Naujausios
Atgaiva – Kaštonų alėja
Nedidelis „Šiaulių krašto“ eksperimentas – su buitiniu lauko termometru matuojama temperatūra įvairiose miesto vietose – ir ten, kur gausu žalumos, ir ten, kur vien betonas, ir prie vandens. Termometro stulpelis šokinėja lyg spirgas keptuvėje.
Kaštonų alėja, iš pjovėjų rankų žmonių plėšte išplėšta Kaštonų alėja, kurioje liko kaštonų. Termometras, paliktas ant suolelio, stovinčio saulėje, nesidžiaugia: nevaldomai kyla į viršų – iki 34 laipsnių ir dar su pliusu. Bet kam tai rūpi – nei ant šio suolelio, nei ant kitų, patupdytų saulėtoje vietoje vis tiek niekas nesės.
Tačiau suoleliai, kurie stovi medžių pavėsyje – užsėsti. Sėdi pagyvenę miestiečiai, sėdi mamos su vaikais, bendrauja jaunuoliai. Temperatūra po kaštonu – trimis laipsniais mažesnė, ką jau kalbėti apie medžio teikiamą malonumą – pavėsį.
Kaštonų alėja su pusketvirtų metų dukrele Amanda iš lėto einanti šiaulietė Rūta sako, kad medžiai – vienintelė atgaiva tokią karštą vasarą, kaip šis antradienis. Pasivaikščioti dažniausiai čia ateinančios kone kas dieną – netoliese gyvena. Jauna moteris siūlo „pamatuoti temperatūrą“ Prisikėlimo aikštėje, juokiasi, ant tenykščio betono ketinanti rengti kiaušinių kepimo čempionatą – vis koks renginys.
Greta Kaštonų alėjos – miesto parkas. Medžių čia daugiau, taigi yra ir pavėsio. Oro temperatūra panaši, kaip po Alėjos kaštonu – +31 laipsnis.
Miesto centras – Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras. Tvarkingas, išpuoselėtas. Visur naujoviškos trinkelės, stilingi suoleliai, prie kiekvieno iš jų – po medį. Bet menki jų vainikai nemeta šešėlio, todėl suoleliai atlieka tik gražios dekoracijos vaidmenį. Nuo karščio ir tvankumos leipstantys žmonės spiečiasi pastatų metamame šešėlyje, ne kažin koks jis, bet vis tiek šešėlis...
Matuojame temperatūrą ant suolelio ties Nacionaliniu visuomenės sveikatos centro pastatu. Laipsnis po laipsnio – stulpelis sustoja ties 37C...
Bulvare sutiktas šiaulietis Ivanas – vienas iš nedaugelio, kurie rizikuoja kulniuoti saulėje. „Karšta, – šypsosi vyras. – O ko norėti iš trinkelių?“
Betono aikštėje – per 42 laipsnius
Priešpaskutinė kelionės vieta – trinkelizacijos šedevras Prisikėlimo aikštė. Jei ne keli fontanėliuose besiturškiantys vaikučiai, galima sakyti, tuštut tuštutėlė. Betoninės sienos aikštėje – medžių tik šeši, o ir tie – jau vargšeliai.
Dedame lauko termometrą prie apžvalgos aikštelės sienos, geriau žinomos, kaip „raudų“. Stulpelio nesulaikyti – kyla ir kyla – plius 35, 37, 40, 41, 42... Neberamu, kad nebaigsime eksperimento – darosi silpna.
Per pačius karščius čia išsirikiavę grojo ciklo „Saulės vasaros koncertai 2021“ atlikėjai. Karštą birželio 29 dieną prie betoninės sienos kaito Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos džiazo orkestras „Romuva“.
O per Mindaugines, patį karščio alinamą vidurdienį, toje vietoje koncertavo Šiaulių vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“. Koncertavo su tautiniais rūbais apsirėdę.
Renginiams pritaikytos „betoninės aikštės“ saulės voniomis tądien, per Valstybės dieną, daugiau niekas ir nebesimėgavo – renginiai persikėlė į kur kas vėsesnę vietą prie Talkšos ežero.
Paskutinė stotelė – Talkšos ežeras. Gyvybės pilna ežero pakrantė. Krypuoja pulkai ančių, vaikštinėja ir ant suoliukų sėdi žmonės. Vandens gaiva ir tanki medžių laja pagaliau leidžia įkvėpti gurkšnelį grynesnio oro. Termometras rodo 30–31 laipsnį. Su kolega lyg susitarę užtraukiame dainą: „Vasara kaitina orą. Merginos keliauja į pliažą“...
Eksperimento rezultatas: be medžių ir be vandens karštą vasarą galima suvysti.
