Naujausios
Pažadėjo – įvykdė
Nors dar prieš kelias dienas įvairūs Sveikatos apsaugos ministerijos vadai ir vadukai atkakliai tvirtino nematantys reikalo nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių, medikų sąjūdžio vadovų, bendruomenės ir žurnalistų klausimų spaudžiamas sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sekmadienį pranešė, kad, „remiantis turima medžiaga“, R. Mažeika bus nušalintas.
Pasak ministro, sudaryta Pokyčių grupė pateikė siūlymą nušalinti R. Mažeiką, įvertinusi visą gautą informaciją bei Valstybinės darbo inspekcijos posėdyje pateiktus faktus dėl gydymo įstaigoje potencialiai neužtikrinamos saugios ir psichikos sveikatai žalingos aplinkos.
Taip pat yra Generalinės prokuratūros informacija, kad pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą gautas pranešimas, kurio esmė susijusi su psichologine įtampa minėtoje įstaigoje.
Pirmadienį A. Dulkys pasirašė įsakymus dėl direktoriaus R. Mažeikos nušalinimo nuo einamų pareigų nuo gegužės 25 dienos, kol vyks tyrimas dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo, ir laikino išorės administratoriaus paskyrimo nušalinimo laikotarpiu. Laikinuoju administratoriumi nuo antradienio paskirta Česlova Špūrienė. Ministras paves paskirtai laikinai administratorei imtis veiksmų dėl asmenų, kurie gautoje informacijoje pakartotinai minimi dėl galimų darbo drausmės pažeidimų.
Siekiant maksimalaus objektyvumo, Šiaulių ligoninei administruoti buvo ieškoma žmogus, neturinčio sąsajų su šia gydymo įstaiga. Atsižvelgiant į medikų bendruomenę atstovaujančios organizacijos rekomendacijas, buvo kreiptasi į Č. Špūrienę.
Sudaryta komisija Šiaulių ligoninės direktoriaus galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui ištirti. Komisijai vadovaus Sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė. Komisijos išvada ministrui A. Dulkiui turi būti pateikta ne vėliau kaip per 30 darbo dienų.
Taigi sekmadienį duotą pažadą sveikatos apsaugos ministras pirmadienį tesėjo: mobingo apraiškas vadovaujamoje ligoninėje atkakliai neigęs ir psichologinę įtampą su neišvengiamomis permainomis, kurios vykstančios kelerius metus, siejęs R. Mažeika nušalintas.
Psichologinis spaudimas – ne naujiena
Jaunos medikės savižudybė sukėlė ant kojų visos šalies medikų bendruomenę. Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai, atvirai ir anonimiškai, prabilo apie kai kuriuose ligoninės padaliniuose patiriamą psichologinį spaudimą. Daugiausiai neigiamo dėmesio kliuvo Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriam vadovauja gydytoja kardiologė Nora Kupstytė-Krištaponė.
Dėl medicinos įstaigose, ne tik ligoninėje Šiauliuose, patiriamo spaudimo prabilo ir kitų šalies gydymo įstaigų darbuotojai. Sekmadienį prie Sveikatos apsaugos ministerijos įvyko medicinos darbuotojų mitingas prieš mobingą, kurį inicijavo gydytoja gastroenterologė Eglė Navickienė. Ji paragino kolegas kalbėti garsiai, kad tragedijų, kokia prieš keletą metų įvyko Vilniuje, prieš gerą mėnesį – Kaune, prieš keletą savaičių – Šiauliuose, būtų išvengta.
Mitingo organizatorė sakė neabejojanti, kad mobingas egzistuoja daugumoje šalies gydymo įstaigų. Mitinge susirinkę medikai paragino šalies valdžią priimti Darbo kodekso pataisas ir teisės aktuose aiškiai apibrėžti mobingo sąvoką, įtraukti mobingą į sunkių darbo etikos pažeidimų sąrašą ir numatyti už jį griežtą teisinę atsakomybę.
Neoficialiomis žiniomis, apie baisų sukrėtimą dėl įvykusios tragedijos viešai prabilę kai kurie Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovai sugalvojo naują strategiją, kaip išsisukti: ėmė kviestis darbuotojus ir įspėti – nekalbėti su tyrimą atliekančiomis institucijomis, kitu atveju ligoninėje gali įvykti pokyčių, kurie gali pabloginti darbo sąlygas. Teigiama, kad taip „įspėti“ kai kurie po tragedijos garsiau prabilę medikai atsisakė kalbėti net su Valstybine darbo inspekcija, kuriai buvo pateikę skundus dėl darbe vykdomų pažeidimų.
