Žudiko triumfas ir artimųjų skausmas

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Nu­teis­ta­sis Re­mi­gi­jus Bru­žas, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos neį­ti­ki­nęs tei­gia­ma re­pu­ta­ci­ja, sie­kį įgy­ven­di­no Ape­lia­ci­nia­me teis­me.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pa­nai­ki­no Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą, ku­riuo bu­vo at­mes­tas 1996 me­tais nu­teis­to Re­mi­gi­jaus Bru­žo pra­šy­mas už 22 me­tų šiau­lie­tės nu­žu­dy­mą jam pa­skir­tą ka­lė­ji­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę pa­keis­ti ter­mi­nuo­tu lais­vės atė­mi­mu. Ape­lia­ci­nio teis­mo tri­jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­spren­dė ki­taip. Tei­sė­jų spren­di­mu, R. Bru­žas kal­tę bus iš­pir­kęs ir į lais­vę ga­lės išei­ti jau po aš­tuo­ne­rių me­tų.
Prieš 25 me­tus žiau­riai nu­žu­dy­tos šiau­lie­tės Li­nos Šul­cie­nės ar­ti­mų­jų šir­dys, iš­gir­dus ži­nią apie žu­di­ko trium­fą, vėl ėmė krau­juo­ti.
Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Duk­ters ne­te­ku­si šiau­lie­tė Al­do­na Žič­kie­nė sa­ko, kad Ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mas ka­lė­ji­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę žu­di­kui pa­keis­ti ka­lė­ji­mu aš­tuo­ne­rius me­tus pri­ver­tė sua­be­jo­ti tei­sin­gu­mu.

Ma­ma – tik nuo­trau­ko­se

Kas ki­tas, jei­gu ne mo­ti­na, ga­li jaus­ti stip­res­nį skaus­mą dėl sa­vo vai­ko ne­tek­ties? Ži­no­ma Šiau­lių pe­da­go­gė, cho­reog­ra­fė, šo­kių va­do­vė 78-erių Al­do­na Žič­kie­nė su sa­vo duk­ros ne­tek­ti­mi ban­do tai­ky­tis jau 25-erius me­tus. Trum­pam ap­gi­ju­sios žaiz­dos, žiū­rėk, ir vėl ap­si­pi­la krau­ju.

Į "Šiau­lių kraš­tą" už­su­ku­si mo­te­ris pa­sa­ko­jo, ko­kios gra­žios per 25 me­tus užau­go jos anū­kės, duk­ters Li­nos mer­gai­tės – kai Li­na bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­ta mer­gai­tėms te­bu­vo dve­ji ir tre­ji me­tu­kai. Da­bar abi jau suau­gu­sios, o sa­vo ma­mą pa­žįs­ta tik iš nuo­trau­kų ir ar­ti­mų­jų pa­sa­ko­ji­mų.

Pas­ku­ti­nių mė­ne­sių įvy­kiai, kai iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas žu­di­kas R. Bru­žas pa­si­pra­šė ter­mi­nuo­tos lais­vės atė­mi­mo baus­mės, po­niai Al­do­nai, jos žen­tui Arū­nui, anū­kėms ir vi­siems ar­ti­mie­siems vėl su­tei­kė daug skaus­mo.

Teis­mai – vie­nas po ki­to

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas 67-erių R. Bru­žui, pa­pra­šiu­siam ter­mi­nuo­tos lais­vės atė­mi­mo baus­mės, ne­bu­vo ma­lo­nin­gas. Ne­pai­sant Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus, į ku­rį nu­teis­ta­sis at­vež­tas šių me­tų ko­vo 19 die­ną, tei­ki­mo ir nu­teis­to­jo ka­lė­ti vi­są gy­ve­ni­mą kal­bė­ji­mo Šiau­lių apy­gar­dos teis­me apie už gro­tų iš­mok­tas gy­ve­ni­mo pa­mo­kas, apie silp­ną svei­ka­tą, pa­tir­tą in­fark­tą, ke­lis­syk ope­ruo­tą šir­dį, pa­baig­tus moks­lus ir t.t., R. Bru­žas ga­li­my­bės išei­ti į lais­vę ne­ga­vo.

