Naujausios
Nemiga ir nepakeliamas galvos skausmas
Pavojingą virusą atlaikęs šiaulietis Alfredas pastaruoju metu stengiasi lauke pasivaikščioti bent porą kartų per dieną – treniruoja nusilpusį organizmą ir COVID-19 pažeistus plaučius. Vyras tiki, kad atkakliai dirbant, buvusią sveikatą po truputį pavyks atgauti. Tiesa, dar ir dabar, po pustrečio mėnesio, vis dar jaučia staiga atsirandantį silpnumą.
Liga prasidėjo spalio pabaigoje nuo gerklės perštėjimo. Nesureikšmino: gal persišaldė?
Tačiau po kelių dienų pradėjo gelti raumenis, sutriko miegas – pavykdavo pamiegoti kelias valandas, o po kelių parų nemiga užvaldė organizmą. Atsirado nesiliaujantis galvos skausmas, ėmė skaudėti akių dugnus.
Netrukus šiaulietis sužinojo, kad koronavirusu susirgo artimas jo bičiulis, su kuriuo neseniai buvo susitikę. Vyras užsiregistravo COVID-19 testui mobiliajame patikros punkte ir jau kitą dieną gavo atsakymą – serga.
Galvos skausmas stiprėjo – nepadėjo jokie vaistai. Nuolatinė nemiga, kaip ir šokinėjanti kūno temperatūra alino organizmą.
Sveikatai prastėjant, po keturių sunkių dienų nusprendė kviesti greitosios pagalbos medikus. Atvykę jie patarė gerti daugiau skysčių – turėtų sumažėti galvos skausmai.
Nepadėjo – galvos skausmai stiprėjo. Po kelių dienų Alfredas išvežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninę.
Simptomai skirtingai
Priėmimo skyriuje ligonį paguldė į atskirą kabinetą, pastatė lašelinę, suleido vaistų – skausmas truputį atlėgo.
Po plaučių kompiuterinės tomografijos paaiškėjo, kad virusas jau kibo į kvėpavimo sistemą, buvo prasidėjęs abiejų pusių plaučių uždegimas. Dėl nesiliaujančio galvos skausmo medikai nusprendė atlikti dar ir galvos tomografiją. Išvada – skausmą sukelia organizmą vis labiau užvaldantis virusas.
Šiaulietis paguldytas Tuberkuliozės skyriuje įrengtame „kovidiniame“ korpuse. Tada, sako Alfredas, lapkričio 1-ąją, dar buvo laisvų vietų palatose, skirtingai nei jam išvykstant po dešimties dienų, kuomet ligoniai buvo guldomi ir koridoriuje.
„Ligos eiga ir simptomai kiekvienam skirtingi – vienam šoka aukšta temperatūra, dingsta skonis, o man skonis nebuvo dingęs, nedusino. Kitas jaučiasi neblogai, bet organizmas ima silpti staiga. Žiūrėk, jau reanimacijoje. Liga – neprognozuojama. Specifinių medikamentų nuo koronaviruso nėra, daktarai gydė tik simptomus“, – sako Alfredas.
Vyras džiaugiasi, kad jį užklupusi „korona“ nebuvo tokia stipri, jog būtų perkeltas į reanimaciją, neprireikė ventiliuoti plaučių – jo organizmą iškankinę skausmai rimo reguliariai švirkščiant vaistus. Tačiau atvirai sako: prisiminus nesibaigiantį galvos skausmą, silpnumą, kai negali net kojos iš lovos iškelti, nemigą ir kitas grėsmingos ligos patirtis kyla siaubas.
Žinutė į programėlę „Korona Stop“
Pirmos dienos Alfredui sugrįžus iš ligoninės buvo sunkios. Organizmas taip nusilpo, kad sunku buvo net judėti.
„Labai iš lėto einu bulvaru nuo turgaus pusės – prakaitas tik išpylė, silpna nors griūk. Vos grįžau į namus“.
Prireikė mėnesio, kad Alfredo organizmas po truputį pradėtų atsigauti. Vis tik ir dabar dar kartais nei iš šio nei iš to tampa silpna.
Daug vaikščiojantis vyras savo mobiliajame turi daugeliui žinomą programėlę „Korona Stop“, kuri informuoja savininką apie sutiktus arba netoliese esančius koronaviruso nešiotojus. Taigi po vieno pasivaikščiojimo mieste programėlė Alfredui pranešė, jog jis buvo prasilenkęs su koronavirusu susirgusiu žmogumi.
Analogišką informaciją į savo mobilųjį yra gavusi ir Alfredo žmona. Moteris tąsyk buvo išėjusi pasivaikščioti prie „Lapės“.
„Deja, tai signalas, kad žmonės vaikšto sirgdami, nesiizoliuoja. Vaikšto be kaukių, vaikšto neteisingai jas užsidėję“, – apgailestauja šiaulietis.
Po mėnesio kito vyras planuoja atlikti antikūnų tyrimą. Atėjus laikui, būtinai skiepysis.
