Naujausios
Išeitis – sava krosnis
„Mes kol kas nepajutome šilumos pabrangimo, nes kurą pirkome vasarą, – sako Kelmėje, Nepriklausomybės gatvėje, daugiabutyje gyvenanti mokytoja Irena K. – Šis šildymo sezonas mums atsieis du šimtus eurų. Buto plotas – 65 kvadratiniai metrai.“
Miesto pakraštyje, šalia vadinamųjų Elektros tinklų, pastatytas vienas iš naujausių miesto daugiabučių nesinaudoja centralizuotu šildymu. Keturaukščio namo gyventojai rūsyje pasistatė kuro katilus. Kaimynai pakaitomis rūpinasi šiluma. Darbo yra. Bet kuro pirkimu, paruošimu ir katilo pakrovimu besirūpinantys vyrai tai vadina tiesiog sportu. Be to, šiemet šilta žiema. Daugiabutis renovuotas. Kai kuriomis dienomis krosnių nė kurti nereikia.
Be to, kai kurie butai jau naudoja „Oras – vanduo“ šildymo sistemas.
Aštuonbutyje Durpyno gatvėje gyvenanti tytuvėniškė Bronė D. krosnį pasistačiusi ne rūsyje, o savo virtuvėlėje, bute. Atsineša malkų. Nedidelis butas greitai prišyla. Dar ir valgį ant krosnies galima išsivirti. Ekonomiška.
Krosnis butuose pasistatę dar keturios šio aštuonbučio šeimos.
Tačiau jų namą ketinama renovuoti. Tuomet, matyt, teks vėl jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos.
Savo nuosavybe reikia rūpintis
Pastaruoju metu Tytuvėnuose atnaujinama po porą daugiabučių namų. Renovacijos kaina – apie 500 eurų už kvadratinį metrą. Anksčiau siekė tik 200 eurų. Deja, medžiagos ir darbas brangsta. 30 procentų renovacijos kainos kompensuoja valstybė.
Tytuvėnų daugiabučius administruojančio Kelmės vietinio ūkio direktorius Dainius Popovas tikina, jog renovacija visuomet atsiperka, ypač jeigu į ją žiūri kompleksiškai. Renovuojamas šilumos punktas. Sutvarkoma namo išorė, pakeičiamas stogas, pagražėja aplinka.
„Butas – privati nuosavybė. Taigi, savo turtu šeimininkas turi rūpintis pats, – įsitikinęs D. Popovas. – Jeigu brangu mokėti už centralizuotą šilumą, reikia ieškoti sprendimų, kaip ieško vienbučiuose individualiuose namuose gyvenantys žmonės. Jie perka modernesnius kuro katilus, įsirengia saulės elektrines. O Tytuvėnuose didelė dalis daugiabučių – labai seni, statyti praėjusio amžiaus viduryje. Be to, aštuonbučiuose daug lauko sienų. Šilumos suvartojimas – be galo didelis. Nieko nuostabaus, kad už poros kambarių buto šilumą kartais tenka mokėti iki 150 eurų.“
Sąskaitos skiriasi
Kelmiškė mokytoja Danutė R. gyvena nerenovuotame daugiabutyje A. Mackevičiaus gatvės kvartale. Už trijų kambarių buto šildymą ir karštą vandenį, kurio išleido nevisą kubą, šilumą tiekianti „Litesko“ bendrovė atsiuntė 146 eurų sąskaitą.
„Jeigu tokią sumą reikėtų sumokėti iš karto, būtų sudėtinga, – sako buto savininkė. – Bet aš nutariau mokėti po 70 eurų kiekvieną mėnesį, net ir vasarą, kai netiekiama šiluma. Tuomet sąskaitos ne taip gąsdina.“
Panašios kvadratūros trijų kambarių bute, bet renovuotame daugiabutyje, gyvenanti S. R. už šilumą ir beveik du kubus karšto vandens sumokėjo 94 eurus. „Vandens per daug netaupau. Šilumos naudoju minimaliai. Miegamajame tik retkarčiais atsuku šildymą“, – pasakoja kelmiškė.
Panašios kvadratūros bute, renovuotame daugiabutyje, gyvenanti Valerija P. už porą kubų karšto vandens ir šilumą sumokėjo 60 eurų. Butą tvirtino šildanti visą laiką, šilumos daviklius atsukanti iki 2,5 padalos.
Raseinių gatvės mikrorajone, renovuotame daugiabutyje keturių kambarių bute gyvenanti L. S. tvirtina, jog šilumos kaina smarkiai neišgąsdino. Šiemet už sausio mėnesį teko sumokėti 30 eurų daugiau negu už tą patį mėnesį pernai. Už šildymą pagal daviklius – tik 37 eurai. Bet pridedamas gyvatukas, šiluma nuo per butą einančių vamzdžių, bendrų patalpų šildymas – taip ir susidaro gana nemaža suma. Tačiau renovacija, pasak pašnekovės, tikrai pasiteisino.
