Naujausios
Mama – tik nuotraukose
Kas kitas, jeigu ne motina, gali jausti stipresnį skausmą dėl savo vaiko netekties? Žinoma Šiaulių pedagogė, choreografė, šokių vadovė 78-erių Aldona Žičkienė su savo dukros netektimi bando taikytis jau 25-erius metus. Trumpam apgijusios žaizdos, žiūrėk, ir vėl apsipila krauju.
Į "Šiaulių kraštą" užsukusi moteris pasakojo, kokios gražios per 25 metus užaugo jos anūkės, dukters Linos mergaitės – kai Lina buvo žiauriai nužudyta mergaitėms tebuvo dveji ir treji metukai. Dabar abi jau suaugusios, o savo mamą pažįsta tik iš nuotraukų ir artimųjų pasakojimų.
Paskutinių mėnesių įvykiai, kai iki gyvos galvos nuteistas žudikas R. Bružas pasiprašė terminuotos laisvės atėmimo bausmės, poniai Aldonai, jos žentui Arūnui, anūkėms ir visiems artimiesiems vėl suteikė daug skausmo.
Teismai – vienas po kito
Šiaulių apygardos teismas 67-erių R. Bružui, paprašiusiam terminuotos laisvės atėmimo bausmės, nebuvo maloningas. Nepaisant Šiaulių tardymo izoliatoriaus, į kurį nuteistasis atvežtas šių metų kovo 19 dieną, teikimo ir nuteistojo kalėti visą gyvenimą kalbėjimo Šiaulių apygardos teisme apie už grotų išmoktas gyvenimo pamokas, apie silpną sveikatą, patirtą infarktą, kelissyk operuotą širdį, pabaigtus mokslus ir t.t., R. Bružas galimybės išeiti į laisvę negavo.
Šiaulių teismas, įvertinęs aplinkybes, nedavė pagrindo išvadai, kad R. Bružo atliktos bausmės dalis jam padarė pakankamą poveikį ir kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taip šių metų liepos 4 dieną nuteistojo skundas buvo atmestas, paliekant jam įstatymo numatytą teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą.
Nepavykęs bandymas ištrūkti į laisvę R. Bružo nesustabdė. Nuteistasis po savaitės, liepos 11 dieną, pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Paprašė naikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį, kaip klaidingą, ir konstatavo, jog daugiau nei prieš 24 metus skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai jau pasiekti, taigi skirti minimalią įstatymu numatomą penkerių metų terminuotą nelaisvės bausmę, kurią, anot apelianto, tikslingiausia būtų skirti Atvirojoje kolonijoje yra pats laikas.
"Apeliacinį teismą prašau įkalinimo iki gyvos galvos bausmę man pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę dar ir tam, kad parodyti mane kaip pavyzdį kitiems nuteistiesiems – kad jie turėtų, kuo sekti ir ko siekti", – skunde dėstė R. Bružas.
Jis taip pat akcentavo, jog, "atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2007 metų rugpjūčio iki 2014 metų lapkričio mėnesio dirbau VĮ "Mūsų amatai" ir pagal vykdomąjį raštą iš menko kalinio atlyginimo išmokėjau priteistą žalą". (Šiaulių apygardos teismas pažymėjo negavęs duomenų apie nukentėjusiesiems atlygintą žalą arba jos dalį).
Apeliaciniame skunde R. Bružas save vertino tik teigiamai: per nelaisvėje praleistus metus perskaitęs apie 2 000 grožinės literatūros knygų, kurios pakeitė jo pasaulėžiūrą ir asmenybę, dalyvavo resocializacijos programose ir veiklose, skatinančiose tobulėti, per 24 metus kalinimo griežtai laikėsi dienotvarkės, mokėsi užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, kasdien paklusdavo pareigūnų reikalavimams ir t.t.
Neatliko paskirtos bausmės ir neatlygino nei moralinės, nei materialinės žalos.
Į laisvę – po aštuonerių metų
Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs į Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame šiuo metu nuteistasis kali, teikimą ir atsižvelgęs į nuteistojo apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo liepos 4 dienos nutartį panaikino.
Konstatuota, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą ir nepakeitė kalėjimo iki gyvos galvos bausmės į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinis teismas nelaikė didele nuodėme, kad per 25 kalinimo metus, R. Bružas vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs tris kartus (1996 metų birželio 17 dieną sugadino suremontuotą kamerą, 2000-ųjų spalio 4-ąją uždegė naktinį apšvietimą, o 2018-ųjų rugpjūčio 13 dieną garsiai bendravo su kitais kaliniais užsilipęs ant palangės), dargi pažymėjo, kad per šitiek laiko trys pažeidimai – labai mažas skaičius.
