Trylika paminklo idėjų - kas toliau?

Lai­mė­to­jo ne­rin­ko – ne tas tiks­las

Sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je į pa­mink­lo idė­jų ga­lu­ti­nį ap­ta­ri­mą atė­jo au­to­riai, mies­to ar­chi­tek­tai ir bend­ruo­me­nės at­sto­vai.

Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­rius kvie­tė teik­ti pa­mink­lo idė­jas ir jų ap­žiū­rą ini­ci­ja­vo po to, kai žlu­go Sa­vi­val­dy­bės skelb­tas kon­kur­sas pa­mink­lui sta­ty­ti. 13 idė­jų bu­vo pri­sta­ty­tos ir in­ter­ne­te, jos eks­po­nuo­ja­mos Vil­niaus gat­vės bul­va­re bu­vu­sio­se di­zai­no įmo­nės "Go­ri­los" vit­ri­no­se.

Ren­gi­nio ve­dė­jas ar­chi­tek­tas pro­fe­so­rius Al­gis Vyš­niū­nas ak­cen­ta­vo, jog "nie­ko čia mes ne­ren­ka­me ir neiš­rink­si­me".

"Yra ste­bė­ji­mo eta­pas, kur esa­me ir kur to­liau ei­ti, – sa­kė A. Vyš­niū­nas, pa­brėž­da­mas ne tik pa­mink­lo for­mos, bet ir tu­ri­nio svar­bą. – Ar tik­rai vie­no­dai su­pran­ta­me, apie ką kal­ba­me: ar lais­vės ko­vo­to­jams pa­mink­las sta­to­mas, ar apie re­zis­ten­ci­jos tu­ri­nį kal­ba­me? Jei­gu ne­sta­to­me pa­mink­lo lais­vės ko­vo­to­jams, tai ką ta­da da­ro­me?"

Jis pri­mi­nė, jog pa­ts Pri­si­kė­li­mo aikš­tės pa­va­di­ni­mas su­si­jęs su par­ti­za­nų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­da.

Idė­jų ap­žiū­ra ir ap­ta­ri­mas iš es­mės bu­vo su­reng­tas pa­tvir­tin­ti ar pa­neig­ti aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­riaus Vy­te­nio Ru­do­ko kon­cep­ci­jai. Pa­gal ją pa­mink­lui pa­rink­ta vie­ta skve­re­ly­je prieš Sa­vi­val­dy­bę, o aikš­tės kom­po­zi­ci­jai baig­ti bū­ti­nas ver­ti­ka­lus ak­cen­tas.

Pats ar­chi­tek­tas siū­lo obe­lis­ką, kaip kla­si­ki­nį per­ga­lės sim­bo­lį. Jo nuo­mo­ne, šian­die­ni­nės kar­tos pa­rei­ga ir prie­vo­lė yra įpras­min­ti ženk­lais lais­vės ko­vas, ku­rių liu­di­nin­kais bu­vo mū­sų tė­vai, se­ne­liai, ir mes pa­tys.

To­kių ženk­lų pra­smę ak­cen­ta­vo ir LAS Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė, ir ki­ti eks­per­tai.

Sim­bo­lių amp­li­tu­dė

V. Ru­do­kas, kaip aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius, iš­sa­kė nuo­mo­nę apie pa­teik­tas idė­jas.

Pats jis tei­kė ap­žiū­rai tris obe­lis­ko va­rian­tus. Vie­nas iš jų – su mo­ters skulp­tū­ra, sim­bo­li­zuo­jan­čia Lie­tu­vą, ki­tą – su vals­ty­bės sim­bo­liais – Vy­čio kry­žiu­mi ir Ge­di­mi­no stul­pais, iš ku­rių "išau­ga" obe­lis­kas, tre­čią –"šva­rų" obe­lis­ką su vals­ty­bės at­kū­ri­mo ak­tų, lais­vės dek­la­ra­ci­jų įra­šais.

Dau­gu­ma au­to­rių taip pat siū­lė ver­ti­ka­lę. Iš 13 idė­jų de­vy­nios, su­si­ju­sios su obe­lis­ko ar ko­lo­nos for­ma.

Lais­vės sim­bo­liai trak­tuo­ja­mi įvai­riai: ran­kos, nu­trau­kian­čios spyg­liuo­tas vie­las, ba­lan­džiai, gul­bė, an­ge­las, fe­nik­sas, rai­te­lis, skro­džian­tis per sau­lę, ka­la­vi­jas, įsmeig­tas į že­mę, trium­fo ar­ka iš tri­jų kry­žių, kar­dų ir kry­žių pi­ra­mi­di­nė kom­po­zi­ci­ja, tris­pal­vis švie­sos stul­pas.

Sta­ty­ti ap­link obe­lis­ką skulp­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją, įpras­mi­nan­čią ke­tu­rias is­to­ri­nes as­me­ny­bes, siū­lė bro­liai skulp­to­riai Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis ir Min­dau­gas Lu­ko­šai­tis.