„Kai savo kailiu išgyveni šitą dalyką, kitaip žiūri į skiepus. Tie, kurie lengvai sirgo arba be simptomų, arba dar nesirgo – tie skeptiškai žiūri ir į ligą, ir į vakciną. Esu įsitikinęs, kad klysta“, – sako Alfredas.
Uoslė vis dar streikuoja
40-metis Ginas, iš pradžių nors ir nejautė jokių ligos simptomų, atlikti koronaviruso testą nusprendė susirgus kolegai. Atsakymas buvo teigiamas.
Praėjus kelioms dienoms „kovido“ simptomai pasireiškė nugaros skausmu, ypač tarpumentyje, ėmė spausti galvą, skaudėti akis – elementarūs gripo požymiai, tarsi turint temperatūros. Dar po kelių dienų iki 37,6 pakilo kūno temperatūra.
„Miegojau kiaurą parą kaip meškinas žiemą, – praėjusių metų spalio pabaigą prisimena pašnekovas. – Pakilus temperatūrai, vieną dieną pradėjau nesuprasti, ką valgau – dingo uoslė“.
Dar po dienos temperatūra pakilo jau iki 38,6 laipsnio. O aštuntą ligos parą ėmė trikti sąmonė – Gino artimieji nusprendė nebelaukti ir iškvietė greitąją.
Šiaulių ligoninės medikai sulašino lašelinę, peršvietė plaučius. Uždegimo nebuvo, todėl, parekomendavę tiksliai kas šešias valandas gerti paracetamolį, nelaukiant, kol pakils temperatūra, išleido joniškietį gydytis namuose.
Karščiavimas išsilaikė šešias dienas.
„Gruodžio viduryje teoriškai jau buvau sveikas, bet savijauta buvo tragiška – organizmas visai nualintas“, – pasakojo vyras. Sako, tik dabar, po ligos praėjus beveik trim mėnesiams, pradeda jaustis normaliai. Vienintelė problema, kad ligos metu prarasta uoslė dar nėra pilnai atsiradusi.
Ligai praėjus, išlenda pasekmės
Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja, sako, kad pastaruoju metu iškvietimų skaičius pas „kovidinius“ ligonius po truputį mažėja. Tačiau sulaukiama vis daugiau iškvietimų pas koronavirusu persirgusius ligonius, kurie skundžiasi širdies ritmo sutrikimu, dusuliu, kuris, kaip paaiškėja, ne dėl COVID-19 sukeltų plaučių pažeidimų, o dėl širdies veiklos.
Koronavirusas, anot gydytojos, nemažai daliai ligonių sutrikdo širdies darbą, pakenkia kraujagyslėms, suformuoja trombus, išprovokuoja galvos svaigimą.
„Mūsų praktikoje pasitaikė, kad pamėlo persirgusių ir jau visai neblogai besijaučiančių žmonių rankų ar kojų pirštai. Tai ženklas, kad dėl kraujotakos sutrikimų maži trombiukai užkišo kraujagysles“, – aiškina E. Kukaitienė.
Medikė pataria, persirgus COVID-19, būtinai užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją, pasitikrinti širdies darbą, apsidraudžiant nuo širdies kraujagyslių pažeidimų, atlikti kraujo tyrimus, ypač kraujo krešėjimo.
„Buvo atvejis, kai koronavirusu persirgusiai ligonei, išsimaudžius vonioje, rausvomis dėmėmis išbėrė visą kūną. Išbėrė, pabuvo ir praėjo. Ligos paliktos pasekmės neprognozuojamos“
Pastebima, pasak E. Kukaitienės, ir COVID-19 persirgusių ligonių psichikos pažeidimų, atminties sutrikimų.
„Prieš kelias paras beldėmės į vieną butą Šiauliuose. Žmogus, paskambinus jam pasitikslinti adresą net tris kartus, atkakliai kartojo tą patį, bet nurodytuoju niekas medikų neįsileido. Paaiškėjo, kad vyras adresą tiesiog supainiojo ir vis pasakydavo klaidingą. Galiausiai atsipeikėjo, atsiprašė.“
Greitosios medicinos pagalbos vadovė pataria tiek susirgimo metu, tiek pasveikus naudoti kuo daugiau skysčių – pastebėta, kad dėl šios ligos stipriai padidėja kraujo krešumas. Galbūt reikalingi net skystinantys vaistai – gydantis ligoninėje jų duoda medikai, o namuose sveikstantieji ir pasveikusieji, bendradarbiaujant su šeimos gydytoju, turėtų pasirūpinti patys.
E. Kukaitienės žodžiais, iš karto po persirgtos ligos yra per anksti triumfuoti. Būtina itin akylai stebėti savo sveikatą. Patarimų medikė turi ir artimiesiems: jei pastebi, kad kovidu persirgęs asmuo tapo neadekvatus, jo mintys nerišlios, depresyvūs, būtina kuo skubiau ieškoti pagalbos.
