Naujausios
Tik viena Lietuva
Tautininkų „Vairas“ savo klausimų ir atsakymų skyriuje pateikia šitokį iš Šiaulių atsiųstą klausimą: „Kiek yra Europoje valstybių, kuriose nėra civ. metrikacijos?“
„Vairas“ į šį klausimą atsako šitaip:
„Dabar paliko tik viena Lietuva, nes Lenkija jau išnyko.“
Iš tikrųjų, maža Lietuvai iš to garbė. Kažin, ar ilgai dar bus demonstruojamas visai Europai šitoksai mūsų atsilikimas? Argi Lenkijos pamoka dar nepakankamai įtikinanti?
Pagaliau viskam turi ateiti galas?
„Kultūra“,
1939 m. Nr. 10.
Kvailiams – vaiduoklis, protingiems – kvailių būrys
Kaip jau rašėm, Šiaulių valsč., Lukšelių k. atsirado „vaiduoklis“, kuris gąsdina visus to kaimo gyventojus.
Pasirodo, „vaiduoklis“ dar vis nenurimsta ir toliau krečia savo pokštus. Dabar tas vaiduoklis jau išmandrėjo ir kaskart daro vis didesnius stebuklus.
Kai žmonės kur skaitlingiau susirenka kambarin, pasirodo ir „vaiduoklis“: jis nuo krosnies ar iš po lovos mėto į susirinkusius akmeniukais, bulvėmis ir kt.
Vieną dieną „vaiduoklis“ kambary buvusius žmones net vandeniu apipylęs. Buvę taip: į kambarį susirinko didelis būrys to kaimo moterų ir pradėjo visus kambario kampus šlakstyti šventintu vandeniu. Tada staiga, nuo suolo pakilęs pilnas kibiras vandens, ore porą kartų apsisukęs ir apipylęs visus buvusius kambary vandeniu...
Pasakojama, kad Malinauskai buvę atvežę dvasininką, kad tas pašventintų jų namus. „Vaiduoklis“ nepabūgęs ir dvasininko, ir paleidęs į jį supuvusia bulve...
Paskutiniu laiku ir Šiauliuose atsiradęs „vaiduoklis“ – katinas.
Iki šiol jis buvęs visai ramus, paprastas namų katinas, bet dabar pradėjęs krėsti visokius pokštus. Kai tik jis įeinąs kambarin, smarkiai sukniaukiąs, pasipurtąs ir pakiląs į orą. Pakilęs apie metrą aukščio, kelias sekundes pastovįs vietoje ir paskui vėl nusileidžiąs...
Kaip Lukšelių km., taip ir Šiaulių „vaiduokliu“ susidomėjimas labai didelis ir būriai šiauliečiu juos labai dažnai lanką...
Ir kada, pagaliau, mes kvailiais nusikratysime?!
„Įdomus mūsų momentas“, 1940 m. balandžio 21 d.
10-tūkstantinė šiauliečių minia pagerbė Respublikos Prezidentą
VI. 12 d. Savo Šefo, Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardinių proga, Liet. Skautų S-gos Šiaulių Rajono skautų-čių tuntai suruošė Jo garbei minėjimą – laužą.
Į laužą atsilankė visų įstaigų viršininkai bei aukštieji pareigūnai ir apie 10.000 šiauliečių. Vakare per 300 skautų, lydimi 8 p. pulko orkestro, iš Berniukų gimnazijos nuvyko Parodos aikštėn, kur ir buvo atliktas minėjimas.
Minėjimas buvo transliuojamas per garsiakalbius, kas leido ir toliau esantiems nuo laužavietės sekti programą.
„Įdomus mūsų momentas“, 1940 m. birželio 16 d.
Vyriausybė kviečia visus Respublikos piliečius
Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas einąs Justas Paleckis birželio 18 dieną 21,30 val. per radiją pasakė tokią kalbą:
„Brangūs Lietuvos Respublikos piliečiai, vakar susidarė nauja Lietuvos Vyriausybė. Ji kilo ant griuvėsių smurtu gimusios ir sauvalia paremtos asmeniškos diktatūros, kuri per 14 metų siautė mūsų tautą. Tos diktatūros režimas tarnavo vien tik siauros saujelės žmonių interesams ir svarbiausias jos tikslas buvo asmeniškas pasipelnymas, o ne liaudies gerovė.
