Beveik 70 proc. senų daugiabučių gyventojų mano, kad renovacija sumažintų dažnų avarinių įvykių tikimybę

APVA archyvo nuotr.
Atnaujintas daugiabutis.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad avariniai įvykiai senų daugiabučių butuose ir laiptinėse tampa vis dažnesniu reiškiniu – net trečdalis (31 proc.) gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su vandentiekio, kanalizacijos, elektros ar kitais gedimais, o daliai jų tokios situacijos kartojosi net po kelis kartus.

 

„Kartu su kasmet gyventojams užduodamais klausimais apie jų namo būklę ir požiūrį į renovaciją šiemet papildomai siekėme įvertinti ir avarinių situacijų mastą. Žmonės vis dažniau mini pasikartojančius gedimus, todėl mums buvo svarbu nustatyti, kaip dažnai jie pasitaiko ir kokias pasekmes sukelia. Apklausos rezultatai rodo, kad avarinės situacijos senos statybos daugiabučiuose yra ne tik paplitusios, bet ir reikalauja gyventojų energijos, laiko bei nemažų finansinių išlaidų“, – sako tyrimą inicijavusios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Išlaidų dėl gedimų šalinimo turėjo daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų, patyrusių avarinius įvykius (74 proc.) – 17 proc. iki 50 Eur, 25 proc. 51–100 Eur, 20 proc. 101–300 Eur, po 6 proc. 301–500 Eur ir daugiau nei 500 Eur.

Kaip dažniausiai pasitaikančias avarijų priežastis daugiabučiuose gyventojai įvardijo vandentiekio ir kanalizacijos problemas – su jomis susidūrė 53 proc. apklaustųjų. Stogo ar sienų pratekėjimus nurodė 20 proc., elektros tinklų sutrikimus – 19 proc., o šildymo sistemos gedimus – 11 proc.

Papildomų nepatogumų gyventojams kelia ir nepakankama šilumos izoliacija ar šaltis butuose (12 proc.). Taip pat dažnai minimas nesandarus stogas, prasta garso izoliacija, elektros gedimai, byrantis fasadas, didelė drėgmė ir pelėsis.

„Visos šios gyventojų įvardytos problemos – prakiūrantys vamzdynai, nesandarus stogas ar kiti pasikartojantys gedimai – gali būti išspręstos ne trumpalaikiais pataisymais, o kompleksiškai atnaujinus visą namą. Renovacija leidžia prailginti pastato gyvavimo ciklą ir išvengti nuolatinių investicijų į kasmet ar net kas kelis mėnesius pasitaikančių avarijų padarinių šalinimą“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė.

Tyrimo metu taip pat domėtasi, ar senų daugiabučių gyventojai sutiktų dalyvauti pastato atnaujinime esant palankioms sąlygoms. Du trečdaliai apklaustųjų mano, kad renovacija prisidėtų prie mažesnio avarinių įvykių skaičiaus jų namuose. Trečdalis gyventojų būtų pasirengę dalyvauti renovacijoje ir tuo atveju, jei valstybės parama nebūtų teikiama, t. y. reikėtų imti paskolą ir visas išlaidas padengti patiems. Jei valstybės parama siektų bent 20 proc., renovacijai pritartų jau 60 proc. apklaustųjų.

Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) gyventojų apklausą APVA užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1 tūkst. respondentų.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Užs. Nr. 584798

11 11