Naujausios
Skaičiai teikia optimizmo
Šiauliai kelias savaites linksniuoti dėl vieno didžiausių sergamumo rodiklių šalyje, šiandien jau yra kiek kitokioje situacijoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento direktorė Simona Abromavičienė informavo, kad per pastarąją savaitę sergamumas COVID-19 mieste sumažėjo keliais šimtais atvejų ir siekia 1569 atvejus per 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų.
Ilgą laiką pagal šį rodiklį antroje vietoje išsilaikęs miestas pirmadienio duomenimis pakilo į 10 poziciją iš 60 šalies savivaldybių. Lyginant 5 didžiuosius šalies miestus mažesnis koronaviruso plitimas nei Šiauliuose fiksuojamas tik Panevėžyje.
Nežiūrint šių gerų miestui pokyčių, Šiauliai išlieka labiausiai kovido kamuojama savivaldybe apskrityje. S. Abromavičienė pastebėjo, kad praėjusią savaitę gerokai šoktelėjo sergamumas COVID-19 Pakruojo rajone ir siekia 1340 atvejų per 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų. Nedaug atsilieka Joniškio ir Akmenės rajonai.
Geriausia situacija tebėra Kelmės rajone – 798 atvejai per dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų. 1000 atvejų ribos nesiekia Radviliškio ir Šiaulių rajonai.
Departamento vadovė informavo, kad per savaitę į apskritį trys koronaviruso atvejai įvežti iš kitų šalių – Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Maltos.
Šiek tiek pasikeitė užsikrėtimų proporcijos. Didžiausia dalis gyventojų – per 45 procentus – koronavirusu užsikrečia šeimose. Apie 40 procentų užsikrėtimo aplinkybių yra neaiškios.
Apskrityje registruoti 108 aktyvūs COVID-19 židiniai – šis skaičius buvo užaugęs beveik iki 140. Daugiau nei du trečdaliai protrūkių registruoti ugdymo įstaigose. Iš Šiaulių mieste fiksuoto 61 koronaviruso židinio net 53 yra švietimo įstaigose. Vien per praėjusią savaitę nustatyti apskrityje 35 nauji protrūkiai, iš jų 23 – Šiauliuose.
Sumažėjo koronavirusu užsikrėtusių vaikų dalis. Dabar ji siekia 17 procentų, kai anksčiau sudarė beveik ketvirtadalį. S. Abromavičienė tai sieja su mokinių rudens atostogomis, kurios sumažino vaikų kontaktus.
Šiauliuose vis dar tebesitęsia COVID-19 protrūkiai Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos ir Psichiatrijos klinikose, net 61 žmogų kovidas pasiekė Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre: tik vienas iš jų – darbuotojas, kiti – pacientai.
„Kovidinių“ lovų rezervas auga
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė pranešė, kad abiejose ligoninės klinikose skaičiuojama vos po porą kovidu sergančių žmonių, manoma, kad šį ilgai rusenusį koronaviruso židinį greit pavyks užgesinti.
Vadovė situaciją ligoninėje vadina stabilia. Pirmadienį pranešė apie 84 „kovidinius“ pacientus skyriuose bei 15 – reanimacijoje. Džiugi žinia ta, kad ligoninė nebeturi dėl kovido reanimuojamų vaikų. Iš 15 sunkiausios būklės pacientų – 10 neskiepyti, nors turi gretutinių ligų. Č. Špūrienė pastebėjo, kad skiepytų ligoninės pacientų, sergančių kovidu, dalis svyruoja nuo 10 iki 25 procentų.
Savaitgalį Skubios medicinos pagalbos skyriaus izoliacinėse palatose gulėjo 58 „kovidiniai“ pacientai, iš jų 13 paguldyti į skyrius, 2 – į reanimaciją. Nepavyko išgelbėti gyvybės 3 ligoniams. Liūdnas ligoninei buvo ilgasis savaitgalis, kai neteko net 17 pacientų. Kai kurie iš jų buvo gydyti apie mėnesį laiko, tačiau nesėkmingai.
Ligoninės direktorė aiškino, kad regione „kovidinių“ lovų užimtumas skyriuose siekia 67 procentus, o reanimacijose – 58 procentai. Anot vadovės, rezervo dar tikrai yra, ir galbūt pamažu bus galima pradėti galvoti apie tokių lovų sumažinimą ir planinės pagalbos išplėtimą.