Betonas – lyg krosnis
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Justinas Kilpys sutiko pakomentuoti „Šiaulių krašto“ buitinio eksperimento rezultatus. Esmė tai, kad pakraštiniuose miesto rajonuose, prieigose ir kaimiškose vietovėse bei miesto centrinėje dalyje, kur yra daug betono, asfalto, trinkelių, oro temperatūros skirtumai yra visada.
„Centre temperatūra būna ženkliai aukštesnė. Netgi egzistuoja mokslinis terminas „miesto šilumos sala“, – sakė J. Kilpys.
Jo aiškinimu, plytos, betonas, asfaltas, trinkelės įkaista daug labiau negu žemė, žolė, medžiai, ir šios statybinės medžiagos tą šilumą išlaiko.
„Čia kaip krosnies efektas – prikūrenta krosnis, nors ir nebekūrenama, vis tiek skleidžia šilumą. Tas pats ir su statybinėmis medžiagomis“, – aiškina pašnekovas.
„Miesto šilumos salos“, pasak jo, labiausiai išryškėja naktį. Kai oro temperatūra nukrenta, nes nebėra saulės, betonas ir kitos statybinės medžiagos ima veikti krosnies efektu, tai dėl to temperatūra miesto centre net ir naktį būna šiek tiek aukštesnė.
Anot J. Kilpio, vienas geriausių ir paprasčiausių dalykų, ką galima padaryti miestui – nenukirsti medžio arba jį pasodinti. Nes medžiai, akcentuoja, atlieka daug funkcijų, kurių viena svarbiausių yra vasaros karščio reguliavimas – jei yra daugiau medžių, temperatūra tikrai bus mažesnė.
„Kitos funkcijos – oro valymas, biologinė įvairovė, estetinė ir t.t. Medžiai taip pat atlieka vaidmenį surenkant lietaus vandenį. Kuo daugiau medžių ir žaliųjų zonų, tuo mažesnė tikimybė, kad per liūtį miesto gatvės bus užtvindytos. Kur vandeniui nubėgti, jei viskas uždengta trinkelėmis ir asfaltu? Trumpai pasakysiu: vienas medis mieste yra daug svarbiau negu vienas medis miške“, – sakė mokslininkas.
Deja, jau dešimtmetį „trinkelizacijos“ problema egzistuoja visoje šalyje. Pono Justino žodžiais, pasukta labai lengvu keliu, pašalinant kliūtis, tvarkingai sudėlioti trinkeles.
Mokslininkui neramu ir dėl nepaliaujančiai šylančio klimato. Anot jo, anksčiau žiemos buvo šaltesnės negu dabar, bet vasaros, palyginti su buvusiomis prieš kelis dešimtmečius, dabar yra karštesnės. Kas bus toliau? Jei žiūrint ilgalaikes perspektyvas, klimato kaitos tendencijas, tai temperatūra, nemažinant atmosferos taršos, toliau kils ir karščių tikimybė didės, o šalčių mažės. Tokiu atveju vasarą bus daugiau liūčių, kitų gamtos reiškinių.
„Mes patys sukūrėme klimato kaitos problemą, mes patys ją galime ir sumažinti. Jei išvadų nepadarysime, per 80 metų galime pajusti ryškius klimato pokyčius ir daug ekstremalių orų reiškinių“, – teigė J. Kilpys.
Tropiniai karščiai trauktis neplanuoja
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad pastarosiomis dienomis Lietuvoje registruotas jau antras šiais metais stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.
„Lietuvoje vyraujantys karščiai peraugo jau į antrąjį šiais metais stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą (kai maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 laipsnių tris ar daugiau parų iš eilės)“, – sakė jis.
Artimiausiomis dienomis, anot D. Valiuko, gali formuotis nauja kaitra.
Meteorologų prognozėmis, tropiniai karščiai dar nesitrauks.
Liepos 15-osios naktį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 metrų per sekundę. Žemiausia temperatūra 17–22 laipsniai. Dieną nepastoviai debesuota. Daugelyje rajonų trumpi lietūs, kai kur smarkūs, vietomis su perkūnija. Kai kur galima kruša. Aukščiausia temperatūra 29–34 laipsniai.
Liepos 16-os naktį vietomis, didesnė tikimybė pietvakarinėje šalies pusėje, dieną daugelyje rajonų trumpi lietūs su perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 metrų per sekundę, per perkūniją vietomis gūsiai 15–18 metrų per sekundę. Temperatūra naktį 17–22, dieną 29–34 laipsniai.
Liepos 17-os naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 metrų per sekundę, per perkūniją kai kur gūsiai 15–17 metrų. Temperatūra naktį 17–22, dieną 28–33 laipsniai.
Liepos 18 dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija, vietomis lis smarkiai. Temperatūra naktį 16–21, dieną 25–30 laipsnių.
Liepos 19-ąją vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį 15–20, dieną 25–30 laipsnių.