Šiau­lių teis­mas, įver­ti­nęs ap­lin­ky­bes, ne­da­vė pa­grin­do iš­va­dai, kad R. Bru­žo at­lik­tos baus­mės da­lis jam pa­da­rė pa­kan­ka­mą po­vei­kį ir kad baus­mės tiks­lai ga­lė­tų bū­ti pa­siek­ti lais­vės atė­mi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę pa­kei­tus į ter­mi­nuo­tą lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Taip šių me­tų lie­pos 4 die­ną nu­teis­to­jo skun­das bu­vo at­mes­tas, pa­lie­kant jam įsta­ty­mo nu­ma­ty­tą tei­sę kreip­tis į Lie­tu­vos ape­lia­ci­nį teis­mą.

Ne­pa­vy­kęs ban­dy­mas iš­trūk­ti į lais­vę R. Bru­žo ne­sus­tab­dė. Nu­teis­ta­sis po sa­vai­tės, lie­pos 11 die­ną, pa­tei­kė skun­dą Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui. Pap­ra­šė nai­kin­ti Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tį, kaip klai­din­gą, ir kons­ta­ta­vo, jog dau­giau nei prieš 24 me­tus skir­tos lais­vės atė­mi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mės tiks­lai jau pa­siek­ti, tai­gi skir­ti mi­ni­ma­lią įsta­ty­mu nu­ma­to­mą pen­ke­rių me­tų ter­mi­nuo­tą ne­lais­vės baus­mę, ku­rią, anot ape­lian­to, tiks­lin­giau­sia bū­tų skir­ti At­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je yra pa­ts lai­kas.

"Ape­lia­ci­nį teis­mą pra­šau įka­li­ni­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę man pa­keis­ti į ter­mi­nuo­tą lais­vės atė­mi­mo baus­mę dar ir tam, kad pa­ro­dy­ti ma­ne kaip pa­vyz­dį ki­tiems nu­teis­tie­siems – kad jie tu­rė­tų, kuo sek­ti ir ko siek­ti", – skun­de dės­tė R. Bru­žas.

Jis taip pat ak­cen­ta­vo, jog, "at­lik­da­mas baus­mę Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je-ka­lė­ji­me, nuo 2007 me­tų rugp­jū­čio iki 2014 me­tų lapk­ri­čio mė­ne­sio dir­bau VĮ "Mū­sų ama­tai" ir pa­gal vyk­do­mą­jį raš­tą iš men­ko ka­li­nio at­ly­gi­ni­mo iš­mo­kė­jau pri­teis­tą ža­lą". (Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas pa­žy­mė­jo ne­ga­vęs duo­me­nų apie nu­ken­tė­ju­sie­siems at­ly­gin­tą ža­lą ar­ba jos da­lį).

Ape­lia­ci­nia­me skun­de R. Bru­žas sa­ve ver­ti­no tik tei­gia­mai: per ne­lais­vė­je pra­leis­tus me­tus per­skai­tęs apie 2 000 gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kny­gų, ku­rios pa­kei­tė jo pa­sau­lė­žiū­rą ir as­me­ny­bę, da­ly­va­vo re­so­cia­li­za­ci­jos pro­gra­mo­se ir veik­lo­se, ska­ti­nan­čio­se to­bu­lė­ti, per 24 me­tus ka­li­ni­mo griež­tai lai­kė­si die­not­var­kės, mo­kė­si už­sie­nio kal­bų, kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, kas­dien pa­klus­da­vo pa­rei­gū­nų rei­ka­la­vi­mams ir t.t.

Neat­li­ko pa­skir­tos baus­mės ir neat­ly­gi­no nei mo­ra­li­nės, nei ma­te­ria­li­nės ža­los.

Į lais­vę – po aš­tuo­ne­rių me­tų

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas, įver­ti­nęs į Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus, ku­ria­me šiuo me­tu nu­teis­ta­sis ka­li, tei­ki­mą ir at­si­žvel­gęs į nu­teis­to­jo ape­lia­ci­nį skun­dą, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo lie­pos 4 die­nos nu­tar­tį pa­nai­ki­no.

