Šiauliuose šiluma – viena brangiausių tarp didmiesčių

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nuolat pigia šiluma besididžiuojančią „Šiaulių energiją“ gerokai už savęs paliko didieji šilumos gamintojai, gegužę ženkliai atpiginę šilumą.
Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių energija“ ilgą laiką gyrėsi, kad jos teikiama šiluma yra viena pigiausių Lietuvoje ir pati pigiausia tarp didžiųjų šalies miestų. Nuo kovo mėnesio situacija kardinaliai keičiasi. Šiaulių šilumos tiekėjus už savęs paliko Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Ir kilovatvalandės kaina skiriasi ženkliai. Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad tai „vasaros žaidimai“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto meras atpigusias kitų šilumos teikėjų kainas pavadino vasaros žaidimu ir apgailestavo, kad šalyje kuriama socialiai neteisinga šilumos tiekimo sistema.

Aplenkė Vilnius, Kaunas, Klaipėda

Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis gegužės mėnesį „Šiaulių energijos“ gaminamos šilumos kilovatvalandės kaina (su PVM) siekė 4,17 cento. Tuo tarpu „Kauno energijos“ – 2,80 cento, „Klaipėdos energijos“ 3,12 cento, Vilniaus šilumos tinklų – 3,55 cento. Tik „Panevėžio“ energijos kaina lenkia šiauliečių – 5,02 cento už kilovatvalandę.

Jei žiemą Šiaulių šilumos kaina dar maždaug šimtosiomis įkainio dalimis buvo mažesnė, nei kituose didmiesčiuose, tai kovą ją reikšmingiau pradėjo lenkti Vilnius, Kaunas, o balandį ir Klaipėda.

Tiesa, viena šimtąją cento pigiau jau sausį ir vasarį kilovatvalandę šilumos pardavinėjo Vilnius. Šį faktą Šiaulių meras Artūras Visockas vadino tiesiog žaidimu.

Lyginant su „Šiaulių energijos“ kainomis kauniečių šiluma šią gegužę pigesnė daugiau nei trečdaliu. „Kauno energija“ jau paskelbė, kad birželio mėnesį šilumą parduos dar pigiau – 2,68 cento už kilovatvalandę. Tiek mokės Kauno miesto ir rajono bei Jurbarko rajono gyventojai. Kauniečiai džiūgauja, kad tokios pigios šilumos pas juos nėra buvę 23 metus.

Kauno energija“ aiškina, kad pradėjus darbą komunalines atliekas deginančiai Kauno kogeneracinei jėgainei, konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune nešildymo sezono metu tapo ypač aštri.

Aukcione gegužės mėnesiui pasiūlyta mažiausia šilumos pardavimo kaina 0,07 cento už kilovatvalandę, tuo tarpu prieš metus nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukcione pasiūlyta mažiausia šilumos pardavimo kaina sudarė 1,29 cento už kilovatvalandę.

Gegužę Šiauliuose šiluma pigo mažiausiai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad šių metų gegužės mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 3,75 cento už kilovatvalandę (be PVM, o su 9 procentų PVM 4,09 cento). Palyginus su balandžio mėnesiu, kilovatvalandės kaina mažėjo beveik 9 procentais, o per metus – beveik 20 procentų.

VERT duomenimis, tai žemiausia gegužės mėnesio šilumos kaina šalyje nuo 2012 metų, per tą laikotarpį sumažėjusi net 52 procentais.

Lyginant balandžio ir gegužės mėnesius, kitų didžiųjų miestų, išskyrus Panevėžį ir Šiaulius, šiluma pigo nuo 11 iki 17 procentų, tuo tarpu AB „Šiaulių energija“ vartotojams kaina sumažėjo tik 3,25 procento.

Vis dar džiaugiasi maža kaina

Kainų skirtumo priežastis paprašėme pakomentuoti „Šiaulių energijos“ vadovą, tačiau gavome įmonės atstovės žiniasklaidai Marinos Visockienės komentarą.

„Jau eilę metų AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina – viena mažiausių Lietuvoje. Tai lėmė savalaikės ir tikslingos investicijos į šilumos ūkį, kurios leido nuo iškastinio kuro pereiti prie biokuro. Įgyvendinus termofikacinės elektrinės, biokuro katilinės ir kitus projektus, šilumos kaina vartotojams sumažėjo net 55 procentais (lyginant 2012 m. rugsėjo ir 2020 metų gegužės kainas).

