Šiauliuose ir Kuršėnuose pagamintos žvakės šildys Ukrainos karius

Irinos DOVGALIUK nuotr.
Dirbtuvių Kuršėnų Daugėlių progimnazijoje akimirka.
Skardinė, kartonas, parafinas arba vaškas – tiek priemonių tereikia gaminant apkasų arba išgyvenimo žvakes Ukrainai. Žvakių gaminimo dirbtuvės plinta – kiekvieną antradienį savanoriai renkasi Kuršėnų Daugėlių progimnazijoje, praėjusią savaitę ruošiniai buvo gaminami Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje. Gruodžio 3 dieną 11 valandą Šiauliuose, Gamybos gatvėje 6, antrą kartą darbuosis Ukrainos humanitarinio centro savanorės Giedrės Gudonytės sukviesti geradariai. Ankstesnėse dirbtuvėse pagamintos žvakės jau pasiekė Ukrainą.

Mokosi ir moko kitus

„Būtų gerai, jei atsineštumėt vaško, senų žvakučių, peiliukų, žirklių, skardinių, kartono (dėžių) ir gerą nuotaiką“, – tokia žinute feisbuke buvo pasidalijęs „Juventos“ progimnazijos istorijos mokytojas, skautų vadovas Seržas Staponkus.

Praėjusio trečiadienio popietę, minint Lietuvos kariuomenės dieną, progimnazijos kabinetą užliejo darbingas ūžesys. Ant stalo gulė kartonas, rikiavosi skardinės. Trumpa instrukcija – ir darbas vyksta. Išmatuotas kartonas karpomas juostomis, o juostos susukamos į skardinę. Svarbu, kad kartonas būtų kiek žemiau nei skardinės viršus. Įstatoma kartoninė dagtis (arba kelios – priklauso nuo skardinės skersmens). Toks paruoštukas vėliau bus užpildytas išlydytu parafinu ir vašku.

Į dirbtuves įsijungė ir ukrainietis Aleksėjus Smirnovas, puikiai išmanantis visus gamybos niuansus. Ukrainietis paima dvi didesnes skardines, praduria jose skylučių. Į vieną įdeda uždegtą žvakę, kita skardine užvožia. Kaisdamas metalas skleidžia šilumą.

Taikos metais A. Smirnovas, bičiulių šiauliečių vadinamas vaikščiojančia enciklopedija, Ukrainoje vedė laidą „Beprotiški išradėjai“. Laidoje ukrainietis mokydavo inovatyviai, nenuobodžiai ir linksmai, rodydavo eksperimentus, demonstruodavo ir tokius, iš pirmo žvilgsnio paprastus, bet naudingus išradimus.

S. Staponkus džiaugiasi, kad į jo feisbuko žinutę apie išgyvenimo žvakių gaminimą atsiliepė daug žmonių, rašė asmeniškai, klausė, kaip jas gaminti. Žinutės keliavo ir iš Pakruojo, Kauno, kitų miestų. „Kaip sniego gniūžtė rieda – žvakių bus daug“, – tikisi S. Staponkus.

„Juventos“ progimnazija, sako S. Staponkus, nuo pat karo pradžios aktyviai palaiko Ukrainą. Gamino ženkliukus, už surinktas lėšas pirko magnetinių lentų, kuprinių ukrainiečiams. Organizavo palaikymo akcijas, koncertus. Pirmame mokyklos aukšte kiekvienas mokyklos bendruomenės narys gali pinti maskuojamuosius tinklus.

Ukraina S. Staponkui gerai pažįstama – keturis kartus su skautais važiavo į stovyklas Chersone, Mykolajive, Mariupolyje... Dabar šiaulietis nuolat seka žinias iš pažįstamų, mato jų įkeliamas nuotraukas. Kariauja ne tik sutikti stovyklų vadovai, bet ir tuo metu dar nepilnamečiai buvę skautai.

Aštuonerius metus S. Staponkus piniginėje nešiojasi brangią relikviją – Maidano pažymėjimą, išduotą 2014 metų vasario 5 dieną. Maidane šiaulietis dainavo tremtinių, partizanų dainas.

Dirbtuvės – šeštadienį

Lapkričio 19 dieną aktyvios Ukrainos rėmėjos Giedrės Gudonytės Šiauliuose suburti šauliai, skautai ir kiti savanoriai užliejo 206 žvakes – jos jau iškeliavo į Ukrainą.

Dirbtuvėse pirmą kartą dalyvavę S. Staponkus, A. Smirnovas, Kastytis Rimkevičius, jaunieji skautai, išmokę patys, dabar patirtimi dalijasi su kitais.

„Bandydami radome geriausią variantą, kaip pašildyti gana nemažą patalpą viena skardine. Darbas visai nesunkus, įtraukiantis, ypač kai matai, kad visiems įdomu ir dar žinai, kad kažką šildys“, – sako K. Rimkevičius.

