Naujausios
Spalvų ir muzikos magija
30 metų kultūros centrui – brandos metas, aiški veiklos kryptis ir tradicijos, nusistovėjęs gerbėjų ratas. Ateini ir žinai, ko tikėtis. O vis tiek nustebina.
Pirmasis netikėtumas – iš balkono suskamba daudytės, skudučiai, džiaugsminga melodija leidžiasi į sceną, pasklinda erdvėje. Tai „Laiptų galerijos“ folklorinis ansamblis „Salduvė“ (vad. D. Daknys) sveikina Žemę. Etnokultūroje mūsų šaknys, mūsų stiprybė ir savastis – tokia „Laiptų“ filosofija.
Antrasis netikėtumas – vaizdai „iš įvykio vietos“, ryškiausios trijų dešimtmečių renginių akimirkos, mieli, kiek graudūs, net juokingi prisiminimai, ypač iš pirmojo dešimtmečio, kai noro veikti ir ugnies – į valias, o žinojimo – ne kažin kiek...
Trečia – „laiptiečiai“ savo misiją – plėsti kultūros lauką – nutarė vykdyti „pažodžiui“: jubiliejinio vakaro programėlės išspausdintos ant popieriaus su sėklomis. Reikės tik pasodinti į žemę, gausiai palaistyti ir laukti, kas išdygs, sužaliuos.
Svarbiausia programos dalis – ryškaus kolorito Vlado Karatajaus (1925–2014) tapybos paroda. Sodrių vasaros spalvų sklidini peizažai ir natiurmortai nutvieskė galerijos erdves ypatinga šviesa ir nuotaika. Pristatydama parodą menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė akcentavo, kad tapytojas virtuoziškai valdė spalvinius derinius, veržliais potėpiais, tvirta kompozicija atskleidė gamtos grožį ir vitališkumą.
Spalvų ir susitikimų džiaugsmo išjudintus jausmus bei prisiminimus sujungė, sielos gelmes virpino Glebo Pyšniak ir Roko Zubovo atliekama muzika. Skambėjo A. Šenderovo, F. Latėno, M.K. Čiurlionio, ukrainiečių kompozitoriaus M. Skoryk kūriniai, muzika vedžiojo skausmo takais, apvalė sielą ir kėlė gyvenimui.
Jaudinantį video sveikinimą iš Kijevo atsiuntė žymus menininkas Matvej Vaisberg. Džiugi žinia, kad Venecijos bienalėje, nors vyksta karas, dalyvauja Ukrainos menininkai. Vienas iš jų – Matvej Vaisberg. Renginio dalyviai vakaro metu surinktas aukas skyrė Kijevo Ivano Franko teatro žmonėms, išėjusiems ginti laisvės, demokratijos, ateities. „Ukraina gyva“ – tarsi virto burtažodžiu, teikiančiu vilties.
Augame augindami
Gausiame šventės dalyvių būryje garsūs menininkai iš visos Lietuvos ir Latvijos: Vilniaus dailės akademijos rektorė profesorė Ieva Skauronė, dailėtyrininkė dr. Danutė Zovienė, išskirtiniai dailininkai Algis Griškevičius, Rolands Gross, Jokūbas Jacovskis, Jūratė Mykolaitytė, Giedrė Riškutė, Raimondas Navakauskas ir kt.
„Laiptų galerijos“ veikla skaičiuojama nuo 1992 metų. Nuoširdžiai ir jautriai visus tris dešimtmečius apžvelgė galerijos įkūrėja ir ilgametė vadovė, veržlių idėjų puoselėtoja Janina Ališauskienė. Per tą laiką „Laiptų galerija“ meno mylėtojus pakvietė į 985 tapybos, grafikos, akvarelių, piešinių parodas, surengta daugybė muzikos ir literatūros vakarų. Bet ne skaičiai svarbiausi, todėl pirmiausia skambėjo pavardės ir vardai tų, kas padėjo įsikurti, tobulėti, kas pirmieji išdrįso čia savo darbų parodas surengti.