Pa­sak A. Vyš­niū­no, skulp­to­riai stip­rūs sa­vo idė­ja, tik jai įgy­ven­din­ti rei­kė­tų per­pro­jek­tuo­ti skve­rą.

Al­gir­das Ul­či­nas, tei­kęs ran­kų, nu­trau­kian­čių spyg­liuo­tas vie­las idė­ją, kal­bė­jo ne apie ją, o apie siū­ly­mą sta­ty­ti ka­la­vi­ją.

"Esu ka­riš­kis, to­dėl skulp­to­riams tu­riu pa­sa­ky­ti, jog įsmeig­tas į že­mę ka­la­vi­jas sim­bo­li­zuo­ja pra­lai­mė­ji­mą, pa­si­da­vi­mą", – pa­brė­žė A. Ul­či­nas.

Šiau­liai ga­li ro­dy­ti pa­vyz­dį

Nuo­mo­nes iš­sa­kė eks­per­tai – ur­ba­nis­tai Da­lia Di­jo­kie­nė, Aud­rys Ka­ra­lius, skulp­to­rius Ge­di­mi­nas Ka­ra­lius.

"Mies­tas yra gi­lio­je dep­re­si­jo­je, bet ban­do­te pa­ro­dy­ti, kad in­te­li­gen­ti­jos li­ku­čių yra, – sa­kė A. Ka­ra­lius.– Kai ne­su­ge­ba­ma pa­mink­lo lais­vei pa­sta­ty­ti, tai gal mies­tas tos lais­vės ir ne­ver­tas? Su­tin­ku su Vy­te­niu Ru­do­ku, kad obe­lis­kas – tai am­ži­nas kla­si­ki­nis per­ga­lės, džiaugs­mo sim­bo­lis. Žmo­nės nė ne­su­si­mąs­to, ko­dėl įvei­kę var­žo­vą iš­ke­lia ran­kas į vir­šų, o tai na­tū­ra­li reak­ci­ja į per­ga­lę."

Jo žo­džiais, "ver­ti­ka­lė įti­ki­na", o ne tai, kas "pri­spaus­ta prie že­mės – kas pri­spaus­ta, tas prie­spau­da".

"Šiau­liuo­se ga­li­te pa­mink­lą tu­rė­ti anks­čiau ne­gu Vil­nius Lu­kiš­kių aikš­tė­je", – lin­kė­jo A. Ka­ra­lius.

Skulp­to­rius Ge­di­mi­nas Ka­ra­lius sa­kė: "Esu pri­trenk­tas, kiek to­li mes esa­me nu­to­lę nuo sa­vo sa­vas­ties! Kas ga­li pri­tar­ti Vil­niaus Lu­kiš­kių aikš­tės "bun­ke­riui" – tai tik ro­do mū­sų ne­ga­lią. O skulp­to­rius sa­ko, jog mo­kė­si 17 me­tų."

Jo žo­džiais, esa­me "su­blū­di­ję", kai kei­čia­mos tra­di­ci­jos ir nau­jais lais­vės ženk­lais tam­pa "neuž­mirš­tuo­lės", "kar­de­liai" ir "kei­čia­mos ly­tys".

"Rei­kė­tų su­si­kaup­ti, jei­gu dar yra pa­trio­tiš­kos dva­sios, ir Šiau­liuo­se sta­to­mu ženk­lu su­jung­ti praei­tį ir su da­bar­ti­mi, o jei­gu to ne­pa­da­ry­sit – tra­giš­ka", – re­ziu­ma­vo skulp­to­rius.

LAS Šiau­lių sky­rius teiks idė­jų ap­žiū­ros iš­va­das, kaip pro­fe­sio­na­lų nuo­mo­nę, mies­to Sa­vi­val­dy­bei. To­liau nuo jos spren­di­mo pri­klau­sys, ar bus skel­bia­mas kon­kur­sas, ar pa­čiam V. Ru­do­kui bus pa­ves­ta rea­li­zuo­ti pa­mink­lo idė­ją.

Ne­ma­žas bū­rys trem­ti­nių at­sto­vų klau­sė­si dis­ku­si­jos. Po jos Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Šiau­lių fi­lia­lo pir­mi­nin­kė Va­le­ri­ja Jo­kū­baus­kie­nė "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė, jog trem­ti­niai pa­lai­ko tris idė­jas: V. Ru­do­ko, Al­gir­do Ul­či­no ir skulp­to­rių G.ir M. Lu­ko­šai­čių.

Rei­kė­tų su­si­kaup­ti, jei­gu dar yra pa­trio­tiš­kos dva­sios, ir Šiau­liuo­se sta­to­mu ženk­lu su­jung­ti praei­tį ir su da­bar­ti­mi, o jei­gu to ne­pa­da­ry­sit – tra­giš­ka.