Kons­ta­tuo­ta, kad Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas tin­ka­mai neį­ver­ti­no vi­sų by­lo­je esan­čių ap­lin­ky­bių, to­dėl pa­da­rė ne­pag­rįs­tą iš­va­dą ir ne­pa­kei­tė ka­lė­ji­mo iki gy­vos gal­vos baus­mės į ter­mi­nuo­tą lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

Ape­lia­ci­nis teis­mas ne­lai­kė di­de­le nuo­dė­me, kad per 25 ka­li­ni­mo me­tus, R. Bru­žas vi­daus tvar­kos tai­syk­les bu­vo pa­žei­dęs tris kar­tus (1996 me­tų bir­že­lio 17 die­ną su­ga­di­no su­re­mon­tuo­tą ka­me­rą, 2000-ųjų spa­lio 4-ąją už­de­gė nak­ti­nį ap­švie­ti­mą, o 2018-ųjų rugp­jū­čio 13 die­ną gar­siai bend­ra­vo su ki­tais ka­li­niais už­si­li­pęs ant pa­lan­gės), dar­gi pa­žy­mė­jo, kad per ši­tiek lai­ko trys pa­žei­di­mai – la­bai ma­žas skai­čius.

Tai­gi Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo spren­di­mas R. Bru­žui skir­tą ka­lė­ji­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę pa­keis­tas, pa­ski­riant R. Bru­žui ter­mi­nuo­tą aš­tuo­ne­rių me­tų baus­mę, ją at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­se.

Neišsk­lai­dy­tos dve­jo­nės

Žu­di­kui pa­lan­ki Ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tis – sun­ki ži­nia nu­žu­dy­tos jau­nos mo­ters ma­mai, vy­rui, duk­roms, vi­siems ar­ti­mie­siems.

"Nu­si­kal­tė­lis įvyk­dė ne vie­ną nu­si­kal­ti­mą, nu­si­ženg­da­mas įsta­ty­mams, žmo­niš­ku­mui, vi­suo­me­nės tai­syk­lėms, įtrau­kė į nu­si­kals­ta­mą veik­lą ki­tą as­me­nį, su­luo­ši­no dau­gy­bės žmo­nių, ku­rių tar­pe ma­ža­me­čiai vai­kai, li­ki­mus. Nė už vie­ną pa­da­ry­tą nu­si­žen­gi­mą neat­li­ko pa­skir­tos baus­mės ir neat­ly­gi­no nei mo­ra­li­nės, nei ma­te­ria­li­nės ža­los", – Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui skir­ta­me at­si­lie­pi­me dar prieš nu­tar­ties pa­skel­bi­mą ra­šė nu­ken­tė­ju­sie­ji.

Jei tik, jau po nu­tar­ties "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė nu­žu­dy­to­sios mo­ti­na, Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jai bū­tų ne for­ma­liai, va­do­vau­da­mie­si Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus tei­ki­me iš­dės­ty­ta pa­ne­gi­ri­ka, o iš es­mės pa­si­gi­li­nę į nu­teis­to­jo biog­ra­fi­ją ir at­sky­rę fak­tus nuo me­lo, kom­pe­ten­tin­gai įver­ti­nę Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo ei­gą ir nu­tar­tį, pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais bū­tų di­des­nis...

"Skau­du, kad ir į Ape­lia­ci­nio teis­mo po­sė­dį, ku­ris įvy­ko šių me­tų rugp­jū­čio 14 die­ną Vil­niu­je, nei aš, nei žen­tas ne­bu­vo kvie­čia­mi da­ly­vau­ti, o 1995 me­tų rugp­jū­čio 10 die­nos ape­lia­ci­nio teis­mo nuo­spren­dį ga­vo­me tik šiais me­tais, praė­jus 24 me­tams. Vyk­do­mų­jų raš­tų ne­gau­ta, ci­vi­li­nis ieš­ki­nys ne­pa­teik­tas, su pa­keis­tu nuo­spren­džiu ne­bu­vo­me su­pa­žin­din­ti. Ar to­kie pro­ce­sai ne­pra­si­len­kia su įsta­ty­mais?", – sa­kė pa­šne­ko­vė.

