Naujausios
Susitelkiama aiškinantis gaisro priežastį
Ketvirtadienį, kelios minutės iki trečios valandos po pietų, Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gavo pranešimą apie gaisrą Kryžių kalno antrojoje kalvoje, ties Marijos skulptūra. Ugnį pastebėjo apžiūrėti čia veikiančių vaizdo stebėjimo kamerų atvykęs Šiaulių rajono savivaldybės informacinių technologijų specialistas. Vyras suskubo skambinti ugniagesiams bei, kol jie atvyks, automobilyje turėtu gesintuvu mėgino pristabdyti ugnies plitimą.
Į gaisravietę sulėkė gausios gelbėtojų pajėgos. Iš pradžių gaisras gesintas trimis gaisriniais automobiliais, o netrukus prisijungė dar du, taip pat ir vandens transportavimo automobilis.
Per pusvalandį ugnies plitimą pavyko sustabdyti, o apie 16 valandą jis buvo užgesintas.
Apskaičiuota, kad ugnis nusiaubė apie 380 kvadratinių metrų plotą – sudegė viskas, kas dega, ne tik mediniai kryžiai, skulptūros, bet ir čia augusios pušys, mediniai laiptai. Dūmuose paskendo antrosios Kryžių kalno kalvos simbolis Marijos skulptūra – manoma, kad ugnis įsiplieskė prie pat jos, tik vėliau spėriai išplito į abi puses.
Nuo karščio išsilydė ir greta Marijos skulptūros įrengta stebėjimo kamera, kuri vaizdą fiksuodavo į visas Kryžių kalno puses. Nepaisant to, kad įrenginys apgadintas, savo darbą jis atliko, vaizdinę medžiagą peržiūrės gaisrą ir jo priežastį tiriantys pareigūnai.
Kol priežastis nenustatyta, keliamos įvairios versijos. Gali būti, kad nelaimę sukėlė lankytojų galbūt uždegta ir palikta žvakutė, kurios liepsna vėjuotą dieną, koks buvo ketvirtadienis, bematant įkibo į perdžiūvusią žolę, o paskui ir į kryžius bei medžius.
Neatmetama, kad ugnis galėjo įsižiebti savaime, pavyzdžiui, nuo saulėje smarkiai įkaitusio stiklo.
Bus tikrinama ir tyčinio padegimo versija, esą prieš pat pastebėtą gaisrą Kryžių kalne buvo pastebėti keli paaugliai.
Kokia tikroji nelaimės priežastis, turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis – tyrimą atlieka Gaisrinių tyrimų centro ekspertai.
Neatsargus elgesys ir nusikaltimai
Kryžių kalnas, visame pasaulyje žinomas unikalus objektas, nuo ugnies kenčia ne pirmą kartą.
2017 metų balandžio 10-osios rytą Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų pajėgas ant kojų sukėlė pranešimas apie Kryžių kalne, taip pat Marijos kalvos viršūnėje, maždaug dešimties kvadratinių metrų plote siautėjančią liepsną. Degė mediniai kryžiai ir sausa pavasarinė žolė.
Ugnį pavyko užgesinti kone per pusvalandį, tačiau incidento vietoje dar ilgokai dirbo ugniagesiai: ardyti apdegę kryžiai, saugant Kryžių kalną nuo pakartotinio gaisro, perkastas dirvožemis.
Kol tyrėjai tikslino gaisro, kilusio Kryžių kalne, priežastį, atsirado 73 metų vyras, kuris prisipažino, kad incidento sukėlėjas yra jis, esą numetęs skudurą, apipylęs žibalu ir padegęs. Vairuotoju dirbantis panevėžietis Juozas Vancevičius sakė gaisrą sukėlęs tyčia, nes esą taip norėjęs atkreipti valdžios dėmesį dėl jam nepriimtinų teisinių sprendimų. Kad padegs Kryžių kalną, vyras teigė prieš pusmetį informavęs Prezidentę. Tačiau į jo ketinimus esą nebuvę rimtai sureaguota.
Dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu J. Vancevičiui Šiaulių apygardos teismas skyrė aštuonis mėnesius laisvės apribojimo. Tuo laikotarpiu pensininkas įpareigotas nakvoti namuose.
2012 metų lapkričio 1-osios vakarą ugnis suniokojo dalį Kryžių kalno papėdės dešiniojoje pusėje buvusių kryžių. Ugniagesiai tada konstatavo, kad gaisras Kryžių kalne kilo nuo deginamų Vėlinių žvakučių.
Saugant Kryžių kalną nuo gaisro, tada buvo pastatyti ženklai, draudžiantys degti žvakutes. Tačiau šiuos ženklus kalno prižiūrėtojai vis rasdavo išrautus ir išmėtytus.
Didelis gaisras pačioje Kryžių kalno viršūnėje siautėjo 2006 metų gruodžio pabaigoje. Tada sudegė mediniai kryžiai maždaug 50-ies kvadratinių metrų plote. Liepsnos nuniokojo arba sunaikino tūkstančius didesnių bei mažesnių kryželių bei apie šimtą didelių dviejų – penkių metrų kryžių. Negailestingai suniokotas kalno viršūnėje buvęs ir ypač žmonių pamėgtas koplytstulpis su Rūpintojėliu. Labiausiai nuniokota apatinė šios medinės skulptūros dalis. Nuo kalną apėmusių dūmų tada stipriai aprūko ir vienas pagrindinių Kryžių kalno akcentų – Jėzaus statula.
Didelis gaisras šioje vietoje buvo kilęs ir 1998 metais. Tuomet stipriai nuniokota kairioji Kryžių kalno pusė.
Mažesnių gaisrų, kelių kvadratinių metrų plote, Kryžių kalne pasitaikydavo ir prieš 1998-uosius. Dauguma jų – dėl žmonių neatsakingo elgesio su ugnimi.
Kryžių kalną ne kartą buvo nusiaubę ir vagys bei turto niokotojai. Nuo jų rankos griuvo išlaužyti mediniai kryžiai, ne kartą iškraustyta aukų dėžutė.
2011-ųjų rugsėjo mėnesį panevėžietis Alvydas Veberis nugriovė Marijos skulptūrą. Jis tikino, kad jo paties 1994 metais pastatyta Marija klaidina tikinčiuosius ir buvo virtusi stabu.
