Maisto pirkti – pagal akcijas: „Nusipirkai duonos, kiaušinių, kavos, ir 10 eurų nebėra“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Maistui reikia išleisti 20 procentų daugiau, nei prieš metus, o tiek nekilo nei algos, nei išmokos.
Šiandien užsukęs į prekybos centrus negali atsistebėti maisto kainų šuoliais. Pagal maisto pabrangimą Lietuvą lenkia visas ES šalis, išskyrus Vengriją.

Ne tik senjorai ar minimalią algą gaunantys tampa nuolaidų akcijų medžiotojais. Prekybos centrai dėl pirkėjo lenktyniauja ypač išradingai. Skelbia net „Stop“ infliacijai.

Ką sako žmonės?

Šiauliuose vidurdienį prie bankomatų nutįsusi eilutė. Pensijų mokėjimo diena. Eilėje pinigėlių išsiimti laukia ne tik pensininkai. Pasipildo pinigines, suka į prekybos centrą.

Klausiame šiauliečių, ar žiūri į nuolaidų akcijas, pirkdami maisto produktus?

„Aišku, žiūrime, kaip nežiūrėsi. Nusipirkai duonos, kiaušinių, kavos, ir 10 eurų nebėra. Ar tai normalu? Nenormalu“, – piktai reaguoja vienas iš eilėje prie bankomato stovinčių vyriškių.

„Danijoje tokių kainų nėra, kaip pas mus, nors ten atlyginimai daug didesni. Blynų nori išsikepti, o vien pieno litras kainuoja daugiau nei eurą. Vienu žodžiu, nėra ką kalbėti“, – pritaria vyriškiui ir viena iš moterų.

„Ne kalbėti – daryti reikia, – tikina vyras. – Žodžiais sotus nebūsi. Pažiūrėkit, kaip premjerė Ingrida Šimonytė televizijos laidose kalba – girdi, čia mano reikalas spręsti. Kaip nori, taip elgiasi. Arogantiška ir tiek. Prancūzijoje į gatves žmonės išeina dėl kainų, infliacijos, o mes maža tautelė, nebėra nė kam išeiti – pensininkai belikę ir kam arti pensijos, o vidutinio amžiaus ir jauni išvažiuoja.“

„Mes – dirbantys žmonės, bet vargstam, – teigia jis. – Atlyginimo į rankas gauni 500 eurų ir turi viskam užtekti – ir maistui, ir visiems mokesčiams. Net jei ant popieriaus 1000 eurų, gausi tik apie 700 eurų.“

Šiaulietė ponia Jūratė stumia prekių prikrautą vežimėlį.

„Čia ne vien sau pirkau, – sako moteris. – Aš orientuojuosi į akcijas – pieno produktų, kiaušinių, mėsos. Glaistytų sūrelių, kurie tapo labai brangūs, akcija šiandien buvo, kainavo 99 centus, prašė nupirkti, pirkau. Buvo tualetinio popieriaus akcija, tai paėmiau. Labai viskas pabrango vien per paskutinius du mėnesius. Kefyras, kurį visada perku, kainavo 1 eurą 9 centus, dabar 1 eurą 29 centus, o atlyginimas juk nekilo. Kainos lenkia mūsų atlyginimus.“

Ji pasidalija, jog keliuose prekybos centruose vis pasižiūri, kokios yra kainos? Kur kokie produktai pigiau parduodami, ten ir eina.

„Negali laimėti pirkdamas tik vienoje parduotuvėje, – sako ponia Jūratė. – Bet eidamas pirkti pagal nuolaidas turi įvertinti atstumus, nes kainuos, jei autobusu ar automobiliu važiuosi. Gali nieko nesutaupyti.“

Kita moteris eina iš prekybos centro su nedideliu pirkinių maišeliu.

„Pasiėmiau pensiją ir apsipirkau, – sako ponia Genovaitė. – Išleidau 25 eurus, o pirkau kasdienius produktus, dar sūrio, kavos. Labai pajutau kainų brangimą, anksčiau už tokį krepšelį perpus mažiau reikėjo mokėti. Nėra lengva pragyventi.. Viena gyvenu, už šildymą, tikiuosi, nereikės daug mokėti, gausiu kompensaciją. Daržovių neperku, turiu sodą, vasarą ten kapstausi, agurkų, pomidorų, svogūnų, česnakų, pupelių užsiauginu.“

Prekybos centre užkalbintas vyras perka bulves – kilogramas kainuoja 69 centus.

„Brangios bulvės, gal turguje pigiau? – svarsto vyras. – Bet iki turgaus nenueinu. Aišku, maloniau pirkti, kai yra akcijos. Labai viskas pabrango. Visa mano pensija išeina maistui. Su žmona abu esame pensininkai, aš dar papildomai dirbu, tai dar išsiverčiame, kitaip būtų sunku.“

Prekybos centrų lenktynės

Prekybos centrai ypač prieš savaitgalį paskelbia gausias akcijas po vėliavomis „Pigu – pirk“, „Pigu – imu“ ir panašiai. Produktams taiko 20–30 procentų, ir net 50 proc. nuolaidų akcijas. Plius dairosi vieni į kitus.

