Priešgaisriniai hidrantai: yra, neveikia arba butaforija

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Sudegusio namo savininkas Alfonsas Songaila.
Prieš beveik dvi savaites, gruodžio 7-osios popietę, Šiauliuose, Smilgų gatvėje, supleškėjęs gyvenamasis namas įnešė nerimo ne tik minėtos gatvės gyventojams, bet ir kaimynams: ar ištikus panašiai nelaimei jie gautų skubią pagalbą. Nerimo kilo dėl netoli degusio namo įrengtų priešgaisrinių hidrantų, prie kurių į gaisravietę atvykę ugniagesiai negalėjo prisijungti dėl vandens šulinėlių dangčių užšalimo. Kas atsakingas už šulinėlių su juose įrengtais priešgaisriniais hidrantais eksploataciją? Žmonių akys krypsta į turto savininkę bendrovę „Šiaulių vandenys“.

Tuo tarpu Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba akcentuoja problemas rajonuose.

Po gaisro

Dabar jau šaukštai po pietų: gyvenamasis namas Smilgų gatvėje sudegė, palikdamas tik plikas plytines sienas. Turto savininkai Jovita ir Alfonsas Songailos po truputį keliasi iš pelenų ir planuoja artimiausius supleškėjusio statinio atstatymo darbus. Šeima pradėjo nuo „sudegėlio“ išvalymo.

Gaisravietėje sutiktas Alfonsas Songaila raminasi tuo, kad gaisre nenukentėjo šeimos nariai ir jis pats.

Su žmona pas josios seserį besiglaudžiantis vyras į Smilgų gatvę, kur gyveno kiek daugiau nei du dešimtmečius, ateina kasdien. Sako, dar likusi patalpa, kurioje, kiek padirbėjęs, gali pasėdėti, pailsėti.

Nelaimės dieną jo namą gesinusiems ugniagesiams šeimininkas negaili gerų žodžių, nepaisant to, kad viską, ko nesunaikino liepsna, užlieta staigiai į ledą sušalusiu vandeniu.

Vanduo, sako padegėlis, ne tik iš gaisrinių cisternų. Nuo karščio išsilydžius į namą nutiestiems vamzdžiams, vanduo iš miesto sistemos ėmė tiesiog žliaugti, mat ties atšaka į namą esančio vandens ventilio uždaryti ilgokai nepavyko.

Pylė vandenį pakaitomis

Gaisro akivaizdoje ir po jo vietiniams Smilgų gatvės gyventojams kilo klausimų, kodėl gaisravietėje plušėję ir atkakliai prie gaisrui gesinti skirtų hidrantų prieiti bandę ugniagesiai prie jų taip ir nepriėjo, nes nepavyko nukelti skalda, žvyru ir smėliu užneštų, be to, užšalusių vandens šulinėlių. Todėl vandenį teko vežti iš kitų arčiausiai Smilgų gatvės esančių hidrantų.

„Gerai, kad ugniagesiai sureagavo staigiai – suvažiavo net keturi priešgaisriniai automobiliai, kurie vandenį ant degančio namo pylė pasikeisdami: vieni važiuoja vandens, kiti tuo metu dirba“, – sakė nelaimės liudytoju tapęs Smilgų gatvės gyventojas.

Žmogaus nuomone, faktas, kai, kilus gaisrui, jo gesinimui skirtas hidrantas buvo nepasiekiamas, yra neatleistinas.

„Gerai, kad ugniagesiai strategavo taip. O jei jų sprendimai būtų buvę kitokie, jei šįkart pasitarnavusių arčiausiai esančių hidrantų tiesiog nebūtų, kas tada? Nieko keisto, kad nevaldoma ugnis persimestų ir į kaimynų turtą“, – sakė kitas gatvėje pakalbintas vyras.

Žmogui žinoma, kad po gaisro Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovai su pretenzija dėl neprieinamų įrenginių kreipėsi į turto savininkę bendrovę „Šiaulių vandenys“

Anot žmonių, kaimyno nelaimė parodė vandens sistemos įrenginių eksploatavimo spragas. Kelias dienas po gaisro „Šiaulių vandenų“ vyrai Smilgų gatvėje plušėjo sustiprintomis pajėgomis: dailiai nuvalė apšalusius vandens šulinėlių, kuriuose įrengti ir minėtieji hidrantai, dangčius, taip pat tikrino, gal keitė, gal remontavo vandens atšakų į gyvenamuosius namus ventilius.

„Eilinį kartą mokamasi iš nelaimės. Gaila, kad niekuo dėto žmogaus sąskaita“, – sakė Smilgų gatvės gyventojas. Jam žinoma, kad vandentiekis Šiauliuose Kalniuko mikrorajone įrengtas už europinius pinigus.

Atsarginis variantas – pagalvė

Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad vandens šulinėliai, kuriuose įrengti priešgaisriniai hidrantai, gesinant gaisrą Smilgų gatvėje, iš tiesų buvo „palaidoti“ po kelių centimetrų storio sušalusia skaldos ir žvyro danga. Ugniagesiams nepavyko, o ir nebuvo kada gaišti brangaus laiko skaldant ledą, todėl nuspręsta gaisrą gesinti cisternoms dirbant pakaitomis.

