Naujausios
XX amžiaus 6-8 dešimtmečių jaunimui
Pasiūlyti idėją Šiauliams sumanė buvę bendraklasiai Liuda Radzevičienė, Gintaras Staškus ir Arnoldas Simėnas. Dabar Panevėžyje gyvenantis ir dirbantis Arnoldas Simėnas pristatymo metu kalbėjo, kad jie gimė, augo, mokėsi ir baigė mokyklas Šiauliuose. Ir dabar susibūrę dažnai kalbasi apie gimtąjį miestą, jo pokyčius.
„Prisimename, kaip jis iš pilko pramonės centro, virto spalvingu, išsiskiriančiu savo architektūros, dizaino sprendiniais Lietuvos miestu. Matėme, kaip kūrėsi Šiaulių bulvaras, kurį vadinome brodvėjumi. Rytų Europoje (po Erfurto) tai buvo antrasis drąsus sprendimas – pagrindinę gatvę „paaukoti“ pėstiesiems. Atvykę mūsų draugai iš Sovietų sąjungos stebėdavosi drąsiu sprendimu – ne tik atiduoti centrinę gatvę pėstiesiems, bet ją papuošti nuotaikingais, šmaikščiais mažosios skulptūros akcentais, išradinga sienų tapyba. Daug tų detalių sukūrė Šiauliuose studijavęs jaunimas. Manome, kad šį bene svarbiausią Šiaulių akcentą – bulvarą reikia dar labiau puošti prasmingomis detalėmis“, – svarstė A. Simėnas.
Jis kalbėjo, kad jį ir jo draugus visada lydėjo pasididžiavimo jausmas, kad yra šiauliečiai, kad drąsios idėjos išskirdavo Šiaulius iš kitų Lietuvos ir Sovietų sąjungos miestų. O ypač kokybiška naujai besiformuojančia pramogine kultūra, kuri, greta akademinės, buvo tapusi viena iš apsigynimo nuo brukamos sovietinės ideologijos priemonių.
Idėjos autoriai nepamiršo, kad tuomet mieste šurmuliavo tramdoma, bet nesutramdoma moksleivių kultūra. Dauguma mokyklų turėjo savo vokalinius – instrumentinius ansamblius, kurie, vos progai pasitaikius, grojo „nereglamentinius“ kūrinius.
„Laisviausiai tuo metu savo repertuarą galėjo formuoti 5-osios vidurinės (dabar Didždvario gimnazijos) ansamblis „Dagiliukai“. Mokykloje nuo 1963 metų buvo įvestas sustiprintas anglų kalbos mokymas. Vadinasi, išplėstas angliškų dainų repertuaras režimui galėjo būti teisinamas papildomu lavinimu. Aišku, be meninių gebėjimų ugdymo, šis moksleivių muzikavimo judėjimas buvo ir tautinio imuniteto stiprinimu. Remdamiesi savo patirtimi, drąsiai galime teigti, kad XX amžiaus 6–8 dešimtmečių Vakarų populiarioji muzika buvo tikras impregnantas, sergėjęs tuometį jaunimą nuo sovietizavimo vandens“, – pasakojo A. Simėnas.
Skulptūrinė kompozicija – simbolinis ženklas
Tarpusavio pokalbiuose apie tą epochą buvę bendramoksliai subrandino idėją Šiauliams. Realizuota ji taptų ano laiko ženklu, natūraliai įsikomponuojančiu ir dar labiau pagyvinančiu Šiaulių bulvarą. Autoriai siūlo, kad bulvare galėtų atsirasti skulptūrinė kompozicija, simbolizuojanti buvusiųjų kartų dvasinę nepriklausomybę.
„The Beatles“, „The Rolling Stones“, „Led Zeppelin“ ir kitos roko grupės buvo revoliucionierės muzikos pasaulyje. Skulptūrinė kompozicija simbolizuotų kartos, kurios pasaulėžiūrai darė įtaką jų muzika, pagarbą ir dėkingumą už kūrybą, buvusią skydu nuo niveliavimo, sovietinimo, konformizmo“, – sumanymo prasmę aiškino A. Simėnas.