Plutokratijos režimas supuvo iš šaknų. Buvusieji mūsų valstybės valdovai subankrutavo tiek vidaus, tiek užsienių politikos srityje. To režimo tragiškasis galas buvo apvainikuotas prezidento ir jo pataikūnų dingu pabėgimu nuo savo tautos (...)
Užsienio politikoje, naujoji Vyriausybė palaikys normalinius santykius su visomis valstybėmis. Pirmiausias vyriausybės uždavinys bus nustatyti iš tikrųjų nuoširdžius ir draugiškus santykius su Sovietų Sąjunga, su kuria Lietuva turi glaudžią sąjungą tarpusavės pagalbos pakto pagrindu (...)
Artimiausių uždavinių tarpe bus politinės santvarkos pertvarkymas, kuri iki šiam laikui buvo nukreipta prieš liaudies interesus. Šituo tikslu vyriausybė paleis dabartinį seimą, panaikins cenzinius rinkimus tiek valstybinių, tiek ir savivaldybinių organų, Skučo pravestus apgaulingu būdu (...)
Vyriausybė pilnai pritaria lietuvių liaudies plačiųjų masių dėmesiui ir šiltam rūpestingumui, kuriuo jos sutiko draugingos mums Sovietų Sąjungos Raudonąją Armiją. Savo ruožtu Vyriausybė imsis visų priemonių sudaryti Sovietų Sąjungos kariuomenės buvimui mūsų krašte geriausias sąlygas ir teiks jai visokeriopą pagalbą (...)
„Įdomus mūsų momentas“, 1940 m. birželio 23 d.
Šiauliečiai didžiųjų įvykių raidoje
Tą dieną, kai Kauno radijas pranešė, kad SSSR kariuomenė peržengė Lietuvos sieną, šiauliečiuose, ypač aukštesniųjų valdininkų ir „tautos vado“ garbintojų tarpe, kilo didelis susijaudinimas. Iš trumpo pranešimo niekas negalėjo numatyti, kas bus toliau, todėl tą vakarą šimtai šiauliečių skambino j Kauną, teiraudamiesi, kas bus? Telefonininkės pasakoja, kad tos dienos popietę pasikalbėjimų su Kaunu buvo tiek daug, kad eilės reikdavo laukti kelias valandas. O vakare, kai radijas plačiau pranešė, ura patriotai ir visokie perekupščikai lakstė po miestą, siūlė beveik pusdykiai pirkti savo mūrines kelių aukštų „bakūžes“, rinkosi pinigus ir iš nakties kažkur dingo.
Plačioji visuomenė, kuri nebuvo prikišusi rankų prie „auksinio veršio“, įvykius sutiko ramiai ir su dideliu pasitenkinimu, kad pagaliau atėjo visokioms protekcijoms galas.
Tos dienos vakarą visokie perekupščikai, kurie linksta ten,kur vėjas pučia, lakstė ligi vidurnakčio po miestą ir visiems savo pažįstamiems pasakojo, kad taip jau senai turėjo būti.Vienas, kuris dar prieš porą dienų šaukė „Tegyvuoja tautos vadas“, tą vakarą jį kaip išmanydamas keikė:
– Ar buvo tvarka? – kalbėjo jis. – Visur suvaržymai, prievartavimas ir protekcijos.
Juk tik pagalvokit – mes buvom verčiami prenumeruotis „Lietuvos Aidą“, kurio aš nė karto nesu skaitęs. – Ir dar ilgai, ilgai jis kalbėjo, kas buvo ir kaip dabar bus...
Tą naktį didžiuliai būriai šiauliečių vaikščiojo po gatves, aptardami paskutinius įvykius ir laukdami pasirodant pirmųjų SSSR kariuomenės dalinių. Kai Sovietų kariuomenė pasirodė, ji visur buvo sutikta draugiškai, su valiavimais, gėlėmis ir pan.
