Naujausios
Karantinas išaugino nuostolį
Kontrolės komitetui, pirmininkaujamam Tarybos nario Aurimo Lanko, „Busturo“ specialistai pateikė informaciją apie tai, kaip sausio ir vasario mėnesių puikius finansinius rezultatus nubraukė karantinas ir COVID-19 infekcija.
Nors 2019 metus „Busturas“ baigė pelningai, imant tris pavasario mėnesius patyrė 250 tūkstančių nuostolį. Tačiau šįmet tuo pačiu metu nuostolis išaugo daugiau nei keturis kartus.
Praėjusiais metais įmonės veiklos nuostolių kompensavimas iš miesto biudžeto sudarė 280 tūkstančių eurų, o šįmet – jau 995 tūkstančiai. Savivaldybės duomenimis, šių metų miesto ižde „Busturui“ už nuostolingus miesto keleivių pervežimus numatyti 380 tūkstančiai, tačiau vertinant metų prognozes, jau skaičiuojama, kad iki metų galo gali prireikti ir 1,5 milijono.
Dar apie 2,5 milijono eurų Savivaldybė savo įmonei sumoka kompensaciją už lengvatinius bilietus – padengia tą dalį bilieto kainos, kurios nemoka moksleiviai, neįgalieji, pensininkai ir kiti. Tačiau dėl pandemijos sumažėjus keleivių skaičiui, iš šios sumos jau susitaupė 434 tūkstančiai.
Sausį ir vasarį sukauptą įmonės pelną nubraukė karantinas. Per tris jo mėnesius miesto viešojo transporto paslaugų pardavimas sumažėjo daugiau nei 60 procentų, vien keleivių skaičius sumenko per 61 procentą. Kiekvieną mėnesį nuo 18 iki 44 darbuotojų buvo išleidžiama į prastovas.
Užmiesčio reisai sugeneravo 158 tūkstančių nuostolio. Dar pernai įmonė atsisakė 5 nuostolingų maršrutų, pavyko praėjusius metus uždirbti 81 tūkstantį pelno. Tačiau karantinas situaciją pakoregavo – nuo kovo 20 dienos visi tarpmiestiniai maršrutai buvo uždaryti, veiklas pradėta atnaujinti tik balandžio pabaigoje. Šiuo metu važiuojama 7 maršrutais iš 13.
Panaši ir autobusų stoties situacija. Antrame pastato aukšte įsikūrė grožio salonas, vertimų biuras, buhalterinės paslaugos – patalpos buvo pernuomotos.
Aurimas Lankas pasiūlė šių patalpų „Busturui“ atsisakyti, jei jos nereikalingos.
„Kam atsisakyti vištos, kuri deda auksinius kiaušinius?“ – retoriškai paklausė Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
„Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas priminė, kad sutartis su „Saulės miesto“ pastato savininkais sudaryta 99 metams ir gali būti keičiama tik įmonės reorganizavimo atveju. Už stoties patalpas „Busturas“ moka per mėnesį apie 10 tūkstančių eurų, iš kurių 2600 nuoma, o likusi dalis – už įvairias paslaugas. Anot vadovo, savininkai nesutiko mažinti mokesčio net karantino sąlygomis, nors autobusų stoties veikla beveik buvo sustojusi.
Keleivių srautas sumenko
„Busturo“ keleivių pervežimo skyriaus vadovas Marius Zdanavičius politikams pasakojo, kad sausį, vasarį po 2 procentus didėjo pervežamų keleivių skaičius, tačiau jau kovą, paskelbus karantiną ir agituojant gyventojus kuo mažiau naudotis viešuoju transportu, į miesto autobusus lipo 46 procentais mažiau keleivių, o balandį net 76 procentais mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Gegužę situaciją jau ėmė kiek taisytis ir miesto autobusais važiavo 85 procentai pernykščio keleivių srauto.
Mažėjo ne tik keleivių skaičius, bet ir autobusų rida, buvo nutraukta iki 2400 miesto autobusų reisų.
Situacija ėmė kiek taisytis nuo balandžio 22 dienos, kai padidėjo keleivių srautas į sodus, kapines. Pradėjo dirbti prekybos centrai, ėmė prašyti atnaujinti reisus.
Įsigaliojus karantino reikalavimui – sodinti keleivius šachmatiniu būdu, ne mažesniu 1 metro atstumu vieną nuo kito, o už vairuotojo 2 eilės palikti nenaudojamas, autobusai galėjo pervežti perpus mažiau keleivių. Savivaldybės administracijos vadovas A. Bartulis žada dėl šių reikalavimų patirtus nuostolius peradresuoti valstybei, nes jie patirti dėl valstybinio Ekstremalių situacijos operacijų centro sprendimų.