Idėjos autorių manymu, 6–8 dešimtmečių karta daugiau ar mažiau sugėrė partizaninio pasipriešinimo, disidentų, „Lietuvos bažnyčios kronikos“ leidėjų patirtis ir vėliau tapo emociniu tiltu į Lietuvos Sąjūdį. Bulvare galėtų atsirasti skulptūrinė kompozicija kaip ženklas žmonėms, išgyvenusioms sovietmetį, ženklas.
Autoriai nesiūlo nei konkretaus skulptūrinės kompozicijos eskizo, nei pavadinimo. Mano, kad visa tai turi būti išdiskutuota su miesto gyventojais. Figūrų komponavimas gali būti įvairus, atsižvelgiant į specialistų patarimus. Kompozicijos vizualu galėtų tapti keturių figūrų motyvas su aliuzija į „Bitlus“ ar kitą revoliucingą grupę. Galbūt kažkur galėtų atsirasti užrašas „Jau kyla saulė“ ar „Laiptai į dangų“ ir pagrindinės temos kelios natos. Tačiau tai būtų palikta meniniam skulptoriaus sprendimui.
Kaip ir konkrečios vietos parinkimas. Idėjos autoriai siūlo kelias bulvaro vietas įkurdinti originaliai mažosios skulptūros kompozicijai: ties Didždvario gimnazija ar Kaštonų alėja, netoli „Gaidžio“ laikrodžio, prie buvusios kavinės „Malkinė“ arba bulvaro amfiteatre.
„Esame įsitikinę, kad skulptūrinis ansamblis praturtintų bulvaro mažosios architektūros skambesį, įneštų dar daugiau žaismės, gal taptų kūrybiniu įkvėpimu naujajai kūrėjų kartai, atkreiptų net ir pasaulio dėmesį į Šiaulius. Galbūt pasitarnautų akstinu emocinių ryšių pradžiai atsirasti su Liverpulio, Londono ar kitu pasaulio miestu? Galbūt dėl to atsivertų dar platesnės moksleivių ugdymo galimybės? Daug „galbūt“. Viena aišku – skulptūrinė kompozicija, iškilusi Šiaulių bulvare, reakciją sukeltų ne tik Lietuvoje“, – kalbėjo A. Simėnas.
Jis tvirtino, kad siūlomai idėjai įgyvendinti reikia drąsos, tačiau juk Šiauliai – ypatingas miestas su ypatinga istorija.
„Jei paklausite, kas svarbiau – keliukas ar skulptūra, atsakysime, kad abu svarbūs. Tačiau juk savo bute ne vien miegame, valgome, bet jį ir puošiame“, – priminė Arnas.
Už labiausiai patikusią idėją gali balsuoti tik šiauliečiai
Šiaulių miesto savivaldybė jau trečią kartą pakvietė teikti siūlymus bei idėjas Šiaulių miestui. 12 autorių jau pristatė savo sumanymus ir miesto gyventojai iki sausio 12 dienos gali balsuoti už labiausiai patikusią idėją. Šiais metais šiauliečiams siūloma rinktis iš 12 projektų: 6 mažos (iki 50 tūkstančių eurų) ir 6 didelės (iki 150 tūkstančių eurų) vertės. Kadangi pirmaisiais metais konkursą laimėjęs didelės vertės projektas liko neįgyvendintas, šįmet bus renkami ir įgyvendinami du tokie sumanymai.
Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų Šiaulių miesto gyventojai. Elektroninis balsavimas vyksta Savivaldybės tinklalapyje www.siauliai.lt. Galima Savivaldybei teikti ir užpildytą popierinę formą. Balsuojant Vienas asmuo gali balsuoti ne daugiau nei 5 kartus. Elektroninis balsavimas yra surištas su gyvenamosios vietos deklaravimo sistema, tad įskaitomi bus tik Šiaulių gyventojų balsai.
