Valgytojų daugėja, aukotojų – mažėja

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Lietuvos Samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininkas Saulius Mockus sako, jog į bendriją atėję ukrainiečiai kartais prašo darbo. Tačiau bendrija gali pasiūlyti tik savanoriauti.
Šiomis dienomis organizuota Maisto banko akcija, kai parduotuvėse pirkėjų buvo prašoma nupirkti ir paaukoti produktų, paramos gavėjų per daug nenudžiugino. Šiemet aukota kukliau.

Smagiausios cepelinų dienos

Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus valgykloje karštos sriubos ir antrą patiekalą kasdien gauna 48 taip vadinami sąrašiniai ir apie dešimt atsitiktinių, dokumentų nesusitvarkiusių, bet bėdos prispirtų alkanų žmonių.

Pietų metą jie ateina prie valgyklos. Atsineša po porą plastikinių kibirėlių. Į vieną virėjos jiems įpila karštos sriubos, į kitą – antrą patiekalą: košės, blynų, avižinių kotletų su padažu, o kartais net virtų bulvių cepelinų su varške. Cepelinų dienomis būna itin daug valgytojų. Kai kurie atsiveda ir draugų, taip vadinamų nesąrašinių valgytojų.

Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininkas Saulius Mockus pasakoja, jog sąrašiniai valgytojai – tai žmonės, susitvarkę oficialius dokumentus: pateikę prašymą, pažymas, įrodančias menkas jų pajamas, gyvenamosios vietos Kelmėje deklaraciją ir Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistų sprendimą, jog jiems priklauso parama.

Tačiau kasdien tenka pamaitinti ir bent dešimt dokumentų nesusitvarkiusių žmonių, neturinčių ką dėti į burną. Jie gauna valgyti tuo atveju, kai lieka sriubos didžiuliame 40 litrų puode. Jeigu valgio nuo oficialiųjų valgytojų nelieka, tenka grįžti namo gurgiančiais pilvais. Taip pasak S. Mockaus, nutinka retai. Mat, kartais ir oficialieji valgytojai sulaukia smagesnių dienų – turi už ką nusipirkti maisto, tad į labdaros valgyklą neateina. Jų porciją galima atiduoti alkaniems ir vargingiems jų likimo broliams.

„Negaliu nė vieno pasmerkti“

Prieš keletą metų pietus labdaros valgykloje gaunantys žmonės valgydavo čia pat, valgykloje. Kai kurie gėdydavosi, todėl, maistą nešdavosi namo. Čia ramiai, nejausdami kompleksų, pavalgydavo.

Per COVID-19 pandemiją dėl saugumo pietūs pradėti duoti tik į namus. Valgytojai ateina prie langelio, paduoda savo indelius. Virėjos įdeda maisto, valgytojas keliauja namo. Ši praktika tebetęsiama ir dabar, kai korona šiek tiek atsitraukė. Taip paprasčiau. Virėjoms nereikia plauti lėkščių ir po kiekvieno valgytojų srauto tvarkyti patalpų. Be to, ir patiems valgytojams mažesnė galimybė užsikrėsti.

Dar vienas naujos tvarkos pliusas – jautresni žmonės jaučia mažiau kompleksų. Iš 48 samariečių paramą pietumis gaunančių žmonių – apie pusė moterys.

„Jau nesistebiu nė vieno žmogaus istorija ir neskubu smerkti, – mintimis dalijasi S. Mockus. – Ne paslaptis, yra ir stikliuko mėgėjų. Tačiau anksčiau jų buvo gerokai daugiau. Dabar daugelis jau žiūri į mus iš ano pasaulio. Yra ir su pinigais nemokančių tvarkytis žmonių, kurie, vos tik gavę pašalpą, tuoj pat ją išleidžia. Tačiau daugumai parama reikalinga dėl objektyvių priežasčių: mažų pensijų, neįgalumo, dėl sveikatos neturėjimo dirbti.“

Pabrangęs pragyvenimas retina aukotojų gretas

Neseniai vyko „Maisto banko“ akcija, per kurią renkamos maisto aukos nepasiturintiems žmonėms. Samariečių bendrija aukas rinko Kelmėje, Kooperacijos gatvėje, esančiame „Maximos“ prekybos centre ir Tytuvėnuose taip pat prie „Maximos“ prekybos centro.

Šiemet produktų surinkta mažiau negu ankstesniais metais. Mažiau pirkėjų ką nors nupirko ir įdėjo į samariečių krepšelį. Tai lėmė patiems potencialiems aukotojams pabrangęs pragyvenimas, brangesni maisto produktai.

„Didelės tragedijos nėra, – aiškina Samariečių bendrijos pirmininkas. – Nors produktų – mažiau, bet jie – įvairesni. Matyt, aukojo didesnes pajamas turintys pirkėjai.“

Kol kas produktai sandėlyje. Jie priklauso „Maisto bankui“. Parengus ataskaitą apie akciją, „Maisto bankas“ produktus perduos Kelmės samariečiams. Jie bus panaudojami Samariečių įsteigtų Kelmės ir Tytuvėnų vaikų dienos centrų lankytojų ir labdaros valgyklos klientų maitinimui.

Produktais, kurių suaukota daugiau, praturtinami ukrainiečiams skirti taip vadinami europiniai maisto paketai. Karo pabėgėliams jie dalijami Samariečių valgykloje. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pagalbos kreipėsi 24 naujai į Kelmę atvykę žmonės.

Aukotojų mažėja ir kaimuose. Daugelį metų samariečių valgyklą remdavo Minupių kaimo bendruomenė. Gyventojai su nepasiturinčiais žmonėmis pasidalindavo savo sklypuose užaugintomis daržovėmis. Kaip bus šiemet dar neaišku. Bendruomenės pirmininkė atlieka gyventojų apklausą. Tendencijos panašios kaip ir kituose kaimuose. Žmonės ten sensta. Daugelis jau nebepajėgia dirbti žemės, prižiūrėti daržų. Nėra ko ir aukoti.

Kol kas Samariečių bendrijos valgyklos kieme esantis rūsys daržovėms nepripildytas. Nelūžta nuo stiklainių ir pastato viduje esančio sandėliuko lentynos. Jas rudenį dažniausiai pripildydavo pavieniai gyventojai. Atnešdavo vartojimui dar tinkamas pernykščio derliaus uogienes, konservuotas daržoves, nes savo sandėliukus užpildydavo šių metų derliaus konservais.