Minėtame protesto mitinge taip pat dalyvavo tik keli Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai. Didžiuma arba gavo draudimą dalyvauti, arba pabūgo.
Kaltas esantis ne psichologinis spaudimas
Tuo tarpu tylos siena tuojau po tragedijos daugiau nei savaitei atsitvėręs Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius R. Mažeika prieš kelias dienas prabilo konkrečiai: psichologine įtampa darbo vietose skundžiasi tie, kuriems sunku susitaikyti su ligoninėje nuo 2019 metų vykstančiais neišvengiamais radikaliais pokyčiais, kai pasikeitė per 20 medicinos skyrių vadovų.
Vis dėlto pripažinęs, kad problemų įstaigoje esama, R. Mažeika informavo, per kelerius metus buvo gauti penki tarnybiniai pranešimai ir prašymai dėl įtampos Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre, kuriame nuo 2014 metų dirbo iš gyvenimo pasitraukusi gydytoja. Į kiekvieną pranešimą esą buvo reaguojama, sudaroma darbo grupė, situacija analizuota.
O štai su nusižudžiusia medike ligoninės direktoriui esą tekę bendrauti tik vieną kartą.
Nenušalintas tapęs įtariamuoju
Ligoninę krečia ne tik gydytojos savižudybė ir įtariamas mobingas, ne tik siautusi koronaviruso pandemija, bet ir galimi korupciniai veiksmai STT atliekamame ikiteisminiame tyrime.
Šių metų pradžioje R. Mažeikai, kaip ir dar kelioms dešimtims šalies gydymo įstaigų vadovų, pareikšti įtarimai korupcija. Skirtumas tik tas, kad R. Mažeika, skirtingai nei daugelis įtariamųjų, nuo Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigų nušalintas nebuvo. Sustabdyta buvo tik jo veikla Prezidento sveikatos ekspertų taryboje, kurios užduotis – analizuoti, vertinti ir institucijoms pateikti rekomendacijas dėl COVID-19 plitimo sustabdymo. R. Mažeika priklausė minėtos tarybos sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo grupei.
Įtariamojo nenušalinus nuo pareigų, ligoninės koridoriuose užsiminta apie nuo 2018 metų spalio įstaigai vadovaujančio ligoninės direktoriaus, buvusio Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovo, užnugarį.
STT tęsia ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, nebuvo padarytos korupcinės nusikalstamos veikos. Tyrimas apima privačių įmonių sandorius dėl įvairios medicininės technikos ir kitų priemonių pardavimo Lietuvos gydymo įstaigoms, kurie buvo sudaryti po galimai neskaidriai vykusių viešųjų pirkimų konkursų.
Šiuo metu visos Lietuvos mastu tiriama daugiau kaip 100 nusikalstamų veikų.
Tarp įtariamųjų – dviejų Šiaulių apskrityje veikiančių gydymo įstaigų vadovai – ne tik minėtas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius R. Mažeika, bet ir Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė.
Generalinės prokuratūra tiria įvairaus pobūdžio galimai įvykdytas korupcines veikas, pradedant nuo piktnaudžiavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir baigiant kyšininkavimu.
STT pareigūnų surinkti duomenys šiuo metu leidžia įtarti, kad medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančių įmonių atstovai, galimai veikdami įvairiomis neteisėtomis priemonėmis, per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį galėjo sudaryti sąlygas įmonėms neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už milijonus eurų.
Surinkti duomenys rodo, kad viešuosiuose pirkimuose dėl medicinos įrangos – echoskopų, ultragarso, kitų priemonių bei įrangos, skirtos operacijoms – įsigijimo galėjo būti ignoruojami kiti galimi tiekėjai, o pirkimų sąlygos buvo derinamos taip, kad konkursus laimėtų konkrečios privačios medicinos įranga prekiaujančios šalies bendrovės.
Teisėsauga užfiksavusi, jog kyšius atsakingi darbuotojai galėjo imti grynaisiais. Kai kurios sumos viršijo ir dešimtis tūkstančių eurų.
Korupcinės veikos nėra susijusios su COVID-19 pandemija.
R. Mažeika – ne vienintelis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas, tapęs įtariamuoju. Už korupcinius veiksmus jau nuteistas ilgametis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Petras Simavičius ir keli jo pavaldiniai.
