Tęsiasi telefoninis gydymas

Artūro JAUGĖLOS nuotr.
Į polikliniką įeiti be išankstinės registracijos nepavyks, pro šias duris toliau eiti draudžiama.
Šiandien susirgus žmogui siūloma jam gydytis telefonu. Karantinas sukūrė naują gydymosi būdą – taip vadinamas nekontaktines konsultacijas. Jei nesergi „korona“, gydymo įstaigos pacientų nelabai ir laukia. Vadovai sako, kad dalis pacientų medikus trukdo be reikalo. Gal geriau vienas kitas „be reikalo“, nei pražiūrėta liga? Ar po karantino viskas grįš į buvusias vėžes, dar neaišku.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ma­žei­ka mano, kad Šiau­liuo­se si­tua­ci­ja pa­kan­ka­mai ge­ra.

Specialistų konsultacijų negauna

Šiaulietė, iki karantino lankiusis pas neurologą, nespėjo pabaigti diagnostinių procedūrų. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą pas ją tyrusią neurologę patekti nebegali. Turėjo grįžti pas šeimos gydytoją, o ši – konsultuotis su specialiste. Trečią savaitę šeimos gydytojai prisiregistruoti pas šią specialistę nepavyksta.

Kita istorija. Jauna moteris, išgirdusi, kad medikai trūksta kraujo perpylimui, nusprendė atsiliepti į medikų prašymą ir tapti donore. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moteris serga hepatitu C.

Prireikus medikų pagalbos, jos prašymas Šiauliuose liko neišgirstas. Patekti pas infektologą pasirodė „misija neįmanoma“. Registratūroje pas tokį specialistą net neregistravo ir negalėjo pasakyti, kada registruos.

Šeimos gydytoja patarė ieškoti pagalbos pas privačiai dirbančius gydytojus, nes Šiauliuose – beviltiška. Šiaulietė vyko į Vilnių, į privačią kliniką. O biopsiją jai atliko Utenoje!

Direktoriui situacija atrodo gera

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika yra kitos nuomonės. Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad Šiauliuose situacija pakankamai gera.

Jo manymu, daug lėtinėmis ligomis sergančių pacientų dar nežino, kad puikiausiai šeimos gydytojas galėtų pasikonsultuoti su specialistu. Vadovas sakė, jog ligoninė turi daug gerų atsiliepimų apie šias konsultacijas, o sistema funkcionuoja vis stipriau.

R. Mažeika aiškino, kad gegužės mėnesį jau atkurta 40 procentų ikikarantininių paslaugų apimčių. Atskiros sritys jau beveik atgavo savo ankstesnį mastą.

Direktorius tikina, kad konsultacines paslaugas galima gauti per savaitę, išskyrus hematologiją ir kolaproktologiją, nes ten trūksta gydytojų.

Žadama, kad ligoninės kolektyvą vasarą papildys ne vienas jaunas gydytojas – onkologai, kardiologai, intensyviosios priežiūros. Planuojama įkurti dienos chirurgijos stacionarą.

Pacientams atimta teisė kreiptis į specialistus

Paklausėme direktoriaus, kada pacientams bus sugrąžinta teisė patiems konsultuotis pas specialistus, kuri šiuo metu yra perduota šeimos gydytojams.

„Ši teisė yra reglamentuota sveikatos draudimo ir sveikatos sistemos įstatymo. Tam ir buvo sukurta šeimos gydytojo institucija, kuri gydo iki tam tikro lygio, kol yra kompetetinga. Vėliau konsultuojasi su gydytoju specialistu, jeigu yra neaišku, kaip reikėtų gydyti pacientą. Ta sistema teoriškai egzistuoja 20 metų, tačiau praktiškai taip nebuvo“, – sakė R. Mažeika.

Jis apibūdino, kad vienas pacientas turi 11 kontaktų su medikais per metus. Dažnai pats pacientas sprendžia, kada jam reikia lankytis pas kokius gydytojus, todėl pas gydytojus susidaro eilės.

