Laiškuose iš Ukrainos – skausmas, viltis ir padėkos

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Danutė Matiukienė saugo iš Ukrainos gautus laiškus, žiniomis bei nuoširdžia ukrainiečių padėka dalijasi su kitais.
„Šiaulių kraštas“ rugpjūtį rašė apie ilgametės Šiaulių teisėjos Danutės Matiukienės ir atsargos pulkininko profesoriaus iš Ukrainos Anatolijaus Balandos bendravimą („Draugystės ir pagalbos tiltas jungia tautas“, Edita Aksomaitienė, 2022-08-05).

Plačiau skaitykite čia.

Draugystė prasidėjo prieš penkerius metus Egipte: čia atostogavo D. Matiukienė su kolege ir ukrainiečiai Anatolijaus ir Svitlana Balandos. Suartino faktas, kad A. Balanda studijavo aukštojoje karinėje mokykloje Charkive tuo laiku, kai ten pat teisės mokslus studijavo su D. Matiukiene atostogavusi kolegė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, D. Matiukienė iškart susisiekė su profesoriumi, išsakė palaikymą, teiravosi, kaip galėtų padėti. Su vyru Česlovu ne sykį kvietė A. Balandos šeimą, artimuosius atvykti į Lietuvą, į Šiaulių rajoną. Bet ukrainietis teigė esantis reikalingas Tėvynėje.

Elektroniniuose laiškuose ukrainietis nuolat dėkoja ne tik D. Matiukienės šeimai, bet ir Lietuvai, lietuviams už palaikymą, pagalbą, karo pabėgėlių priglaudimą.

Laiškus A. Balanda rašo lietuviškai. D. Matiukienė taip pat nenaudoja rusų kalbos: rašo ukrainietiškai. Suprasti vienas kitą padeda vertimo programos.

Laiškai tarp Lietuvos ir Ukrainos keliauja ir toliau. D. Matiukienė persiuntė „Šiaulių krašto“ straipsnį A. Balandai. Ukrainietis jį perskaitė su dideliu susidomėjimu: „Sujaudino iki ašarų. Esu labai dėkingas, kad per Jus galėjau perteikti bent mažą dalelę to didelio dėkingumo, kurį jaučiame Lietuvos žmonėms. Rašau šį laišką, o emocijos dar ir dabar stiprios.“

D. Matiukienė su „Šiaulių kraštu“ dalijasi ir naujausiu laišku. Šis laiškas – atsakymas į D. Matiukienės siųstus sveikinimus Ukrainos gynėjų dienos, minimos spalio 14 dieną, proga. Laiškas labai skaudus, bet ir viltingas – ukrainiečiai nepraranda tikėjimo pergale.

Laiške A. Balanda rašo apie oro atakas, sprogimus, sugriautus kritinės infrastruktūros objektus ir gyvenamuosius pastatus.

(Kalba netaisyta – red. past.)

„Tačiau visa tai mus tik stiprina. Vakar virš mūsų buvo sunaikintas Irano dronas, o šį rytą mūsų pilotai numušė kelias priešo raketas. Deja, kelios raketos pasiekė taikinius, žuvo žmonių ir buvo apgadinti energetikos įrenginiai. Jie pradėjo dažnai išjunginėti elektrą, bet mums tai nėra labai svarbu, daugelis žmonių turi generatorius, o mes nusipirkome papildomą akumuliatorių ir inverterį. Dabar galiu įjungti kompiuterį vakare.“

Laiške A. Balanda rašo ir apie Lietuvą: „Negaliu nepastebėti Lietuvos, kuri ką tik pradėjo bendras pratybas su NATO, politinės vadovybės išminties. Be to, parama Ukrainai nesibaigia. Perskaičiau labai įdomų BBC straipsnį apie lietuvius, gyvenančius pasienyje su Kaliningrado sritimi, sužinojau daug naujų dalykų (labai noriu, kad šie kraštai atsiskirtų nuo rusų laukinių ir grįžtų į Europą).“

Skaudžiausia laiško dalis – apie sunkiai protu suvokiamus karo nusikaltimus.

„Šiandien Bučoje, Karių alėjoje, atsisveikinome ir palaidojome savo kolegą pulkininką Oleksijų Teliženką. Prieš tris savaites radome jo kūną duobėje miške. Atlikome DNR tyrimą, todėl atidėjome laidotuves. Taip pat radome liudytoją, kuris matė, kaip jis buvo kankinamas. Šis liudininkas buvo sunkiai sužeistas, bet sugebėjo išlipti iš duobės, kurioje buvo palaidotas gyvas. Oleksijus patyrė baisias kančias. Jo kaukolė buvo perskelta, o smegenys iš vidaus ištrauktos medinėmis lazdomis – rašistams buvo tiesiog smalsu, kas yra viduje. Rašistams to nepakako, ir kai jis dar kvėpavo, jie įkalė jam į kojos sąnarį metalinį pleištą. Net teismo medicinos ekspertai buvo šokiruoti, jie niekada nebuvo matę tokio dalyko. Jis vilkėjo Ukrainos saugumo tarnybos pulkininko karinę uniformą. Apgailestauju, kad pranešu tokias baisias naujienas, bet dabar mes tuo gyvename.“

A. Balanda priduria, kad palengvėjo, jog kolegą pavyko surasti ir su juo deramai atsisveikinti.

„Šiandien esame nusiteikę optimistiškai, mūsų kariai užtikrintai naikina rašistus, išlaisvina mūsų teritoriją ir jokios raketos ar dronai mūsų neišgąsdins“, – rašo ukrainietis. Ir dar kartą dėkoja už paramą: „Mums tai svarbu. Šlovė Ukrainai ir didelis dėkingumas Lietuvos žmonėms!“

Susijusios naujienos