M. Zdanavičius priminė, kad karantino metu kurį laiką buvo atsisakyta bilietų kontrolės. Ši žinia greitai paplito. Susidarė situacija, kai pagal pažymėtus bilietus autobuse važiavo apie 20 keleivių, o iš tikrųjų jis buvo sausakimšas. Elektroninio bilieto sistema tikslų keleivių srautą leidžia pamatyti tik po 2 dienų.
Į autobusus visi keleiviai nebesugrįš
„Busturo“ direktorius kalbėjo, kad nors rugsėjo 1 dienai jau tikimasi ryškesnio veiklos atsigavimo, visoje šalyje prognozuojama, kad apie 20 procentų keleivių į viešąjį transportą nebesugrįš. Karantino metu žmonės buvo įtikinti, kad tai nėra saugi transporto priemonė, o koronaviruso grėsmė gali atsitraukti tik atsiradus vakcinai. Be to, dalis buvusių keleivių karantino metu persėdo į automobilius, pasirinko dviračius, elektrinius paspirtukus. Tad vargu ar artimoje ateityje „Busturas“ per metus perveš 12 milijonų keleivių.
M. Šiurkus siūlė Tartu miesto pavyzdžiu kiek įmanoma radikaliau perorganizuoti maršrutus, kad vieni kitus padengtų ir kad pilnas viešojo transporto išnaudojimas būtų ne tik piko, bet visu autobusų darbo metu.
Iš keleivių tikimasi solidarumo
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mano, kad prie „Busturo“ nuostolių amortizavimo turėtų prisidėti ir keleiviai. Jis žadėjo, kad Savivaldybės politikai gaus svarstymui pasiūlymą – keleiviams prisidėti solidariai.
„Jei nuspręsite, kad keleiviai turi būti neliečiami, tai tą idėją uždarome. Mokėjime dalyvauja Savivaldybė, keleivis ir įmonė. Atkreipėme dėmesį, ar ne laikas toje koronos situacijoje pakviesti keleivius per kainos tarifą, išdiskutavus politiškai, kiek mes galime jautriai – 2-4 centais – pakelti kainą. Ne viską sukrauti Savivaldybei“, – kalbėjo A. Bartulis.
Savivaldybės administracijos direktoriui atrodo, kad prie bilieto kainos pridėti 2-3 centrai žmonėms pakeliami, o įmonei jie virsta papildomais šimtais tūkstančių eurų.
Paskutinį kartą Šiauliuose vienkartinio bilieto tarifas keltas prieš dvejus metus. Tada buvo įtikinėjama, kad kainos kėlimo prašo patys gyventojai.
Panevėžyje stovėjusius autobusus dar tikisi nupirkti
Kontrolės komiteto narys G. Lukošaitis „Busturo“ vadovo pasiteiravo apie „liūdnąjį“ autobusų, kurie stovi Panevėžyje, pirkimą.
„Šiaulių kraštas“ rašė apie Viešųjų pirkimų tarnybos nutrauktus du „Busturo“ pirkimus – suskystintų dujų tiekimo ir 20 naudotų autobusų.
V. Seirackas komitetui paaiškino, kad įmonė neprarado vilties juos nusipirkti. VPT buvo nustačiusi, kad „Busturas“ dirbtinai ribojo konkurenciją, o 440 tūkstančių eurų vertės naudotų autobusų pirkimo konkurso sąlygos buvo surašytos taip, kad jas atitiko tik vieninteliai MAN A21 autobusai.
Pasiūlymą įsigyti būtent tokius autobusus pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „SG dujos“– parvaręs tokius autobusus ir išrikiavęs Panevėžyje dar nesibaigus viešojo pirkimo konkursui. Ta pati įmonė vienintelė dalyvavo ir gamtinių dujų pirkime, kurį VPT taip pat įpareigojo nutraukti.
V. Seirackas informavo, kad išpildė visus VPT reikalavimus, skelbimas apie būsimą autobusų pirkimą jau „atkabėjo“. Sąlygos paruoštos ir artimiausiu metu skelbs šių transporto priemonių pirkimą iš naujo.
„Pabandysim tuos autobusus paimti“, – žadėjo V. Seirackas.
Praėjusią savaitę pasirašyta ir suskystintų dujų tiekimo sutartis su UAB „SG dujos“. Anot „Busturo“ vadovo, nors konkurso sąlygas vertė į užsienio kalbas, sudarė galimybes pirkime dalyvauti ir užsienio kompanijoms, konkursui pasiūlymą pateikė vienintelis ir nuolatinis suskystintų dujų „Busturui“ tiekėjas. Tačiau „Busturas“ šioje situacijoje turi ir pasiekimų – dujas iš tiekėjo pirks pigiau.