„Visi laukia, visi nelaimingi. Siekis, kad imtume vertinti ir pasitikėti šeimos institucija. Jei mes perlaušime situaciją, ji taps tokia, kad šeimos daktaro ir paciento ryšys bus labai glaudus. Nesu tikras, kad viskas keisis ir išliks (karantino tvarka – aut.). Gali būti, kad visuomenė nepasiruošusi tokiems pokyčiams ir pasibaigus karantinui viskas sugrįš, kad pacientas pats skambinsis. Iš tų skambučių daug yra bereikalingų. Žmogus pats nusprendžia, kad jam yra širdies ar neurologinė problema, nors iš tikrųjų taip nėra. Tada švaistomas brangus specialistų laikas, tada jei neturi galimybės dirbti tai, kas būtina. Tai sunkus klausimas. Atsakymas yra tik tame, ar mes žengsime toliau ir įtvirtinsime naują sistemą, ar grįšime prie tos pačios“, – svarstė ligoninės vadovas.

Jis priminė, kad ligoninės tinklapyje suteikta teisė pacientams kreiptis su savo pasiūlymais ar problemomis. Ligoninė gauna pacientų elektroninių laiškų.

„Mes pagalvosime, gal ir pacientų Tarybą sudaryti. Esame atviri visoms, problemoms, kurias patiria žmonės. Mes turime labai įvertinti, ar tai yra organizacinės problemos, ar tam tikri lūkesčiai, kurie yra apriboti laisvu pasirinkimu, ir ten yra nepasitenkinimas. Mes dirbame dėl pacientų“, – tvirtino R. Mažeika.

Toliau neikite – skambinkite

Šiaulių centro poliklinika pasitinka savo pacientus užrašu ant paradinių durų: „Toliau pro duris neikite“.

Norint patekti pas gydytoją, reikia skambinti arba jam, arba į registratūrą. Ar ilgai dar žmones gydys telefonu?

Centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nėra teisinga sakyti, kad visa Lietuva gydoma telefonu.

Jis pateikė skaičius: kiekvienas poliklinikos gydytojas per dieną turi po 20 –30 telefoninių konsultacijų ir po 3 – 5 kontaktines, tai yra po kelis žmones priima gyvai. Iš viso poliklinikoje per dieną apsilanko po 400 – 500 žmones konsultacijoms, tyrimams, skiepijimams, rentgenologiniams tyrimams.

Poliklinikos vadovas aiškina, kad norint patekti pas šeimos gydytoją, reikia skambinti į registratūrą.

„Tada daktaras perskambins ir susitarsite dėl kontaktinės konsultacijos. Reikia suderinti laiką, kad nesimaišytų srautai“, – aiškino direktorius.

M. Maželis tikina, kad tai ne jų sugalvota tvarka, o vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas.

Prie įėjimo matuojama temperatūra. Karščiuojantys pacientai iškart nukreipiami į Karščiavimo kliniką. Senjorų priėmimo laikas – nuo 7.30 iki 11 valandos.

M. Maželis aiškino, kad poliklinika savo paslaugas vis plečia. Vėl pradeda veikti Psichikos dienos stacionaras Varpo gatvėje ir ankstyvoji vaikų reabilitacijos tarnyba.

Poliklinikos vadovas patvirtino, kad šeimos gydytojų konsultacijos su specialistais kelia nemažai klausimų.

„Čia yra didelė problema, pradėta įgyvendinti karantino laikotarpiu. Pas specialistą turi registruoti šeimos gydytojas. Aš manau, kad situacija bus kažkiek sušvelninta po karantino. Norint užregistruoti pacientą į Kauno, Vilniaus universitetines klinikas šeimos gydytojui ar slaugytojai tenka skambinti po valandą – dvi. Kiek turime savo konsultantų, tiek konsultacijų teikiame. Bet šita problema yra visoje Lietuvoje“, – sakė M. Maželis.