. Joje nurodomos fotografuojamų pavardės.
Oficiali vinjetė, kurioje sudėtos buvusių mokyklos mokytojų ir bendraklasių portretinės fotografijos, turėjo ilgus metus priminti tam tikrus mokslo ir gyvenimo tarpsnius. Joje dažniausiai nurodomos fotografuojamųjų pavardės ir pirmosios vardo raidės, metai, mokyklos pavadinimas, įkomponuojamas mokyklos vaizdas.
Vinjetės buvo įteikiamos kartu su mokyklos baigimo pažymėjimais egzaminus išlaikiusiems ir mokyklą ar gimnaziją paliekantiems mokiniams ir jiems įvairius dalykus dėsčiusiems mokytojams. Koks bus vinjetės vaizdas ir kompozicija, priklausė nuo fotografo požiūrio.
Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų ir gimnazijų archyvuose, muziejuose, privačiuose rinkiniuose saugoma nemažai tarpukario abiturientų laidų vinječių. 20 a. pradžioje, Šiauliuose prieš 110 metų Šiaulių mergaičių gimnazijoje (dabar Didždvario gimnazija) buvo pradėtos naudoti pirmosios mokyklinės vinjetės. Apsilankius Didždvario gimnazijoje galima pamatyti tarpukario ir vėlesnio laikotarpio mokyklos abiturientų laidų tradicinių vinječių.
Šiaulių berniukų gimnazijoje pirmosios vinjetės pasirodė 1921 m. Šiaulių berniukų gimnazija – viena iš nedaugelio šalies gimnazijų, turinti bene daugiausia ją baigusių moksleivių laidų vinječių. Visus buvusius mokinius ir jų mokytojus galima pamatyti vinječių galerijoje Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pirmame aukšte. Ši didžiulė, daugiau kaip pusšimčio abiturientų ir klasių laidų vinječių kilnojama ekspozicija puošia kelis pirmo aukšto gimnazijos koridorius. Tarp jų yra ir seniausia – daryta 1921 metais.
Įdomi Šiaulių berniukų gimnazijos 1941 m. XXIII abiturientų laidos vinjetės istorija. Vykstantis Antrasis pasaulinis karas, sovietų valdžios pradėti lietuvių trėmimai palietė ir gimnazistų gyvenimus. Oficialiai išleistoje vinjetėje nėra 1941 m. birželio 14 d. ištremtų klasės draugų V. Lukošaičio ir J. Linkevičiaus fotografijų. Šiame fotografijų albume publikuojama neoficiali vinjetė. Joje matomos ištremtų draugų fotografijos, vinjetės viršuje įterptas ir prarastas Lietuvos simbolis – Vytis. Vos įžiūrimas kontūras – tai ženklas sovietinio režimo represijų, skaudžiai pažeidusių jaunimo, tik pradedančio savarankišką gyvenimą, sielas ir likimu.
Kai kurie tarpukario Šiaulių fotografai ne visada laiku suspėdavo atlikti klientų užsakymus, todėl pastarieji savo nepasitenkinimą išsakydavo vietinėje spaudoje. 1925 m. rugpjūčio mėn. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Baigdami Šiaulių gimnaziją VII-tos laidos abiturientai, kaip jau yra įsigyvenusi tradicija, nutarė nusifotografuoti. Visuomet abiturientai fotografuodavosi pas M. Rubinšteiną, kuris neva „geriausiai“ Šiauliuose fotografuoja, taigi ir šių metų abiturientai, nors nenorėdami M. Rubinšteinui duoti uždarbio, visgi pas jį fotografavosi. Darbą jis žadėjo atlikti gerai ir skubiai. Birželio 23 d. turėjo padaryti didžiąsias (bendras) fotografijas. Dabar kiek kartu atvykę iš provincijos kreipiasi pas jį, bet p. Rubinšteinas vis atidėlioja ir atidėlioja. Mat lengviau yra prižadėti negu išpildyti“ (Parašas: V-a. Lengva apsiimti – sunku išpildyti. „Šiaulietis“, 1925 rugpjūčio 30, p. 3).
Tarpukario laikų abiturientų išleistuvių vinjetės plito ir sovietmečiu. Tiesa keitėsi jų ideologinė ženklai ir simboliai, kuriais paprastai buvo puošiamo vinjetės. Tačiau juose patalpintos nuotraukos su mokytojais, mokiniais. Vinjetės byloja apie mokyklos istoriją, čia dirbusius mokytojus, mokyklą, ją baigusius mokinius. Dažnai jos kietą viršelį atstoja kompozicija iš keliasdešimt fotografijų. Įvykis praeis, bet paskirtis liks ta pati – atsiversti vinjetę po 10, 20 ar daugiau metų.
