Naujausios
Skurdžiausiai gyvenančius pamaitina
Šį mėnesį 3 708 šiauliečiai susirikiuos į eilę prie ES lėšomis finansuojamų maisto paketų skurstantiems gyventojams.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė priminė, kad kartu su įvairiais konservais, aliejumi, cukrumi, pienu, košėmis ir kitais maisto produktais, kurie šiems žmonėms dalijami 6 kartus per metus, 2 kartus duodama higienos prekių. Tai dantų pasta, šepetėlis, muilas, šampūnas, skalbimo priemonė.
Tokių daiktų už dyką gali gauti šeima, jei vienam jos žmogui neišeina nė 193 eurai šeimos pajamų. Arba vienišas gyventojas su tokiomis pajamomis. Tiesa, dar yra kelios išlygos, kai pajamų riba gali būti 360 eurų.
Praėjusiais metais nemokamais maisto produktais džiaugėsi dar daugiau šiauliečių – beveik 4,5 tūkstančio.
R. Pilypienė sako, kad tai dėl to, kad pernai įvertinus pandemijos grėsmę paramos gavėjams nereikėjo atnaujinti prašymų ir duomenų. Tačiau ir šiais metais skurstančių žmonių, pasiryžusių naudotis valdiškais maisto ir higienos paketais, daugės, tik tie, kurie nespėjo pateikti prašymo iki sausio 15 dienos, šia parama galės džiaugtis tik balandžio mėnesį.
Tačiau yra dalis dar labiau skurstančių gyventojų, kurie kartą per dieną suka į labdaros valgyklą nemokamų šiltų valdiškų pietų.
Socialinių paslaugų teikimo komisija į labdaros valgyklą pernai nukreipė 1 200 tokių šiauliečių. Dar apie 1 000 atkeliauja pavalgyti be nukreipimo. Praėjusiais metais dėl pandemijos žmonės negalėjo pietauti valgykloje, maistą turėjo neštis į namus, nakvynės namų gyventojams jis buvo atvežamas į vietą.
Didmiesčiuose skurdo lygis mažesnis
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais absoliutaus skurdo lygis šalyje buvo sumažėjęs iki 5,1 procento, tačiau už skurdo ribos atsidūrė kas 5 šalies gyventojas. Pastebima, kad penkiuose šalies miestuose skurdo lygis mažesnis nei kituose rajonų centruose ar kaimuose.
Tarp dirbančių žmonių skurdo 8 procentai gyventojų, tarp bedarbių – 56,4 procento, o tarp senatvės pensininkų – 39,5 procento, tačiau skurdo rizika išaugo visose kategorijose: ir dirbančių, ir bedarbių, ir pensininkų.
Kaip pandemija, drastiškai augančios būtiniausių prekių, komunalinių paslaugų kainos pakeis šį rodiklį šiais metais, dar neaišku. Statistikos departamentas 2021 metų duomenų dar neskelbia, o ypač išaugusios kainos smogė jau šių metų pradžioje.
Kompensacijų ir pašalpų reikia vis daugiau
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė pažymėjo, kad pašalpų ir kompensacijų gavėjų daugėja ir dėl besikeičiančios teisinės bazės, kintančių kriterijų.
2019–2020 metais socialinių pašalpų gavėjų skaičius Šiauliuose išaugo daugiau nei 2 tūkstančiais – iki 5 214. O tikslines, periodines, sąlygines, vienkartines pašalpas pernai gavo beveik 5 kartus daugiau šiauliečių nei 2019 metais – 3 710, o jiems išmokėta 2 milijonų suma išaugo net 900-ais tūkstančių.
Per trejus metus beveik padvigubėjo šiauliečių, kuriems valstybė gelbsti išlaikyti gyvenamuosius būstus. Pernai kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį gavo 10 650 miesto gyventojų, o 2019 metais tokių buvo 6 290.
Kompensacijos už būsto šildymą, karštą, šaltą vandenį ir kito kuro rūšis, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanų apmokėjimą per metus išaugo 50 procentų ir praėjusiais metais siekė per pusę milijono eurų.