Daugiabučius administruojančios savivaldybės įmonės Kelmės vietinio ūkio direktorius Dainius Popovas tvirtina, jog suvartojamos šilumos kiekis kiekviename daugiabutyje gali būti skirtingas. Kuo daugiau butų, tuo mažiau suvartojama šilumos. Dideliuose daugiabučiuose mažiau lauko sienų, šiluma bendroms patalpoms šildyti dalijama didesniam gyventojų skaičiui. Be to, suvartojamos šilumos kiekis priklauso ir nuo individualių kiekvieno buto gyventojų poreikių. Tai bene labiausiai lemia ir sąskaitos dydį.
Šildymas biokuru – brangesnis?
Kelmėje renovuota 70 procentų daugiabučių. Tačiau ir renovuotuose daugiabučiuose gyvenantiems mažesnes pajamas turintiems gyventojams mokėti apie šimtą eurų už šilumą ir karštą vandenį – nemaža finansinė našta.
Šiauliuose dirbantis ir vieno kambario butą ten nuomojantis kelmiškis tvirtina, jog praėjusių metų gruodį iš „Šiaulių energijos“ gavo 49 eurų sąskaitą. Daugiabutis ten nerenovuotas. Šilumos negailėta.
Tuo tarpu Kelmėje darbo dienomis butas paliekamas tuščias, šiluma išjungiama, nes daugiabutis – renovuotas. Čia taip pat už gruodį atėjo 49 eurų sąskaita. Tiesa, Kelmėje butas dvidešimčia kvadratų didesnis. Tačiau kelmiškiui vis tiek nesuvokiama, kodėl susidaro tokia sąskaita, nors butas faktiškai negyvenamas ir nešildomas.
Be to, Šiauliuose šildoma gamtinėmis dujomis, kurios, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, pabrango 298, 62 procento. Tuo tarpu biokuras, kuriuo šildomi Kelmės daugiabučiai, brango 94,72 procento.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį šilumos kilovatvalandė Kelmėje kainavo 8,22 cento, Šiauliuose – 6,67 cento. Šiemet „Litesko“ tiekiama šiluma kelmiškiams dar brango – kilovatvalandė siekė 8,41 cento. Lietuvoje vidutinė kilovatvalandės kaina – 7,55 cento. Šiaulių apskrityje brangiau negu kelmiškiai už šilumą šiemet moka Akmenės (9,08 cento) ir Joniškio (9,28 cento už kilovatvalandę) gyventojai.
Sutartis – iki 2030 metų
Neoficialiai kalbama, jog šilumos branginimui atsiliepia net tai, kad Kelmėje renovuota 70 procentų daugiabučių, mažiau suvartojama šilumos, o šilumą tiekiančiai bendrovei reikia išlaikyti infrastruktūrą. „Litesko“ bendrovės padalinyje „Kelmės šiluma“ dirba 27 žmonės, atlyginimo vidurkis šiais metais siekia 1 259,66 euro.
Bet, pavyzdžiui, Tauragėje, kur taip pat intensyviai atnaujinami daugiabučiai, ir šiluma gaminama iš biokuro, šilumos kaina šiuo metu viena iš mažiausių Lietuvoje – 4,5 cento už kilovatvalandę. Šilumą čia tiekia Savivaldybės įmonė Tauragės šilumos tinklai.
Praėjusiais metais kaip rajono Tarybos narys „Šiaulių krašto“ kalbintas šiandieninis rajono meras Ildefonsas Petkevičius tvirtino, jog daugelis savivaldybių nutraukė sutartis su privačiais šilumos tiekėjais ir perėmė šilumos ūkį į savo rankas. Panašiu keliu turėtų eiti ir Kelmės savivaldybė.
Šiomis dienomis paklaustas, ką mano apie nuolat didėjančias šilumos kainas, kurios išpučia biudžetinių įstaigų išlaikymo kaštus ir didina kompensacijų gyventojams poreikį, meras sutiko, jog tai didelė problema, ypač dėl to, kad vis mažiau pinigų skiriama socialinėms reikmėms. Tačiau sutartis su „Litesko“ bendrove baigsis tik 2030 metais. Iki to laiko bendrovei atsipirks visos investicijos. Tuomet bus galima nutraukti sutartį. Tačiau bus reikalingas ir rajono politikų pritarimas.
Meras pateikė pavyzdį, jog Tytuvėnų miestui šilumą tiekianti Savivaldybės įmonė šilumos kilovatvalandę parduoda pigiau. Šių metų sausio mėnesį siekė 7,8 cento, vasarį – 6,68 cento.
Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas sako, jog šilumos pabrangimas tytuvėniškiams nepasijautė taip baisiai kaip miestų gyventojams. Daugiabučiuose gyvena daug pensininkų. Dauguma jų gaus didesnes ar mažesnes kompensacijas. Sunkiau už minimumą ar kiek daugiau nei už minimumą dirbantiems jauniems žmonėms. Mieste renovuoti septyni daugiabučiai. Jų gyventojai labiau pajuto išaugusias sąskaitas. Tuo tarpu nerenovuotuose, mažesniuose daugiabučiuose gyvenę žmonės ir anksčiau už šilumą mokėjo brangiai.
Gali būti naudinga: daikin šilumos siurbliai