Jau dabar ligoninė didina sąnarių keitimo ir krūtų chirurgijos paslaugas. Kad būtų saugiau, jas perkėlė į Motinos ir vaiko klinikas, nes ten pakankamai operacinių ir ploto.
Praėjusią savaitę koronavirusas nustatytas 7 ligoninės darbuotojams, visi serga lengvai. Anot vadovės, sergantys darbuotojai ligoninės darbo netrikdo.
Sunkios būklės paauglį išvežė į Vilnių
Didžiausią nerimą medikams kelia kovidu sergantys vaikai. Per spalio mėnesį iš Vaikų skubios pagalbos skyriaus išleisti 78 „kovidiniai“ vaikai: iš jų 40 gydyti ligoninės skyriuose, 8 – reanimacijoje. Pirmadienį skyriuose medikai rūpinosi dviem COVID-19 sergančiais vaikais.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vaikai kovidu irgi serga sunkiai“, – akcentavo Č. Špūrienė.
Ji papasakojo apie gydytą paauglį, kurį šeštadienį teko išgabenti į Santaros klinikas Vilniuje. Iš pradžių jis buvo gydytas aukšto slėgio deguonies terapija. Ketvirtadienį vaikui buvo prijungta dirbtinės plaučių ventiliacijos įranga. Situacijai negerėjant iškviesta EKMO komanda iš Vilniaus Santaros klinikų. Kadangi neužteko dirbtinės plaučių ventiliacijos prisotinimo deguonimi, paauglys buvo prijungtas prie EKMO sistemos ir sėkmingai išgabentas į Santaros klinikas, kur šiuo metu jo būklė stabili. Anot vadovės, paauglys išgabentas į Vilnių dėlto, kad EKMO sistemą turi tik dvi šalies ligoninės: Vilniuje ir Kaune.
„Norėčiau paskatinti, kad ir vaikai skiepytųsi. Jie daug bendrauja, lanko ugdymo įstaigas, pasitaiko sunkių atvejų. Reikia tikėtis, kad šis atvejas bus sėkmingas“, – sakė Č. Špūrienė, pridūrusi, kad daugiausiai sunkiai kovidu serga 11-15 metų vaikai, ir skiepijimas jiems pagelbėtų.
Senjorai skiepijasi trečiąja vakcinos doze
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė informavo, kad per savaitę paskiepytų nuo COVID-19 gyventojų Šiauliuose padaugėjo vos puse procento. Ji neslėpė, kad vakcinavimo tempai dar labiau sumažėjo, tačiau sieja tai su ilguoju savaitgaliu.
Vedėja teigė, jog nepastebėjo, kad žadama 100 eurų išmoka už skiepus 75 ir vyresniems gyventojams būtų turėjusi įtakos vakcinavimo tempams. Anot V. Palčiauskienės, atėję skiepytis senjorai dažnai pabrėžia, kad jie tai daro dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos, o ne dėl išmokų. Vis dažniau dėl tėvų skiepų kreipiasi jų suaugę vaikai.
Savivaldybės gydytoja pranešė, kad šiuo metu mieste yra paskiepyta 63,8 procento gyventojų, o kartu su persirgusiais kovidu imunizuota 72,2 procento šiauliečių.
Praėjusią savaitę nuo kovido pasiskiepijo 1153 šiauliečiai, beveik pusė – trečiąja doze. Aktyviausiai sustiprinamąja doze vakcinuojasi 75–79 metų gyventojai.
Mažiausia dalis pasiskiepijusių – paaugliai nuo 12 iki 15 metų. Ji siekia 30 procentų. Be pačių jauniausių šiauliečių mažiau nei 70 procentų vakcinuotų gyventojų yra nuo 25 iki 34 metų. Kitų amžiaus grupių vakcinavimas yra perkopęs šia ribą, o kai kurių – ir 80 procentų.
V. Palčiauskienė pabrėžė, kad turintys judėjimo problemų gyventojai gali skambinti į savo gydymo įstaigas arba į Savivaldybę telefonu 1863 ir išsikviesti į namus skiepų mobiliąją grupę.
Skyriaus vedėja pastebėjo, kad praėjusią savaitę sumažėjo ir testavimosi apimtys. Mano, kad tai lėmė mokinių atostogos ir daug išeiginių dienų. Beveik 10 procentų (iki 35) sumažėjo teigiamų PGR testų atsakymų dalis.