Kitos dirbtuvės Šiauliuose, Gamybos gatvėje 6, vyks gruodžio 3 dieną 11 valandą. Organizatorė prašo atsinešti peiliukų kartonui pjaustyti ir kuo ilgesnių liniuočių.

„Jei atsinešite kitų priemonių – labai gerai, tik kartono nereikia. Skardinės turi būti švarios ir be etikečių. Efektyviausia, kai dirbtuvėse dalyvauja iki 15 žmonių. Esame jautrūs dalyvių skaičiui, tai registruokimės atsakingai. Reikalingi 1– 2 vyrai, kurie galėtų pjaustyti skardines. Būtų gerai, jei atsineštumėte kampinį šlifuoklį. (8610) 86871. Be reikalo neskambinti“, – skelbime rašo G. Gudonytė.

Į dirbtuves buria ukrainietė

Irina Dovgaliuk savanorius kiekvieną antradienį 14 valandą suburia Kuršėnų Daugėlių progimnazijos ukrainiečių klasėje.

„Kiekvieną kartą džiaugiuosi, kai gaminame vis daugiau žvakių kariškiams, esantiems apkasuose! Ukrainiečiai ir lietuviai kartu! Mes atliekame puikų darbą! Kartu į pergalę! Esu labai dėkinga visiems, kurie prisijungia prie gamybos! Skardinių, vaško, parafino, žvakių ir jų likučių rinkimas tęsiasi! Tel. 8 672 40100 Irina“, – šiuo skelbimu feisbuke dalijasi ukrainietė.

„Kam mes tai darome? Tam, kad kariai galėtų naudotis lauko sąlygomis, apkasuose. Jie negali sukurti laužų, bet gali užsidegti tokią žvakę, ji dega, priklauso nuo dydžio, apie 3 valandas. Kariai gali džiovintis, sušilti, pasišildyti maistą.“

Irina sako, kad gaminti žvakes paprasta, prie šios akcijos gali prisijungti visi – nuo vaikų iki žmonių savo darbovietėse.

Ukrainietė turi keletą patarimų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skardinė nebūtų aukštesnė nei 8 centimetrai, nes bus be reikalo švaistomas vaškas, parafinas, kurio trūksta. Per aukšta skardinė dirbtuvėse nupjaunama kampiniu šlifuokliu.

„Užliejame vašką ir parafiną santykiu 50:50. Žinome iš karių: jei užliejama 100 procentų vašku, degdamas vaškas skleidžia dūmus ir kvapą, nuo jo skauda galvą. Perpus toks liejinys ir ilgiau dega.“

Irina džiaugiasi, kad lietuviai noriai įsijungia į dirbtuves, atneša reikiamų priemonių. Padeda, kas kuo gali.

Iš viso, skaičiuoja, jau bus padarę per tūkstantį žvakių. Šiuo metu turimų medžiagų turėtų užtekti dviem antradieniams.

Ukrainietė sako, kad šį darbą būtina tęsti visą žiemą ir pavasarį, kol bus šalta – karas greit nesibaigs. Irina pasidžiaugia, kad žvakės gaminamos Šiauliuose, tikisi, kad tokios dirbtuvės atsiras kiekviename mieste.

„Lietuviai patys geriausi! Pastaruoju metu sulaukiama daug pagalbos: vaško, parafino, skardinių ir elektrinių vaško deginimo krosnelių pavidalu. Mums davė net žvakę iš Izraelio šventų vietų. Tai į kiekvieną žvakę įdedame jos po gabalėlį, kad Angelai sargai saugotų mūsų karius“, – dar vienas Irinos įrašas socialiniame tinkle.

I. Dovgaliuk Lietuvoje gyvena nuo pavasario, dėkinga už pagalbą, kurios sulaukė nuo pat pradžių. Pasidalija išgyvenimais, ką jaučia žmogus, kai atvažiuoja be nieko, kai yra ištiktas šoko, kai gyvenimas prasideda nuo nulio – lyg gyveni ir negyveni.

„Gyvenimas eina, žmonės palaiko, atsiranda draugų, pažįstamų – lengviau. Tik labai traukia į Ukrainą. Ir kai matai, kas ten darosi, skauda širdį...“ – sako I. Dovgaliuk.

Iškeliauja į Ukrainą

Sergejus Achmetovas, ukrainiečių integracijos centro „Malva“ Šiauliuose vadovas, dėkingas visiems, kurie į naujas „Malvos“ patalpas Žemaitės gatvėje 83A (buvusi Suaugusiųjų mokykla) antrame aukšte atneša žvakių likučių, kartono, skardinių. Šiuo gėriu dalijasi su kitais – perdavė I. Dovgaliuk organizuojamoms dirbtuvėms. O iš Kuršėnų į „Malvą“ keliauja jau paruoštos žvakės.

„Tikslas bendras – padėti kariams. Kad sušiltų, pasišildytų maisto, išsidžiovintų kojines“, – sako S. Achmetovas.

Pagamintas žvakes „Malvos“ savanoriai perduoda G. Gudonytei, ji pasirūpina, kad žvakės pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia jų skleidžiamos šilumos.