Naujausios
Esą testuotųsi mažiau
„Šalies vadovas pabrėžia, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G. Nausėdos teigimu, testavimas ir skiepijimas negali būti priešinami. „Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę“, – teigiama pranešime.
Pasak prezidento, sumažėjęs testavimosi prieinamumas apsunkintų pandemijos valdymą. „Kuo daugiau galimybių pasitikrinti, tuo mažiau prielaidų virusui sklisti“, – išplatintame vaizdo kreipimesi kalbėjo jis.
G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
„Mokamo privalomo testavimo įsigaliojimas toliau skaldytų visuomenę, mažintų pasitikėjimą valstybe ir nespręstų pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių – baimės ir dezinformacijos“, – dėstė valstybės vadovas.
Prezidentas taip pat išreiškė pasitikėjimą lietuvių sąmoningumu ir paragino skiepytis.
Esą tempė iki paskutinės minutės, kad pakurstytų aistrų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad šalies vadovas šį sprendimą priėmė vertindamas ne iniciatyvos efektyvumą, o tai, koks sprendimas palankesnis jo paties reitingams.
„Manau, daugelis tikrai puikiai suprato, kad prezidentas skaičiuos, prezidentas tikrai žiūrės ir ne tik per efektyvumo prizmę, bet galų gale ir per savo paties reitingų prizmę. Tai yra tam tikra nuolaida daroma tiems, kurie ne tik kad nenori vakcinuotis, bet dar ir siekia testuotis mūsų visų sąskaita“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
„Testavimasis nėra nemokama paslauga, už šią paslaugą mokame mes visi, nes nėra tokių pinigų, kurie būtų asmeniškai vieno politiko arba kito politiko“, – pridūrė ji.
Politologė įsitikinusi, kad prezidento pateikti argumentai, kad mokami testai nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems asmenims skaldo visuomenę, yra nepakankami. Ji taip pat pabrėžia, kad etapas, kai visuomenę vakcinuoti galima skatinant gyventojų sąmoningumą, taip pat jau praeityje.
„Mes matome dar vieną pataikavimą tiems, kurie nepriima sprendimų, kurie yra gyvybiškai svarbūs ir jiems patiems, ir jų artimiesiems. Tai, man atrodo, kad tie prezidento argumentai, kuriuos pateikė jis, kad čia labiau skaldantis visuomenę sprendimas ir kad čia reikia ieškoti priemonių, kurios didina sąmoningumą, jie iš esmės yra gana tušti. Todėl, kad mes puikiai suprantame, kad sąmoningumas ir jo pademonstravimas turėjo būti gerokai anksčiau“, – sakė politologė.
R. Urbonaitė teigia, kad šiuo metu nepasiskiepijusius asmenis paskatinti skiepytis gali tik šį pasirinkimą padarius nepatogų.
„Akivaizdu, kad dabar nelabai daug liko priemonių, kaip tuos žmones įtikinti, išskyrus tai, jog padarytume, kad jiems tai būtų nepatogu. Prezidentas nusprendė padaryti, kad ir toliau būtų patogu, ir toliau galėtų tie žmonės nejausti jokio diskomforto dėl to, kad yra nepasiskiepiję“, – pabrėžė politologė.
„Tai dabar galima tik paprašyti prezidento, kad jis ne tik tiesiog paragintų žodžiu, bet pats važinėtų po kaimus, po ligonines, poliklinikas, kitas visas įstaigas ir pats asmeniškai ragintų žmones, su jais kalbėtųsi ir dirbtų tą darbą, kuris, anot jo, gali padėti. Tai tegu tai parodo savo pavyzdžiu“, – akcentavo ji.
Politologė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prezidentas pranešti apie tai, kad vetuoja įstatymą, „tempė iki paskutinės minutės.“ R. Urbonaitės manymu, taip G. Nausėda naudodamasis susidariusia situacija kursto papildomas intrigas.
„Prezidentas, panašu, kad pasinaudoja tokiomis situacijomis, kad dar sukurtų papildomas intrigas visiems. Tai nežinau, kam to reikia“, – sakė ji.
Socdemai sveikina
„Labai teisingai pasielgė. Džiaugiuosi, kad atkreipė dėmesį į mūsų pastabas“, – Eltai teigė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Socialdemokratas sakė nežinąs, kiek įtakos prezidentui turėjo viešai išsakyti opozicinių frakcijų argumentai.
„Nežinau, ar kreipimasis turėjo įtakos, bet mes išdėstėme argumentus. Tie argumentai buvo labai aiškūs: testavimas yra pandemijos valdymo priemonė ir jeigu tu dirbtinai jos atsisakai, tai yra tikimybė, kad pandemija ne mažės, kai įneši papildomas kliūtis“, – vetuotą įstatymą kritikavo parlamentaras.
Politikas abejoja, ar valdantiesiems gali pakakti balsų prezidento veto atmetimui.
„Kadangi tik vienu balsu priimta, ir tai ten vienas suklydo, vienas irgi ne visiškai vykdė frakcijos sprendimą, tai aš manau, kad nebent valdantieji surinks visus gyvus ir mirusius, ir tada įvyks stebuklas“, – aiškino jis.
Socialdemokratas neatmetė ir scenarijaus, kad šios pataisos tiesiog bus atsiimtos ir šalies vadovo veto nebus bandoma atmesti.
„Manau, kad jie patys gali pritarti prezidento veto ir atmesti (įstatymą – ELTA)“, – pridūrė A. Sysas.
Nenorintieji skiepytis darbuotojai už COVID-19 mokėtų patys
Prezidento atmestos Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numato, kad nenorintieji skiepytis už privalomus testus nuo koronaviruso privalo susimokėti patys. Sutikus darbdaviui, testavimosi kaštus padengtų jis.
Testai išimties tvarka toliau būtų finansuojami tik negalintiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Pakeitimai būtų įsigalioję nuo gruodžio 1 dienos. Tolesnis pataisų likimas – ar prezidento veto pritarti, ar atmesti – bus svarstomas Seime.
Priimant šias pataisas Seime balsavo minimalus Seimo narių skaičius – 71 parlamentaras. Opozicija balsavime nedalyvavo. Seimo posėdžių salės dešinėje įsitaisę parlamentarai vieningai kalba, kad pataisos skiepijimo tempų nepaspartins, veikiau priešingai – turės neigiamą efektą: skaldys visuomenę, didintų bedarbių gretas, taip pat esą mažėtų besitestuojančiųjų skaičius.
Valdančiųjų atstovai savo ruožtu tikina, kad valstybė neprivalo mokėti už atsisakančiųjų skiepytis testus, kai visiems prieinama nemokama alternatyva – vakcina. Kaip Eltai anksčiau teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuva tokiems žmonėms dovanų iš mokesčių mokėtojų kišenės nebeturėtų dalinti.
