Naujausios
Kariauja šalis ir jos piliečiai
„Aš manau, kad karą kariauja, jį palaiko ne koks šalies vadovas, bet valstybė ir jos piliečiai. Karą Ukrainoje kariauja Rusijos Federacija ir jos piliečiai. Jų dauguma – rusai, – sako A. Kačiuška. – Iš sociologinių apklausų, iš socialinių tinklų ir forumų, iš asmeninių kontaktų darytina išvada, jog Rusijos žvėrišką karą Ukrainoje besąlygiškai palaiko apie 70 procentų Rusijos gyventojų. Neprieštarauja karui – palyginti labai nedidelis procentas. Jeigu pasikeistų valdžia, „valdovas/caras“, tas procentas, galbūt, irgi greitai pasikeistų, bet tai irgi nerodo brandžios visuomenės.“
Jis kelia klausimą, kas ir kaip Rusijoje bando priešintis karui ar kovoti prieš karą? Tuos bandančius dar reikšti kažkokią poziciją dalija į kelias grupes.
„Kai kas išvažiuoja iš šalies, ypač turtingesni. Tai labai patogi „kova“. Nuvykus į kitą šalį ir dar tą šalį pamokant. Mačiau tokių ir Lietuvoje. Kai kas parašo ar pareiškia „mes už taiką“ (kitais žodžiais tariant: jeigu prievartauja dukrą ar seserį, tai prievartautojui reikia siūlyti taiką). Treti pasako ar parašo kokį žodį „prieš valdžią“ ir puola jos atsiprašinėti. Taip, yra ir kovotojų, neneigiu, bet jų labai nedaug. Iš esmės, deja, Rusijos visuomenė supuvusi.“
„Nori nenori vis dažniau tenka imtis tokių apibendrinimų tiek apie Rusijos visuomenę, tiek apie jos pagrindinę tautą, tiek apie visuomenę, suformavusią tokią kultūrą. Nes ji sudaro ypač pavojingą valstybę“, – pabrėžia A. Kačiuška.
Jis argumentuoja ir žinomo Rusijos muzikanto Andrejaus Makarevičiaus žodžiais: „Ne Putinas padarė liaudį banda, o banda išrinko ir padarė Putiną tokiu valdovu. Be milijonų pritariančiųjų nebūtų nieko tokio buvę. Tai yra bėda.“
Iš reakcijos į diskusiją mato, kaip dalijamasi šokiruojančiais pažįstamų iš Rusijos teiginiais, jog „mes palaikome didžiosios Rusijos kovą prieš rudąjį marą prie Rusijos sienų.“ Baisiausia, pasak A. Kačiuškos, kad taip teigia išsilavinę rusų žmonės.
Pats su pažįstamais Rusijoje ir Baltarusijoje kontaktus nutraukė po vasario 24 dienos. Nebesveikinąs nė su gimtadieniais.
Apie pozicijas karo metu
„O Ukrainos rusai mane stebina. Turiu pažįstamų, kurie 2014 metais aiškino, jog Amerika dėl visko kalta, o dabar tapo proukrainietiški, yra už Ukrainą, labai ją palaiko, kai patyrė „vaduotojų“ nežmoniškumą, bombardavimus, – pasidalija A. Kačiuška. – Lietuvos rusai, deja, ne vienas kaltina abi puses. Aš manau, jeigu abi pusės vienodai vertinamos, tai yra užslėptas Rusijos palaikymas ir bijoma pasakyti savo poziciją.“
„Kai kas pabrėžia, jog yra ir lietuvių, Rusijos palaikytojų. Aišku, yra, tik jų procentas tarp visų lietuvių yra nedidelis, o tarp Lietuvos rusų tokių palaikytojų pakankamai daug, – mano A. Kačiuška. – Per diskusiją ne vienos tokios ausys išlindo.“
Štai, rusas, išsilavinęs žmogus, iš pradžių tik piktinęsis, jog esą iš knygynų išimama rusų literatūra rusų kalba, vėliau parašė, jog „nė vienos pusės nepalaikau“.