Sekmadienio vidurdienį, kai radijas pranešė, kad A. Smetona pabėgo į užsienį, žmonės taip pasipiktino, kad tuoj ėmė plėšyti nuo sienų jo portretus ir čia pat juos naikino. Bronziniai ir sidabriniai „tautos vado“ biustai buvo išplėšiami iš rėmų ir daužomi. Jumoristai teigia, kad dabar metalo laužo rinkliava padidėsianti Šiauliuose mažiausia pora tonų iš „tautos vado“ biustų.
VI. 17 d. rytą visose įstaigose buvo nuo sienų nukabinėjami („tautos vado“) paveikslai, įvairios vinjetės ir užtepami rašalu A. Smetonos atvaizdai, atspausdinti konstitucijoj. Kai kurių įstaigų viršininkai pirmadienį dieną A. Smetonos paveikslų, nenuėmė, bet palikę po darbo valandų, su kurjeriais plušo po įstaigas, nuiminėdami paveikslus ir juos pavesdami kurjerių žiniai.
Kai Kauno radijas paskelbė, kad naująją Lietuvos vyriausybę pavesta sudaryti Justui Paleckiui, kilo didelis pasitenkinimas, kad pagaliau žmonės galės laisviau atsikvėpti. Visose įmonėse ir įstaigose nuo pat VI. 17 d. ryto darbas vyksta normaliai. Teiravomės kriminalinėj policijoj, kur mums pareikšta, kad dabar, po didžiųjų įvykių, nuostabiai sumažėjo kriminalinių nusikaltimų skaičius. Visų gyventojų veiduose dabar pasirodė nauja išraiška: džiaugsmas, viltis, pasitikėjimas ateitimi. Dingo niūrumas, abejingumas viskam kam.
Milžiniška pergalės džiaugsmo manifestacija Šiauliuose
VI. 27 d, dar gerokai prieš 18 val., visos gatvės, vedančios j turgavietę, buvo užtvenktos didžiulių minių. Vilniaus gatvės viduriu tvarkingai išsirikiavę kolonomis traukė organizuoti fabrikų, dirbtuvių, statybų ir kitų šakų darbininkai ir tarnautojai, nešini didžiuliais plakatais, Lietuvos Prezidento Justo Paleckio Ir Sovietų Sąjungos vadų portretais. Plakatuose didelėmis raidėmis buvo išrašyti padėkos žodžiai Sovietų Sąjungos ir visų tautų darbo žmonių vadui Stalinui, Sovietų Sąjungos Vyriausybei, Raudonajai Armijai ir kt. Be to, netrūko ir karikatūrų, vaizduojančių gėdingai pabėgusį „vadą“ A. Smetoną. Viena karikatūra Smetoną pavaizdavo kaip vorą, abiem rankom griebiantį pinigus ir sakantį: „Zosyt, su tuo auksu mums visur bus tėvynė“. Kituose plakatuose darbo liaudis išreiškė visus savo pageidavimus ir džiaugsmą (...)
Baigus manifestaciją, buvo priimta rezoliucija, kurioje reiškiama padėka Raudonajai Armijai, draugui Stalinui ir Sovietų Sąjungai. Susirinkę prašė:
1) Legalizuoti komunistų jaunimo partiją,
2) Tuojau pašalinti iš valstybės aparato ir kariuomenės liaudies priešus, 3) Konfiskuoti neteisėtai įgytus turtus,
4) Bežemiams išdalyti dvarus,
5) Tučtuojau suteikti darbo bedarbiams,
6) Paaštrinti kovą su spekuliacija.
Po susirinkimo manifestantai, tvarkingai nešdami vėliavas ir plakatus, nuo turgavietės Vilniaus g-ve nuėjo ligi Ežero g-vės ir čia išsiskirstė.
Demonstracijoje dalyvavo apie 15.000 žmonių.
„Įdomus mūsų momentas“, 1940 m. birželio 25 d.
Stilius ir kalba netaisyti. Parengta iš Viliaus Purono senosios spaudos publikacijų rinkinio.