Dabartiniais laikais naudojami įvairūs vinječių variantai. Vietoj tradicinės vieno lapo vinjetės, paplitusios kelių dalių sulankstomos didelės vinjetės iki 4–0 puslapių foto knygos, į kurias pagal užsakovų pageidavimą įdedamos užsakovo portretinės ar individualios fotosesijos nuotraukos. Tai istorijos dalis, praeities ir dabarties liudininkas. Vinjetės ilgus metus primena tam tikrus mokslo, darbo ar gyvenimo tarpsnius.
Žinomo Šiaulių krašto kraštotyrininko ir kolekcininko Petro Kaminsko sudarytame kataloge publikuojamos vinjetės iš jo, bei kitų Lietuvos kolekcininkų, rinkinių. Tai daugiausia Lietuvos mokyklų, gimnazijų, institutų, universitetų, kitų mokymo įstaigų ir įvairių kursų dalyvių vinjetės, turinčios istorinę ir meninę vertę, perteikiančios sustabdyto laiko žavesį, įvykio ir objekto autentiškumą.
Tai toli gražu ne visas vinječių rinkinys, atspindintis Lietuvoje paplitusias ir populiarias vinjetes. Tačiau ir šiame kataloge esančios vinjetės leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie šios rūšies fotografijas, jų stilius ir formas, fotografų stilių. Šiame kataloge publikuojamų fotografijų ir vinječių autoriai Maksas Rubinšteinas, Chaimas Zaksas, M. Gutmanas ir kt. Dalies vinječių fotografai nežinomi.
Pagal laikotarpį Lietuvos vinjetės kataloge yra suskirstytos į dvi dalis: pirmoji dalis – vinjetės apimančios laikotarpį nuo 1911 iki 1945 metų, antroji dalis – Šiaulių miesto aukštosios mokyklos (daugiausia Šiaulių mokytojų seminarijos, vėliau pedagoginio instituto) vinjetės nuo 1948 iki 1983 metų. Pagal objektą yra mokyklų, gimnazijų abiturientų laidų, kitų mokymo įstaigų ir įvairių kursų klausytojų vinjetės, savivaldybių, kitų įstaigų ir organizacijų darbuotojų vinjetės.
Klasikinėse vinjetėse fotografijos sukomponuotos į vieną didelį kietą viršelį. Jos papuoštos įvairiais, simboliais, ženklais, piešiniais. Daugumoje jų dominuoja grupinės vinjetės, kuriuose įkomponuotos vienos klasės, vienos laidos ar tam tikrų kursų ar kolektyvo narių portretai. Juose taip pat įkomponuotas mokyklos, įstaigos ar organizacijos pastatas, tam tikros profesijos ar specialybės ženklas. Nemažai vinječių papuošta valstybės ir nacionaliniais simboliais bei motyvais: Vyčiu, Gedimino stulpai ir kt.
Vinječių katalogas tai įsimintinas pažinimo langas į Lietuvos praeitį, švietimo ir mokslo raidą. Jis skatina pažinti tautos istoriją, tyrinėti ir saugoti kultūros paveldą.
Šį pirmąjį Lietuvos vinječių katalogą kolekcininkui Petrui Kaminskui sudaryti savo rinkiniais padėjo Faina Borovsky iš JAV, Aidas Dikšas, Antonina Gainulina, Vaidotas Janulis, Gediminas Kaminskas, Aristidas Kildušis, Laimonas Leščinskas, Rita Margevičienė, Jonas Nekrašius, Nijolė Petraitytė, Vilius Puronas, Arvydas, Skerys, Almantas Šlivinskas, Alina Šivickaitė iš Šiaulių, Lionė Gulbinaitė iš Gruzdžių, Zigfridas Jankauskas, Vilius Kavaliauskas, Saulius Kruopis, Vyčius Ramanauskas, Diana Stapulionienė, Laimutis Stapulionis, Paulius Steponavičius, Dainius Stumbras iš Vilniaus, Raimundas Jucius iš Gargždų, Rolandas Juknevičius iš Zarasų, Arvydas Jurkaitis iš Utenos, Leonas Karaliūnas iš Joniškio, Daiva Kšivickienė, Algimantas Kšivickas iš Jonavos, Virgilijus Poviliūnas iš Trakų, Emilija Stanevičienė iš Linkuvos, Mantas Vaitiekūnas iš Marijampolės, Gintaras Virkšas iš Plungės, tai pat Gruzdžių gimnazijos kraštotyros muziejus, Jonavos J. Ralio gimnazijos muziejus, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejus, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė ir daugelis kitų asmenų ir organizacijų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šio leidinio sudarymo. Katalogo sudarytojas reškia nuoširdžią padėką visiems šiems asmenims, įvairių Lietuvos vietovių kolekcininkams ir organizacijoms, paskolinusioms vinjetes ar jų skaitmenines kopijas.