Atkreipiame dėmesį į tai, kad AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina jau eilę metų viena mažiausių Lietuvoje būna šaltuoju sezonu, kai vartotojų šilumos poreikis – didžiausias. 2019-aisias viena pačių mažiausių tarp beveik 50-ties Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamų Lietuvos šilumos tiekėjų ir mažiausia tarp didmiesčių bendrovės šilumos kaina buvo pusmetį, būtent abiejų šildymo sezonų metu: sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėnesiais. Viena mažiausių Lietuvoje AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina išliko ir 2020 metais“, – primena įmonės atstovė.

Ji pripažįsta, kad galimai kitų didmiesčių šilumos kainų mažėjimui įtakos turi nepriklausomi šilumos gamintojai, kurių biokuro galingumai šiltuoju laikotarpiu nėra išnaudojami, bei Vilniuje ir Kaune pastatytos naujos kogeneracinės jėgainės, naudojančios komunalines atliekas.

M. Visockienė primena, kad šiltuoju laikotarpiu, kai šilumos suvartojama mažai, mokėjimai už šilumą bendrame vartotojų mokesčių krepšelyje sudaro santykinai nedidelę dalį.

Nors šildymo sezonas baigėsi, gyventojai šiltąjį sezoną moka už vandens pašildymą bei taip vadinamą „gyvatuko“ mokestį.

Kuriama socialiai neteisinga šilumos sistema

Meras A. Visockas aiškina, kad gegužę atpinganti šiluma yra šilumos tiekėjų kiekvienos vasaros žaidimai. Kai šilumos poreikis sumažėja, didieji miestai parodo, kad ją gali duoti pigiai.

„Mes duodame ją stabilią visus metus. Kai reikės šilumos daug, tada mūsų kaina ir vėl bus pigiausia. Šiuo metu šilumos nereikia, todėl šiuo metu pigi kaina nieko nereiškia“, – teigė meras.

Jo manymu, būtų teisinga lyginti visų metų kainos vidurkius. Jis sakė nesąs prieš privatų sektorių, tačiau mano, kad šilumos ūkyje jis kainą padidintų.

„Ten, kur yra viešosios paslaugos, kur yra mastelio ekonomija ir ten kur būtent mastelio ekonomija gali padaryti geriausią rezultatą (rodo skaičiai), jokiu būdu privataus negali būti. Jeigu mūsų sistemoje atsirastų privatus, mūsų kaina ženkliai brangtų. Termofikacinė elektrinė stovėtų, negalėtų uždirbti pinigų už elektros pardavimą, o už ją mokėti bankams reikėtų. Tada ji taptų brangiausia Lietuvoje“, – prognozavo miesto vadovas.

Vėliau jis pridūrė, kad apskritai šilumos sistema šalyje kuriama socialiai neteisingai. Jau greitai Šiauliai savo komunalines atliekas turės vežti deginti į Kauną arba į Klaipėdą. Mero manymu, kogeneracinėse jėgainėse deginamos atliekos leis šilumos gamintojams dempinguoti kainas.

„Už kauniečių ir klaipėdiečių šilumą mokės ir šiauliečiai. Tai dar viena nesąžininga sistema Lietuvoje. Ir ji akivaizdžiai vystosi, ir mane tai nervina. Mūsų termofikacinė pastatyta už miesto gyventojų pinigus. Paramos gavome labai mažą dalį. Ten (Kaune – aut.) viskas pastatyta už valstybės pinigus. Negana to, mes turėsime juos „šerti“ savais pinigais nuvežę ir priduodami šiukšles. Tonos kainą didindami jie muš savo šilumos kainą. Mes norėjome statyti nedidelę jėgainę, kur būtume galėję deginti atliekas ir gaminti elektrą – mums neleido. Vežti į Kauną ir Klaipėdą kiek kainuos?“, – piktinosi A. Visockas, pridurdamas, kad atliekos yra kuras, ir tai tiems, kas jį pristato, energijos gamintojai turėtų mokėti.

Jis mano, kad tokia sistema ne tik nebeskatins konkurencijos, bet iškreips ir nepriklausomų šilumos gamintojų rinką.

Meras įsitikinęs, kad geriausia išeitis būtų nustatyti vienodą šilumos kainą visoje Lietuvoje. Ir ne tik šilumos, bet ir vandens, miesto autobusų. Arba kitaip tariant „grįžti į masto ekonomiją valstybės lygmeniu“.