Pasak Janinos Ališauskienės, pirmasis „galerinis“ dešimtmetis – atradimų, drąsos ir vilties laikas, sunkiausias, tačiau labai įdomus. Vos tuomečiam merui Arvydui Saldai ir Tarybos pirmininkui Jonui Tručinskui patvirtinus sprendimą apie Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ įkūrimą, šiauliečiai pakviesti į pirmąją – Italijos dailininkų brolių Peppe, Nando ir Enzo Rosamilia išraiškingos tapybos parodą. Gal pernelyg drąsu imtis galerinės veiklos iš Mokytojų namų išaugusiai įstaigai, nes tik viena siena buvo tinkama eksponavimui, tačiau į talką atėjo žydų bendruomenės vadovas Lazeris Soloveičikas, „laiptiečiai“ daug konsultavosi su Vilniaus „Vartų“ galerija, vadovaujama Nidos Rutkienės, mokėsi iš jų.
Nemažai pagalbos suteikė VDA Klaipėdos fakulteto, Klaipėdos muzikinio teatro žmonės. Tai motyvavo ir padėjo „auginti sparnus“. Vis dėlto sunkiausia buvo pelnyti šiauliečių dailininkų pasitikėjimą. Tačiau net „aršiausias priešininkas“ charizmatiškasis grafikas Eduardas Juchnevičius pagaliau „ištirpo“, surengė savo darbų parodą.
Antrasis „galerinis“ dešimtmetis ypatingo skonio ir kvapo. Atsirado daugiau pasitikėjimo, formavosi bendravimo stilius – kiekvienam dėmesį parodžiusiam, protingą žodį ar pamokymą tarusiam sakomas nuoširdus AČIŪ. Į kolektyvą „įsirašė“ Šiaulių universitete dailę baigęs Martynas Gaubas – radosi daugiau kūrybiškų ir drąsių sumanymų, savitarpio žaismės, drąsos ir norėjimo atrasti, suprasti, pasidalinti.
Trečiojo dešimtmečio profesionaliuose plakatuose šaukinys „Laikui svarbu Tapsmas. Tikrovei – Esatis“ (Richard Bach), patvirtina brandą: kviečiami žinomiausi šalies menininkai, jų parodas lydi klasikinė muzika. Dailės festivalis „Šiaulių Monmartro Respublika“ „apglėbė“ visą regioną – Šiaulius, Žagarę, Pakruojį, Joniškį, Kelmę, festivalio dailininkų sukurti darbai sugulė į katalogus „Mėlyna ir kt. spalvos“ 2019, „Geltona ir...“ 2020, „Ružava – spalvos disidentas“ 2021. O leidinys „Matvej Vaisberg. Atsiminimai,“ 2021 m. pripažintas vienu gražiausių Šiaulių ir Telšių apskrityse. Kone visoms parodoms suteiktas „amžinas“ gyvenimas – parengtos virtualios ekspozicijos. Pirmoji tokia – Sigitos Maslauskaitės (Vilnius) tapybos paroda. Jau trejus metus pristatoma litvakų kultūra – dailė, literatūra, muzika ir jos kūrėjai – kaip sudėtinė, bet spalvingiausia ir nepelnytai primiršta Lietuvos kultūros dalis. Artima draugystė sieja su Latvijos dailininkais.
„Laiptai“ turi kuo pasigirti. Surengtos net penkios Šarūno Saukos tapybos parodos, tik vėliau jo kūrybą eksponavo Nacionalinė galerija. 1996 m. pirmieji Lietuvoje pristatė Vytauto Kasiulio litografijas. Žibuntas Mikšys dovanojo savo ir kitų išeivijos kūrėjų darbų kolekciją. Pirmieji Lietuvoje eksponavo ir Miriam Meras kūrybą. Čia surengtos išskirtinės Marcės Katiliūtės, Elvyros Kairiūkštytės, Algirdo Petrulio parodos. „Daug kas stebėjosi, kad tokio lygio parodos vyksta Šiauliuose, atvažiuodavo jų pažiūrėti dailininkai ir studentai iš Vilniaus, – pasakoja J. Ališauskienė. –Tapome oaze iškiliausiems menininkams: Daliai Kasčiūnaitei, Rūtai Katiliūtei, Adomui Jacovskiui, Šarūnui Saukai, Sigitai Maslauskaitei, Algiui Griškevičiui, Rimui Bičiūnui, Antanui Obcarskui, Vygantui Paukštei ir kitiems.“
Sunku apžvelgti visą „Laiptų galerijos“ veiklos spektrą. Pasak jos direktorės, kultūros įstaigos tikslas labai paprastas ir drauge sudėtingas – suvokti, kas yra žmogus, kokia kūrybos jėga slypi mumyse, nes per kūrybą į mus prabyla žmogiškumas ir skleidžiasi kaip tulpės žiedas pavasarį.
