Naujausios
Renginio organizatoriai ukrainiečių integracijos centras „Malva“ kvietė atsinešti du dalykus: gerą nuotaiką ir vaišių. Ir gero ūpo, ir gardėsių buvo su kaupu.
„Piknikui svarbu geras oras, gera nuotaika, kuri skatintų bendrauti, susipažinti ir užmegzti ryšius. Esame ukrainiečių integracijos centras, norime, kad susidraugautų visi – vaikai, tėvai, lietuviai, ukrainiečiai“, – sakė integracijos centro „Malva“ savanorė Žana Tolstikova.
Pikniko dalyviai išbandė įvairiausias veiklas. Edukacijas rengė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos institutas, Dainų progimnazija, prisijungė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras, futbolo akademija „Šiauliai“. Futbolininkai paruošė ir siurprizą – gimtadienį šventusiam Matvejui dovanojo futbolo kamuolį. Įmonė „Linksmosios šventės“ surengė vaikus itin įtraukusį muilo burbulų šou. Veiklų vaikams organizavo ir ukrainietis mokytojas inovatorius Aleksas.
Ukrainietiški barščiai buvo išvirti prieš renginį, jais pasirūpino Panevėžio kavinės „Arena La Fa“ savininkė, savanorė Sandra. Paruoštas stalas netrukus buvo nuklotas suneštinėmis – ukrainiečių ir lietuvių – vaišėmis.
Renginys prasidėjo lietuvių ir ukrainiečių atlikėjų koncertu, dainavo ir vaikai, ir suaugusieji, o viena iš atlikėjų buvo Elena Lastivka, Čerkasų muzikinio dramos teatro aktorė.
Ukrainietė Marijana į renginį atėjo su dviem dukrytėmis ir šeimai padedančia Jurgita. Į Šiaulius prieš mėnesį atvyko iš Lvivo srities: „Čia labai gera, tokie geri žmonės! Jurgita mums daug padeda, visur vežioja, mes jau tiek daug pamatėme! O iš pradžių buvo sunku ir baisu: kaip viskas bus? Kaip čia gyvensime?“ Visgi, atviravo ukrainietė, kaip gerai bebūtų Lietuvoje, labai norisi namo.
Andžela piknike dalyvavo su seserimi, dukra ir kitais giminaičiais.
Moteris kovo 30 dieną į Šiaulius su dviem vaikais atvyko iš Mariupolio. „Labai patinka, labai draugiški, svetingi žmonės. Šiame mieste buvo padaryta viskas, kad vaikai susirastų draugų, labai džiaugiamės, kaip su mumis bendraujama mokykloje, universitete, darbe. Viskas labai patinka! Žinoma, su džiaugsmu čia ir liktume, bet labiausiai, kai baigsis karas, norisi grįžti namo. Mūsų miestas yra mūsų širdyje“, – sakė ukrainietė. Andžela seka žinias iš Ukrainos per televiziją, internete – dabar mobiliojo ryšio su Mariupoliu nėra.
Savanorė, kavinės „Caffeine“ Šiauliuose vadovė Rūta į savanorystę įsijungė beveik nuo pat karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių, sako savanorė, svarbiausia buvo pabėgėlių išgyvenimas, svarbiausių poreikių patenkinimas, dabar jau galima galvoti apie draugystę, integraciją. Piknike susipažinusiems žmonėms Rūta dovanojo kuponų kavai – kad nauji pažįstami turėtų galimybę antrame susitikime pabendrauti gurkšnodami kavą.
„Sunkiausia yra nieko nedaryti“, – į klausimą, kodėl iškart prisijungė prie savanorių, atsako Rūta. Dabar savanorių tikslas – kad žmonės kuo labiau įsilietų į Šiaulių bendruomenę, kad turėtų kam pasipasakoti, išsikalbėti.
Rūta į kavinę dirbti priėmė Aną iš Vinicos. Iš pradžių Ana į Šiaulius atvyko viena: buvo baisu, norėjosi grįžti namo, net nežiūrint į tai, kad Ukrainoje pavojinga.
„Buvo sunku adaptuotis, bet kasdien buvo vis geriau. Visiems sakau, kad čia man labai gera, kad labai geri žmonės.“ Anos patarimas: kuo daugiau bendrauti su žmonėmis, eiti pasivaikščioti, nes Šiauliai – toks miestas, kad galima visur pažįstamų susitikti.
Į pikniką Ana atėjo su vyru Danilu, jis į Šiaulius atvyko vėliau, gavęs leidimą. Danilo šeima irgi įsikūrė netoliese.
Ir Ana, ir Danilas mokosi aukštosiose mokyklose, dabar studijos tęsiasi nuotoliniu būdu.
Pernai per Anos gimtadienį Danilas pasipiršo, o susituokė jau per karą – kovo 3 dieną, gaudžiant pavojaus sirenoms. Danilas tikisi: kai karas baigsis, Ukrainoje iškels tikras vestuves – su visais artimaisiais. „Gyvename su viltimi, save įtikinėjame, kad viskas bus gerai“, – sakė Ana.
Dabar Vinicoje ramu, bet pirmomis karo dienomis buvo atakuojamas oro uostas, karinė bazė. „Dieną, kai mes išvykome, bombardavo oro uostą, buvo žuvusių ir sužeistų. Dabar atrodo, tylu“, – sakė Danilas.
Organizatoriai tikisi, kad ukrainiečių ir lietuvių piknikai taps tradicija.
„Pirmas, bet labai reikalingas, svarbu, kad nebūtų pauzės, – įsitikinusi savanorė Asta Stankūnienė. – Kas iš to išaugs, nežinome, bet man atrodo, kad laikas sodinti. Svarbu tęsti ir įtvirtinti pagalbą, padėti ukrainiečiams integruotis Lietuvoje.“
Astai pritarė Žana: „Atėjo pavasaris, žmonės nori bendrauti, pasivaikščioti. Ukrainiečių pokalbiuose internete matome, kaip mamos ieško draugų vaikams.“ Į virtualius pokalbius yra įsijungę jau per 900 ukrainiečių.
Renginyje dalyvavęs Seimo nario Stasio Tumėno padėjėjas dr. Nerijus Brazauskas pasidalijo rūpesčiu. Į jį kreipėsi „Karpatų“ atstovė Vera Krutova: labai reikia žmonių, kurie ukrainiečiams padėtų mokyti lietuvių kalbos, ieškomi lietuvių kalbos mokytojai-savanoriai, jų itin trūksta.
Pasak Ž. Tolstikovos, dabar pabėgėlių srautas sumažėjęs, bet kariniai veiksmai vėl aktyvėja, nežinia, kas bus toliau.
