Naujausios
Karščiai pavojingiausi neatspariems
Karščiai labiausiai veikia mažus vaikus, vyresnio amžiaus žmones, ypač senjorus, turinčius gretutinių ligų. Aštrėja sveikatos problemos sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, varginamų pakilusio kraujospūdžio, gali įvykti dehidratacija, nes žmonės daug prakaituoja, netenka skysčių, dėl to krenta arterinis kraujospūdis.
Pasak gydytojos Rasos Bracaitės, dėl didelio karščio išsiplečia kraujagyslės, todėl senjorai, net ir būdami pavėsyje, gali perkaisti. Vartojantys medikamentus dėl hipertenzijos turi žinoti, kad vaistų dozės, kurios vartojamos šaltuoju metų laiku, per karščius gali skirtis.
Norintiems išvengti sveikatos sutrikimų, medikė rekomenduoja nebūti karštyje, stengtis būti uždarose patalpose, gerti pakankamai skysčių.
Pasak gydytojos R. Bracaitės, neišvengia problemų ir maudynių vandenyje mėgėjai. „Dažnas neįvertina savo galimybių, ypač pavartojęs alkoholio, ir nutinka taip, kad šokdamas į vandenį, o ypač kai vandens telkinys nežinomas, atsitrenkia galva į dugną ar net akmenį, ir patiria galvos arba, dažniausiai, kaklo traumą, kai lūžta kaklo slankstelis“, –-pastebi medikė. Tokio nardytojo laukia invalidumas ar net grėsmė gyvybei.
Gydytoja įspėja ir mėgėjus kaitintis saulėje. Ypač pataria saugotis liepos mėnesio saulės, kuri yra labai kaitri, labai veikia visą organizmą, o ypač odą. Pataria naudoti apsauginius nuo saulės kremus, nepamiršti galvos apdangalo, akinių nuo saulės.
Kraujotaka prie karščio adaptuojasi
Širdies ir kraujagyslių sistema dėl karščių patiria didžiausią apkrovą. Kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad sveikų žmonių kraujotakos sistema prie karščių adaptuojasi lengviau, žmogaus organizmas stengiasi vėsinti pats save ir apsisaugo nuo perkaitimo. O sergantieji širdies nepakankamumu, hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais gali patirti būklės blogėjimų.
Žmonės jaučia stipresnį ir dažnesnį širdies plakimą, permušimus, dėl sumažėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėja arterinis kraujospūdis, pablogėja galvos smegenų kraujotaka ir širdelės kraujagyslių kraujotaka, dėl to žmonės jaučia silpnumą, nuovargį, gali pasunkėti dusulys, atsirasti skausmas krūtinėje.
Gydytoja pataria vengti karščių, ypač kai saulė aktyviausia: maždaug nuo 11 iki 16 val. stengtis neiti į lauką. Per karščius nesidarbuoti daržuose ir šiltnamiuose. Nepamiršti gerti skysčių, Jų gerti reikia net ir tiems, kurie serga širdies nepakankamumu ir ribojamas skysčių vartojimas. Visiems kitiems skysčių kiekį reiktų padidinti net iki dviejų su puse litro. Geriausia būtų negazuotas mineralinis vanduo, nes, gausiai prakaituojant, netenkama ir elektrolitų – kalio, magnio, kas sukelia širdies permušimus, ritmo sutrikimus ir pablogina bendrą savijautą.
„Jokiu būdu per karščius negalima nutraukti kardiologinių vaistų, kuriuos skyrė šeimos gydytojas ar gydytojas kardiologas“, – primena gydytoja D. Vaičiulienė.
Ji paaiškina, kad arterinis kraujospūdis reaguoja įvairiai: kartais karščio metu kyla, tačiau dažniausiai sumažėja, nes atsipalaiduoja kraujagyslės, mažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui žmonės labai išsigąsta ir nusprendžia nebevartoti vaistų. „Taip elgtis nereikėtų“, – perspėja gydytoja, ji pataria tik sumažinti vartojamų vaistų dozes, pasitarti su šeimos gydytoju, nes, nutraukus vaistų vartojimą, galima išprovokuoti hipertenzines krizes.
Keiskime įpročius
Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė akcentuoja, jog per karščius nereikia vartoti alkoholio, o ypač daug neblaivių pacientų plūstelėjo į ligoninę po Joninių, ilgojo švenčių savaitgalio.
„Karštyje vartojamas alkoholis didina elektrolitų praradimą ir tai dar labiaus provokuoja širdies ritmo sutrikimus ir visas kitas problemas“, – pabrėžė D. Jautakienė.
Į skyrių buvo atvežti net du pacientai, nukentėję nardymo metu. Vienam jų diagnozuotas apatinių galūnių paralyžius. Gydytoja sako, kad tai – rimta bėda, greičiausiai su liekamaisiais reiškiniams, kai žmogus gali likti neįgalus visam likusiam gyvenimui.
Jau buvo pacientų ir dėl odos nudegimų.
D. Jautakienė sako, kad vasarą nestinga pacientų, ištiktų alerginės reakcijos, kurios įvyksta po įvairių vabzdžių įkandimo.
„Kartais žmonės negali pakęsti ir uodų įkandimo, bet tai nėra indikacija vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Vaistinėse yra pakankamai įvairių tepaliukų kuriuos galima naudoti. Bet jei įvyksta rimtesnė alerginė reakcija ar net anafilaksinis šokas, įkandus bitei, patariama kreiptis į medikus: pasekmės gali būti ir labai rimtos“, – sako gydytoja
Atvyksta į skyrių ir gamtos mylėtojų, kuriems įgėlė gyvatė ar įsisiurbė erkė. Vasaros sezono metu padaugėja einančių į miškus – žmonės grybauja, uogauja, bet pamiršta skiepais ar repelentais apsisaugoti nuo vabzdžių ir išvengti sunkių sveikatos sutrikimų.
