Naujausios
Laimėtojo nerinko – ne tas tikslas
Savivaldybės posėdžių salėje į paminklo idėjų galutinį aptarimą atėjo autoriai, miesto architektai ir bendruomenės atstovai.
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius kvietė teikti paminklo idėjas ir jų apžiūrą inicijavo po to, kai žlugo Savivaldybės skelbtas konkursas paminklui statyti. 13 idėjų buvo pristatytos ir internete, jos eksponuojamos Vilniaus gatvės bulvare buvusiose dizaino įmonės "Gorilos" vitrinose.
Renginio vedėjas architektas profesorius Algis Vyšniūnas akcentavo, jog "nieko čia mes nerenkame ir neišrinksime".
"Yra stebėjimo etapas, kur esame ir kur toliau eiti, – sakė A. Vyšniūnas, pabrėždamas ne tik paminklo formos, bet ir turinio svarbą. – Ar tikrai vienodai suprantame, apie ką kalbame: ar laisvės kovotojams paminklas statomas, ar apie rezistencijos turinį kalbame? Jeigu nestatome paminklo laisvės kovotojams, tai ką tada darome?"
Jis priminė, jog pats Prisikėlimo aikštės pavadinimas susijęs su partizanų Prisikėlimo apygarda.
Idėjų apžiūra ir aptarimas iš esmės buvo surengtas patvirtinti ar paneigti aikštės rekonstrukcijos autoriaus Vytenio Rudoko koncepcijai. Pagal ją paminklui parinkta vieta skverelyje prieš Savivaldybę, o aikštės kompozicijai baigti būtinas vertikalus akcentas.
Pats architektas siūlo obeliską, kaip klasikinį pergalės simbolį. Jo nuomone, šiandieninės kartos pareiga ir prievolė yra įprasminti ženklais laisvės kovas, kurių liudininkais buvo mūsų tėvai, seneliai, ir mes patys.
Tokių ženklų prasmę akcentavo ir LAS Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė, ir kiti ekspertai.
Simbolių amplitudė
V. Rudokas, kaip aikštės rekonstrukcijos autorius, išsakė nuomonę apie pateiktas idėjas.
Pats jis teikė apžiūrai tris obelisko variantus. Vienas iš jų – su moters skulptūra, simbolizuojančia Lietuvą, kitą – su valstybės simboliais – Vyčio kryžiumi ir Gedimino stulpais, iš kurių "išauga" obeliskas, trečią –"švarų" obeliską su valstybės atkūrimo aktų, laisvės deklaracijų įrašais.
Dauguma autorių taip pat siūlė vertikalę. Iš 13 idėjų devynios, susijusios su obelisko ar kolonos forma.
Laisvės simboliai traktuojami įvairiai: rankos, nutraukiančios spygliuotas vielas, balandžiai, gulbė, angelas, feniksas, raitelis, skrodžiantis per saulę, kalavijas, įsmeigtas į žemę, triumfo arka iš trijų kryžių, kardų ir kryžių piramidinė kompozicija, trispalvis šviesos stulpas.
Statyti aplink obeliską skulptūrinę kompoziciją, įprasminančią keturias istorines asmenybes, siūlė broliai skulptoriai Gintautas Lukošaitis ir Mindaugas Lukošaitis.
Pasak A. Vyšniūno, skulptoriai stiprūs savo idėja, tik jai įgyvendinti reikėtų perprojektuoti skverą.
Algirdas Ulčinas, teikęs rankų, nutraukiančių spygliuotas vielas idėją, kalbėjo ne apie ją, o apie siūlymą statyti kalaviją.
"Esu kariškis, todėl skulptoriams turiu pasakyti, jog įsmeigtas į žemę kalavijas simbolizuoja pralaimėjimą, pasidavimą", – pabrėžė A. Ulčinas.
Šiauliai gali rodyti pavyzdį
Nuomones išsakė ekspertai – urbanistai Dalia Dijokienė, Audrys Karalius, skulptorius Gediminas Karalius.
"Miestas yra gilioje depresijoje, bet bandote parodyti, kad inteligentijos likučių yra, – sakė A. Karalius.– Kai nesugebama paminklo laisvei pastatyti, tai gal miestas tos laisvės ir nevertas? Sutinku su Vyteniu Rudoku, kad obeliskas – tai amžinas klasikinis pergalės, džiaugsmo simbolis. Žmonės nė nesusimąsto, kodėl įveikę varžovą iškelia rankas į viršų, o tai natūrali reakcija į pergalę."
Jo žodžiais, "vertikalė įtikina", o ne tai, kas "prispausta prie žemės – kas prispausta, tas priespauda".
"Šiauliuose galite paminklą turėti anksčiau negu Vilnius Lukiškių aikštėje", – linkėjo A. Karalius.
Skulptorius Gediminas Karalius sakė: "Esu pritrenktas, kiek toli mes esame nutolę nuo savo savasties! Kas gali pritarti Vilniaus Lukiškių aikštės "bunkeriui" – tai tik rodo mūsų negalią. O skulptorius sako, jog mokėsi 17 metų."
Jo žodžiais, esame "sublūdiję", kai keičiamos tradicijos ir naujais laisvės ženklais tampa "neužmirštuolės", "kardeliai" ir "keičiamos lytys".
"Reikėtų susikaupti, jeigu dar yra patriotiškos dvasios, ir Šiauliuose statomu ženklu sujungti praeitį ir su dabartimi, o jeigu to nepadarysit – tragiška", – reziumavo skulptorius.
LAS Šiaulių skyrius teiks idėjų apžiūros išvadas, kaip profesionalų nuomonę, miesto Savivaldybei. Toliau nuo jos sprendimo priklausys, ar bus skelbiamas konkursas, ar pačiam V. Rudokui bus pavesta realizuoti paminklo idėją.
Nemažas būrys tremtinių atstovų klausėsi diskusijos. Po jos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokūbauskienė "Šiaulių kraštui" sakė, jog tremtiniai palaiko tris idėjas: V. Rudoko, Algirdo Ulčino ir skulptorių G.ir M. Lukošaičių.
Reikėtų susikaupti, jeigu dar yra patriotiškos dvasios, ir Šiauliuose statomu ženklu sujungti praeitį ir su dabartimi, o jeigu to nepadarysit – tragiška.