„Pozicija „nepalaikau nė vienos pusės“ kalba pati už save, – pabrėžia A. Kačiuška. – Vadinasi, mažų mažiausiai žmogus yra abejingas Ukrainos kančioms. Parašiau jam, kad daugiau diskutuoti nebėra apie ką ir pasakiau „atia“. Bet jis dar atvirai kalba, ką mano, o kiek yra taip pat manančių, bet tylinčių?“
„Diskutavau su vienu amerikiečiu dėl kolektyvinės atsakomybės, –pasidalija dar viena nuomone. – Jo teigimu, jos negalima taikyti, nes visuomenėje yra ir nepritariančiųjų karui. Bet dėl karo, manau, ji gali būti taikoma. Pavyzdžiui, sankcijos Rusijai ar nepaveiks kolektyviškai? Juk jeigu jos bus efektyvios, tai paveiks visus: ir pritariančius, ir nepritariančius karui. Praktikoje kolektyvinę atsakomybę po Antrojo pasaulinio karo pajuto ir vokiečiai. Manau, jog Rusijos rusai turi jausti kolektyvinę atsakomybę už tai, kas vyksta.“
„Rusijoje bijoma išeiti protestuoti, esą ką mažuma gali pakeisti? Bet net hitlerinėje Vokietijoje buvo atvejis, kai vokietės moterys karo metais Berlyne išėjo protestuoti prieš jų vyrų žydų sulaikymą. Dvi paras jos stovėjo prieš kulkosvaidžius, kol jų vyrai buvo paleisti, – teikia istorinį pavyzdį. – Aišku, Gebelsas apžaidė tą atvejį savaip. Bet jis rodo, jeigu yra pasipriešinimas, net ir diktatūrose yra reakcija. Mano nuomone, Rusijos piliečių reakcija mažų mažiausiai dabar yra nepakankama.“
Tačiau pabrėžia, jog jokiais būdais atsakomybės dėl karo negalime perkelti ant Lietuvos rusų. Negalime jų tapatinti su Rusijos rusais.
„Lietuvos rusai – mūsų piliečiai, jie dirba, moka mokesčius valstybei, tarnauja kariuomenėje. O tai, kaip jie dabar jaučiasi, mūsų bėda ir rūpestis, turime galvoti, ką daryti, kad nebūtų užvaldomi priešiškos propagandos, – akcentuoja jis. – Kai kas dabar labai perlenkia lazdą, ima niekinti rusų kalbą, o tai visiška nesąmonė. Tokius dalykus reikia stabdyti.“
Jis pastebi, jog diskusijoje bandyta ir manipuliuoti, lyginti nepalyginamus dalykus. Vienas komentatorius vis bandęs įteigti, esą ir Lietuvoje „tuos pačius senukus“ renkame į valdžią, esą ir pas mus nėra demokratijos.
„Tokios kalbos yra arba kvailių, arba Lietuvos priešų kalbos“, – reziumuoja A. Kačiuška.
„Tiek lietuviai, tiek nelietuviai turime daugiau mąstyti ir daugiau atsakomybės jausti, – sako jis. – Taikos metu ta atsakomybė vienokia, o karo atveju kitokia. Karo metu yra tik arba savas, arba priešas. Apie tai mažai kas pagalvoja. O turėtume galvoti.“
Kas galėtų sustabdyti Putiną?
Politologų įžvalgas analizuojantis A.Kačiuška svarsto, jog yra tik du variantai. Putino fizinis ar kaip politiko pašalinimas. Arba ženklus Rusijos pralaimėjimas karo lauke ar ekonominėmis sankcijomis. Kad rusai išeis į gatves stabdyti karo, jokie analitikai netiki. Jeigu žmonėms pasidarys labai blogai, tai elitas gal kažką padarys? Rusijos istorijoje carai buvo taip šalinami.