A. Gailiūnienė sakė, jog tikroji padėtis pasirodys šių metų pradžioje, nors skyriuje gyventojų antplūdis dėl kompensacijų prasidėjo dar spalio mėnesį. 2020 metų gruodį už būsto šildymo kompensacijas buvo paskaičiuota 60 tūkstančių eurų, o už 2021 metų gruodį – jau 166 tūkstančiai eurų. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, per šių metų sausio mėnesį jau yra priimti 2 304 prašymai būsto šildymo kompensacijoms.
Vedėja sutiko, kad paslaugų teikėjų skolos neauga dėl to, kad didelė dalis gyventojų komunalinių paslaugų kaštų perkeliama biudžetui. Be to, gyventojai kompensacijas gali gauti tik tuo atveju, jei nėra skolingi paslaugų teikėjams.
Neatsiskaitančių už šilumą gyventojų skaičius ryškiai nekinta
Šilumą tiekiančios bendrovės „Šiaulių energija“ atstovė žiniasklaidai Agnė Valiulytė paaiškino, kad įsiskolinusių už šildymą ir karštą vandenį vartotojų skaičius 2019–2021 metais iš esmės nesikeitė. Geriausiai situaciją parodo per metus priskaičiuotų mokėjimų ir vartotojų apmokėtų sumų santykis. Nors per pastaruosius trejus metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina išaugo 24 procentais, jų įsiskolinimai bendrovei mažėjo nuo 490 tūkstančių eurų per metus iki 341 tūkstančio eurų – nuo 2,2 procento įmonės apyvartos iki 1,5 procento.
„Kiekvieną šildymo sezoną bendrovė stebi pasikartojančią šilumos vartotojų – gyventojų – įsiskolinimų pokyčio tendenciją šildymo sezono metu. Dėl didesnių nei vasarą priskaičiuotų mokėjimų, gyventojų įsiskolinimai didėja, o pasibaigus šildymo sezonui, kai einamieji mokėjimai mažesni, gyventojai šildymo sezono metu padidėjusį įsiskolinimą sumoka. Šį šildymo sezoną minėta tendencija išlieka. Didesnio nei įprasta už šildymą ir karštą vandenį bendrovei įsiskolinusių gyventojų skaičiaus nėra“, – teigė A. Valiulytė.
Skolininkų padaugėjo, bet skola pakito nežymiai
Nesiskundžia daugėjant skolininkų ir UAB „Šiaulių vandenys“. Bendrovės atstovė Džiuljeta Korsakienė informavo, kad nors skolingų vandens vartotojų skaičius padidėjo, skolos kito nežymiai. Mažiausiai šiauliečių skolingi už centralizuotą vandenį buvo 2020 metais – 4 347, o 2021 metais jų skaičius išaugo iki 5 635, tačiau skola įmonei padidėjo tik 1,7 tūkstančio eurų – iki 242,7 tūkstančio eurų.
Per paskutinius trejus metus vanduo gyventojams butuose pabrango 0,13 euro už vieną kubinį metrą, o individualiems namams 0,9 euro.
Skolingų už elektrą sumažėjo
Neišgalinčių susimokėti už elektros energiją praėjusiais metais 9 procentais net sumažėjo. AB „Ignitis grupė“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius informavo, kad praėjusiais metais 1,2 tūkstančio Šiaulių miesto ir rajono gyventojų, kuriems elektra tiekiama pagal visuomeninio tiekimo sutartis, buvo skolingi už elektros tiekimą. Nuo 2019 metų skolininkų sumažėjo 400.
Anot A. Ketleriaus, įmonė nepajuto per pastaruosius trejus metus neatsiskaitančių už paslaugas didėjimo, priešingai, per trejus metus jų sumažėjo 9 procentais.
Elektros biržoje, kurioje ją įsigyja „Ignitis“, elektros kaina išaugo beveik 4 kartus, tačiau gyventojams ji pabrango mažiau. Pavyzdžiui, 2019 metais standartinis vienos laiko zonos tarifas visuomeninio tiekimo klientui siekė 13 centų už kilovatvalandę, o 2022 metais – 16,7 cento.