„Buvo įtampos, bet didelės tragedijos nematau – gaisras lokalizuotas, jis neišsiplėtė. Trečiojoje komandoje turime didelį 10 kubų vandens gaisrinį automobilį (vieną iš dviejų mieste), jis gerokai padėjo“, – sakė ugniagesių vadas.

Už miesto vandens šulinėlių priežiūrą ir įrenginių eksploataciją, anot K. Bautronio, atsakinga jų savininkė bendrovė „Šiaulių vandenys“, apie pastarąjį incidentą ji informuota.

Vis dėlto kur kas didesne grėsme už šulinėlių užšalimą K. Bautronis įvardija požeminių hidrantų užstatymą automobiliais.

„Įsivaizduokite, kaip mums, kilus gaisrui, „furomis“ naktį įvažiuoti į daugiabučio namo kiemą. Jau nekalbant apie viltį rasti neužstatytą šulinėlį, kuriame įrengtas hidrantas“, – sakė Šiaulių priešgaisrinės viršininkas.

Jei užstatytas, ugniagesiams tenka tiesti linijas iš toliau – minutės lekia, turtas dega.

Prieš kelerius metus Šiaulių miesto savivaldybė ugniagesiams įgijo specialią gelbėjimo pagalvę, skirtą žmonėms evakuoti ten, kur neprivažiuoja aukštuminės kopėčios. Per vieną minutę pripučiama pagalvė skirta žmogui nušokti iš degančio objekto. Šoka. Jei išdrįsta.

„Noriu paprašyti žmonių, kiek įmanoma, nestatyti automobilių ant tų šulinėlių, kur šalia stovi raudonos informacinės lentelės – ženklas, kad šulinėlyje yra įrengtas priešgaisrinis hidrantas. Nežinia, kada gali ateiti nelaimė“, – sakė viršininkas, tuo pačiu pateisindamas daugiabučių gyventojus dėl egzistuojančios automobilių parkavimo problemos.

Yra, bet nėra

Nepaisant nesklandumo Smilgų gatvėje, Šiaulių valdybos vadovas ir ilgametis ugniagesys K. Bautronis didesnių pretenzijų vandens tiekėjai bendrovei „Šiaulių vandenys“, neturi: hidrantai mieste daugiau ar mažiau tvarkingi, jų gausu.

Kur kas didesnį nerimą K. Bautroniui kelia dauguma požeminių ir antžeminių hidrantų, įrengtų mažesniuose miesteliuose.

„Be slėgį sukeliančių siurblių arba standartų neatitinkantys, su prijungimui netinkančių diametrų vamzdžiais ir t.t. Jausmas toks, kad miestelių hidrantai skirti ne naudoti atsitikus nelaimei, o tik dėl to, kad yra reikalavimas juos turėti“, – kalbėjo vadovas.

Anot jo, dauguma miesteliuose esančių naujųjų hidrantų įrengti už europinius pinigus ir nepritaikyti naudojimui, tik dekoracijos.

„Atrodo, kad svarbiausia buvo įsisavinti lėšas, o ne užtikrinti žmonių ir jų turto saugumą. Tokiu atveju kur kas efektyvesnė priemonė – natūralus arba dirbtinis priešgaisrinis vandens telkinys“, – teigė K. Bautronis.

Bendrovės „Šiaulių vandenys“ komentaras

Irma Urbonaitė, UAB „Šiaulių vandenys“ Komunikacijos departamento vadovė patvirtino, kad minėtoje Smilgų gatvėje čia pat kilusio namo gaisro metu šulinėlių su hidrantais dangčiai greičiausiai lyginant ir greideriuojant žvyruotą kelią buvo užversti kelių centimetrų žvyro, skaldos, žemės sluoksniu.

„Gatvių ir jų dangų priežiūros UAB „Šiaulių vandenys“ neatlieka. Dėl sunkumų atidaryti gaisrinio hidranto šulinio dangtį iš ugniagesių informacija buvo gauta po gaisro gesinimo darbų. Gaisrinis hidrantas esantis Smilgų gatvėje yra veikiantis“, – informavo „Šiaulių vandenų“ atstovė.

Pasak I. Urbonaitės, už gaisrinių hidrantų eksploatavimo užtikrinimą atsakinga įmonė UAB „Šiaulių vandenys“, kuri rūpinasi jų technine būkle. Hidrantų profilaktiniai patikrinimai ir bandymai yra atliekami kiekvienais metais gegužės – birželio mėnesiais kartu dalyvaujant ir Priešgaisrinės valdybos specialistams.

Šiaulių mieste šiuo metu yra 1305 priešgaisriniai hidrantai. Nauji hidrantai įrenginėjami vykdant naujų vandentiekio tinklų plėtrą. Esami gaisriniai hidrantai keičiami naujais tinklų rekonstravimo metu bei esant poreikiui, pavyzdžiui, nustačius defektus.

„Smilgų gatvėje 16 buvo keičiama nesandari jungtis prie požeminės sklendės ir remontuojamas sklendės uždarymo velenas, o Smilgų gatvėje 18 buvo pakeistas požeminės sklendės velenas. Dėl vandens atšakos užsukimo į degantį namą galėjo kilti problemų dėl veleno gedimo, tačiau tai neturėjo įtakos gaisro gesinimui. Šiuo metu požeminė sklendė yra sutvarkyta“, – informavo UAB „Šiaulių vandenys“ Komunikacijos departamento vadovė.