Šiauliuose koronavirusas pražudė jauną žmogų

Redakcijos archyvo nuotr.
COVID-19 serga vis mažiau gyventojų, o medikų – vis daugiau paskiepijama.
COVID-19 užsikrečia vis mažiau gyventojų, tačiau sunkių ligos atvejų nemažėja. Sergamumo statistika teikia vilčių, tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika kviečia išlikti budriais ir apgailestavo, kad šiomis dienomis ligoninėje užgeso ilgai gydyto reanimacijoje, tačiau viruso taip ir neįveikusio, jauno žmogaus gyvybė.

Jauno žmogaus mirtis

Lietuvos statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad per parą šalyje nustatyti 1032 nauji COVID-19 atvejai. Ši liga per parą nusinešė 29 gyventojų gyvybes.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė jaunas ir gretutinių ligų neturėjęs 30–39 metų amžiaus grupei priklausęs žmogus. Jaunas vyras užgeso po 35 dienų reanimacijoje, prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato.

„Tokia liga. 35 dienos intensyvioje terapijoje ir nebuvo organizmo atsako į gydymą. Buvo keli šansai, kad galbūt, deja, ne“, – apgailestavo ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Jis priminė, kad tai ne pirmas tokio amžiaus žmogus, kurio medikams išgelbėti nepavyko. Vadovas pabrėžė, kad koronavirusas jauno amžiaus, neturintiems jokių rizikos faktorių, gretutinių ligų gali būti taip pat nepaprastai pavojingas. Kartais nuo ligos pradžios iki nelaimingos pabaigos dienos nepraeina ir 10 dienų, todėl reikia, kad visi būtų budrūs. Ligos eiga priklauso nuo kitų faktorių – viruso kiekio, imuninės sistemos, organizmo gebėjimo pačiam susitvarkyti su virusu, nes specifinio gydymo nėra.

Statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, priklausiusių 30-39 amžiaus grupei.

R. Mažeika pasidžiaugė, kad „kovidinių“ pacientų Šiaulių ligoninėje mažėja, tai leido uždaryti vieną iš 5 infekcinių ligų skyrių ir perorganizuoti darbą. Tačiau sunkių koronavirusu užsikrėtusių ligonių reanimacijos skyriuje skaičius išlieka panašus – per 20.

Sergančių – mažėja, paskiepytų – daugėja

Šiaulių apskrityje užfiksuota 70 naujų atvejų per parą, nors prieš porą dienų jų buvo per šimtas. Šiaulių miesto ir apskrities rajonų savivaldybių skaičiai skiriasi nežymiai. Šiauliuose per ketvirtadienio parą koronavirusas nustatytas 19 gyventojų, Šiaulių ir Akmenės rajonuose po 12, Joniškio rajone – 11, Kelmės rajone – 2, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose – po 7.

Nuosekliai mažėja teigiamų tyrimų dalis. Jei per pandemijos piką Šiauliuose koronaviruso infekcija būdavo nustatoma daugiau nei 20 procentų testą pasidariusių asmenų, tai pastarosiomis dienomis – 6,2.

Šiauliuose šiuo metu iš per visą pandemijos laikotarpį koronavirusas nustatytas kiek daugiau nei 8 tūkstančių gyventojų, vis dar serga 1340. Dviejų pastarųjų savaičių naujų atvejų skaičius 100 tūkstančių gyventojų Šiauliuose nukrito iki 514,2, kai per piką siekė beveik 1900. Nors Akmenės rajonas pagal šį rodiklį palieka „lyderiaujančias“ pozicijas šalyje, Šiaulių apskrityje didžiausias sergamumas išlieka Akmenės rajone ir siekia 735,1 atvejo.

Šalyje didžiausias sergamumas fiksuojamas Visagine – 1819,9 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Ši savivaldybė vienintelė šalyje, kurios sergamumo rodiklis yra didesnis nei tūkstantis atvejų.

Vis dar koronavirusas nesustoja plitęs globos įstaigose. Ketvirtadienį naujas protrūkis registruotas Joniškio socialinės globos įstaigoje „Beržėnų senjorų namai“ – patvirtinti du koronavirusinės infekcijos atvejai. NVSC specialistai vakar lankėsi įstaigoje, tęsiama epidemiologinė diagnostika.

Vakar taip pat patvirtinti nauji atvejai, susiję su protrūkiais Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose. Vis dar nauji atvejai nustatomi gamybos įmonėse, penktadienį pranešta apie naujus atvejus, siejamus su protrūkiu statybos medžiagų gamybos įmonėje Akmenėje. Apie naujus židinius Šiauliuose nepranešama.

Jau beveik mėnesį Lietuvoje vyksta šalies gyventojų prioritetinių grupių vakcinacija. Vakar skelbta, kad pirmą skiepą jau gavo 57,4 tūkstančio gyventojų, o antrą – 8,7 tūkstančio. Šiauliuose pirmąja doze paskiepyti 2263 žmonės, o antrąją dozę jau gavo 457. Statistikos duomenimis didžiausia paskiepytų asmenų dalį sudaro 50–59 metų amžiaus grupės atstovai. Tik penktadalis paskiepytųjų – vyrai, didžioji dauguma moterys. Tai nekelia nuostabos, nes pirmiausiai pradėta skiepyti medikus, o gydymo įstaigose dauguma personalo – moterys.