Taigi Šiaulių apygardos teismo sprendimas R. Bružui skirtą kalėjimo iki gyvos galvos bausmę pakeistas, paskiriant R. Bružui terminuotą aštuonerių metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Neišsklaidytos dvejonės
Žudikui palanki Apeliacinio teismo nutartis – sunki žinia nužudytos jaunos moters mamai, vyrui, dukroms, visiems artimiesiems.
"Nusikaltėlis įvykdė ne vieną nusikaltimą, nusižengdamas įstatymams, žmoniškumui, visuomenės taisyklėms, įtraukė į nusikalstamą veiklą kitą asmenį, suluošino daugybės žmonių, kurių tarpe mažamečiai vaikai, likimus. Nė už vieną padarytą nusižengimą neatliko paskirtos bausmės ir neatlygino nei moralinės, nei materialinės žalos", – Lietuvos apeliaciniam teismui skirtame atsiliepime dar prieš nutarties paskelbimą rašė nukentėjusieji.
Jei tik, jau po nutarties "Šiaulių kraštui" sakė nužudytosios motina, Apeliacinio teismo teisėjai būtų ne formaliai, vadovaudamiesi Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikime išdėstyta panegirika, o iš esmės pasigilinę į nuteistojo biografiją ir atskyrę faktus nuo melo, kompetentingai įvertinę Šiaulių apygardos teismo eigą ir nutartį, pasitikėjimas teismais būtų didesnis...
"Skaudu, kad ir į Apeliacinio teismo posėdį, kuris įvyko šių metų rugpjūčio 14 dieną Vilniuje, nei aš, nei žentas nebuvo kviečiami dalyvauti, o 1995 metų rugpjūčio 10 dienos apeliacinio teismo nuosprendį gavome tik šiais metais, praėjus 24 metams. Vykdomųjų raštų negauta, civilinis ieškinys nepateiktas, su pakeistu nuosprendžiu nebuvome supažindinti. Ar tokie procesai neprasilenkia su įstatymais?", – sakė pašnekovė.
A. Žičkienei kelia dvejonių ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikime nurodyta aplinkybė, kad R. Bružas prieš įkalinimą turėjo aukštąjį išsilavinimą ir buvo įgijęs inžinieriaus–mechaniko specialybę, nors tai paliudijančio dokumento niekas nėra matęs, juolab kituose dokumentuose kalbama apie R. Bružo turimą tik vidurinį išsilavinimą.
Klausimų moteriai kelia ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikime išdėstytos R. Bružo savybės: noriai bendrauja su kitais asmenimis (komunikabilus), bendravimo įgūdžiai geri, nėra socialiai atsiskyręs...
"Iš beveik 25 metų kalėjimo 23-ejus metus šitas žmogus gyveno vienutėje, todėl kam kalbėti apie jo bendravimo įgūdžius ir norą bendrauti...", – sakė netekties skausmo persekiojama motina.
Jos teigimu, žudikas nė iš tolo nepanašus į tą, apie kurį kalbama Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikime ir koks jis pats save parodė teismo posėdžiuose.
2012 metų gegužės 8 dieną, 2015 metų liepos 2-ąją ir 2017 metų gruodžio 18 dieną LR Prezidentui R. Bružas, kuris iki nužudymo jau buvo teistas už kitą nusikaltimą ir garsėjo smurtiniu elgesiu, buvo pateikęs malonės prašymus. Prašymai patenkinti nebuvo.
Nužudė dėl grobio
22 metų šiaulietę R. Bružas, tada 42 metų vyras, nužudė 1994 metų birželį. Atvykęs į spalvotųjų metalų supirkinėtojų butą Šiauliuose surezgė, kad miške netoli Šiaulių turintis sodybą, kurioje sukaupęs kelis šimtus kilogramų vario.
Supirkėjo namuose nebuvo, tad metalo nuvažiuoti į R. Bružo paminėtą sodybą už Šiaulių sutiko jo žmona Lina. Nusivežęs į mišką, R. Bružas šiaulietę nužudė.
Moteriai mirus, iš jos pagrobė 700 dolerių, du auksinius žiedus, laikrodį ir spruko.
Šiaulių apygardos teismas vyrui skyrė mirties bausmę sušaudant. Vėliau ši bausmė buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.