Pavyzdžiui, tądien, kai šiauliečiai su mumis dalijosi nuomonėmis, akcijinė vištienos filė viename prekybos centre kainavo – 4,49 euro (400 g pakuotėje), kitame – 4, 39 euro (400 g), o trečiame – 3,19 euro (500 g pakuotėje).

Vienas lašišos pjausnius pardavinėjo po 8,99 euro, kitas visą lašišą – po 7,99 euro.

Tos pačios markės saulėgražų aliejaus litras viename centre kainavo 4,69 euro, o kitame – 3,49 euro (su akcija).

Viename prekybos centre „akcijinį“ broilerį galėjai pirkti, mokėdamas seniai nematytą kainą – po 1,99 euro už kilogramą.

Apėjęs kelis prekybos centrus, galėjai rasti sveriamų nepakuotų bulvių po 79 centus ar po 59 centus, o „akcijinių“ – net po 49 centus už kilogramą.

Dabar gali džiaugtis nusipirkęs kavos su 30–40 proc. akcija už tiek, kiek ji dar visai neseniai kainavo be jokios akcijos. Panaši situacija ir su daugybe kitų maisto produktų rūšių.

Tik vengrų nepralenkėme

Žemės ūkio ministerija maisto kainų kitimo 2022 metų III ketvirčio apžvalgoje nurodo, kad palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 29,8 proc. Daugiau kainos paaugo tik Vengrijoje (34,2 proc.), mažiausiai – Kipre (7,3 proc.).

Maisto kainų didėjimas stebėtas visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse valstybėse (Latvijoje – 26,3 proc., Estijoje – 22,7 proc., Lenkijoje – 16,8 proc.), ir vidutiniškai ES – 14,4 proc.

Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. maisto kainų lygis Lietuvoje sudarė 85,9 proc. ES vidurkio (Latvijoje – 94,5 proc., Estijoje – 96,6 proc., Lenkijoje – 70,7 proc.). Stebima artėjimo prie ES vidurkio tendencija, o spartus kainų augimas aiškinamas tuo, kad „Lietuvoje maistas vis dar išlieka pigesnis negu vidutiniškai ES“.

Vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. rugsėjo mėn. siekė 20 proc. Įžvelgiama, jog maisto kainų augimas tapo ilgalaikiu reiškiniu ir gali lemti reikšmingą gyventojų išlaidų padidėjimą – norėdami įsigyti įprastą maisto prekių „krepšelį“, gyventojai už jį turėjo mokėti 20 proc. daugiau negu prieš metus.

„Žinoma, gyventojai turi galimybę taupyti, rinktis įvairių prekės ženklų prekes bei prekes su nuolaidomis ir tokiu būdu patirti mažesnį už 20 proc. išlaidų maistui padidėjimą“, – teigiama ministerijos apžvalgoje.

Didžiausią įtaką metiniam maisto kainų pokyčiui darė pieno ir pieno gaminių, mėsos bei duonos ir grūdų produktų kainų didėjimas. Rugsėjį 8,6 proc. išaugo pieno ir pieno gaminių kainos, 6 proc. – mėsos kainos, 4,7 proc. – duonos ir grūdų produktų kainos.

Išansktiniu įverčiu, spalio mėn. metinis vartojimo prekių ir paslaugų augimas sudarė 22 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto mažesnis už rugsėjo mėn. metinį kainų augimą. Per mėnesį kainos padidėjo 1,3 proc. Šis padidėjimas laikomas gana nuosaikiu.

Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, 2022 m. spalio mėn. 42 proc. respondentų teigė, kad per artimiausius 12 mėn. kainų augimas išliks toks pat, 27 proc. – kad kainos augs lėčiau, 19 proc. – kad kainų augimas spartės, 4 proc. – kad kainos nesikeis, 1 proc. – kad kainos sumažės.

Apžvalgoje prognozuojama, jeigu tokios vartotojų nuostatų tendencijos išliks, „vartotojai gali mažinti brangstančių produktų vartojimą ir tokiu būdu daryti „spaudimą“ kainoms stabilizuotis.“

Kas kiek brango

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, geriamojo pieno vidutinė mažmeninė kaina padidėjo 5,9 proc. ir siekė 1,25 Eur už litrą, sviesto kaina siekė 14,90 Eur už kg ir padidėjo 9,2 proc., Tilsit sūrių – siekė 11,92 Eur už kg (su PVM) ir padidėjo 9,26 proc.

Vidutinė mažmeninė narvuose laikomų vištų L ir M kat. kiaušinių kaina padidėjo 13,6 proc., bulvių – 66,1 proc., kopūstų – 72,4 proc., burokėlių – 45,8 proc., svogūnų – 38,8 proc., morkų – 19,0 proc. Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos buvo mažesnės atitinkamai 30,9 proc. ir 28,9 proc.

Mėsos produktų grupėje labiausiai pabrango paukštiena (37,5 proc.), palyginti su prieš metus buvusiomis rugsėjo mėn. kainomis.