A. Žič­kie­nei ke­lia dve­jo­nių ir Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus tei­ki­me nu­ro­dy­ta ap­lin­ky­bė, kad R. Bru­žas prieš įka­li­ni­mą tu­rė­jo aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir bu­vo įgi­jęs inžinieriaus–mechaniko spe­cia­ly­bę, nors tai pa­liu­di­jan­čio do­ku­men­to nie­kas nė­ra ma­tęs, juo­lab ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se kal­ba­ma apie R. Bru­žo tu­ri­mą tik vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą.

Klau­si­mų mo­te­riai ke­lia ir Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus tei­ki­me iš­dės­ty­tos R. Bru­žo sa­vy­bės: no­riai bend­rau­ja su ki­tais as­me­ni­mis (ko­mu­ni­ka­bi­lus), bend­ra­vi­mo įgū­džiai ge­ri, nė­ra so­cia­liai at­si­sky­ręs...

"Iš be­veik 25 me­tų ka­lė­ji­mo 23-ejus me­tus ši­tas žmo­gus gy­ve­no vie­nu­tė­je, to­dėl kam kal­bė­ti apie jo bend­ra­vi­mo įgū­džius ir no­rą bend­rau­ti...", – sa­kė ne­tek­ties skaus­mo per­se­kio­ja­ma mo­ti­na.

Jos tei­gi­mu, žu­di­kas nė iš to­lo ne­pa­na­šus į tą, apie ku­rį kal­ba­ma Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus tei­ki­me ir koks jis pa­ts sa­ve pa­ro­dė teis­mo po­sė­džiuo­se.

2012 me­tų ge­gu­žės 8 die­ną, 2015 me­tų lie­pos 2-ąją ir 2017 me­tų gruo­džio 18 die­ną LR Pre­zi­den­tui R. Bru­žas, ku­ris iki nu­žu­dy­mo jau bu­vo teis­tas už ki­tą nu­si­kal­ti­mą ir gar­sė­jo smur­ti­niu el­ge­siu, bu­vo pa­tei­kęs ma­lo­nės pra­šy­mus. Pra­šy­mai pa­ten­kin­ti ne­bu­vo.

Nu­žu­dė dėl gro­bio

22 me­tų šiau­lie­tę R. Bru­žas, ta­da 42 me­tų vy­ras, nu­žu­dė 1994 me­tų bir­že­lį. At­vy­kęs į spal­vo­tų­jų me­ta­lų su­pir­ki­nė­to­jų bu­tą Šiau­liuo­se su­rez­gė, kad miš­ke ne­to­li Šiau­lių tu­rin­tis so­dy­bą, ku­rio­je su­kau­pęs ke­lis šim­tus ki­log­ra­mų va­rio.

Su­pir­kė­jo na­muo­se ne­bu­vo, tad me­ta­lo nu­va­žiuo­ti į R. Bru­žo pa­mi­nė­tą so­dy­bą už Šiau­lių su­ti­ko jo žmo­na Li­na. Nu­si­ve­žęs į miš­ką, R. Bru­žas šiau­lie­tę nu­žu­dė.

Mo­te­riai mi­rus, iš jos pa­gro­bė 700 do­le­rių, du auk­si­nius žie­dus, laik­ro­dį ir spru­ko.

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas vy­rui sky­rė mir­ties baus­mę su­šau­dant. Vė­liau ši baus­mė bu­vo pa­keis­ta į įka­li­ni­mą iki gy­vos gal­vos.

Komentarai

miestietis    Ket, 2019-09-19 / 12:47
Atskirų mūsų valstybės žmonių skausmas yra svetimas ES direktyvų uoliems lietuviškiems vykdytojams, nes turime pripažinti vieną ir nenuginčijamą tiesą- savo valstybėje mes esame nešeimininkai, o nelyg šunyčiai savo baugiomis akutėmis žiūrintys į Briuselio ponus. Užjaučiu visus velionės Linos artimuosius ir noriu jiems palinkėti stiprios sveikatos.
kike    Ket, 2019-09-19 / 16:14
O jūs ką, norit grįžti į Tarybinius laikus, kai žudikus (ir ne tik) sušaudydavo? Nenorit. Tai ko galų gale norit?
Nijole    Pen, 2019-09-20 / 23:11
Visdelto as tikiu galimybe pasitaisyti. Aišku, skaudu netekus vaiko ir motinos. Bet jos jau neprikelsi...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.