Naujausios
Tuo metu Odesos miesto vietoje buvo nedidelė Vytauto Didžiojo įkurta gyvenvietė ir pilis Kačibėjus. Istorijos šaltiniuose pilis yra minima kelis kartus keliais panašiais vardais.
Į tolimą Juodosios jūros regioną lietuviai atsibeldė po didingos 1362 m. pergalės Mėlynųjų vandenų mūšyje netoli Kyjivo. Tada LDK kariuomenė sutriuškino Aukso Ordą, ir Vytautas Didysis nusprendė perimti mongolų bei turkų valdytas teritorijas palei Dnipro upę iki pat Juodosios jūros.
Kačibėjaus pilis buvo labiausiai į pietus nutolusi LDK pilis. Spėjama, kad lietuviai prie Juodosios jūros pastatė 3–4 pilis, tačiau kol kas pavyko rasti tik netoli Chersono stovėjusios Teginkos pilies pamatus.
Juos kasinėję Ukrainos archeologai rado lietuviškų monetų bei reikmenų, ir nustatė, kad pamatai yra panašūs į Trakų pilies. Tuo tarpu iki tol čia statytos turkų pilys buvo kvadratinės arba stačiakampės, o jų pagrindiniuose vartuose maldoms buvo įrengta mečetė.
Spėjama, kad lietuviai Kačibėjaus pilį pastatė anksčiau italų įrengtoje laivų prieplaukoje Džinestra. Italijos kartografas Viskontis rašė, jog 1310–1318 metais toje vietoje buvo itališka gyvenvietė Džinestra.
Šiltas Juodosios jūros klimatas į Odesos apylinkes pirmykščius žmones buvo atviliojęs dar prieš 8–14 tūkst. metų. Čia kūrėsi senovės graikų, hunų, moldavų, turkų, italų protėviai, tačiau niekas labai ilgai neužsibūdavo, nes gyvenvietes nuolat puldinėjo stepėse siautėjusios klajoklių gentys. Be to, trūko gėlo vandens ir nebuvo statybinių medžiagų gyvenvietės sutvirtinimui.
Lietuvių pastatyta Kačibėjaus pilis buvo nedidelė, jos trikampių sienų ilgis siekė keturiasdešimt metrų. Spėjama, kad lietuviai buvo įrengę ir uosto prieplauką, nes lenkų kronininkas Dlugošas 1415 metais rašė, kad karalius Jogaila iš Kačibėjaus siuntė parduoti grūdų prikrautą laivą.
1432 m. sudarytame Švitrigailos miestų sąraše Kačibėjaus gyvenvietė irgi minima. Apie ją rašė ir Jogailos anūkas, karalius Vladyslavas lll, kuris laiške Podolę valdžiusiam didikui Teodorykui 1442 metais įsakė suremontuoti apleistą Kačibėjaus pilį, nes planavo kryžiaus žygį į Konstantinopolį.
Lietuviai vieni Kačibėjaus pilį valdė apie pusšimtį metų, po to dar beveik šimtą metų kartu su Lenkija. Vėliau, Abiejų Tautų Respublikai susilpnėjus, Kačibėjaus pilyje įsikūrė turkai, kurie ją perstatė ir pervadino Chačubėjaus vardu.
Praėjus dar dviems šimtams metų, 1789 m. Rusija įveikė Chačubėjuje įsitvirtinusius turkus ir įkūrė savo uostą bei miestą Odesos pavadinimu. Blogiausia, jog carienė Jekaterina ll įsakė buvusią pilį susprogdinti, kad neliktų jokių jos žymių.
Odesos pedagoginio instituto Istorijos katedros vedėjas, mokslo daktaras Andrejus Krasnožonas teigia, jog nustatė, kokioje vietoje pilis buvo.
Šį kovą archeologas ketino atlikti lemiamus kasinėjimus, tačiau karas tam sutrukdė. A. Krasnožonas dabar labiausiai pergyvena dėl to, jog, jei Rusija pradės Odesos puolimą ir sprogdinimą, Kačibėjaus pilies liekanos gali būti visiems laikams sunaikintos.
Mokslininkas baiminasi, jog Maskvos barbarai gali imti Odesą taip sprogdinti, kaip kad Mariupolio miestą, kuriame neliko sveikų pastatų.
„Pietų Ukrainoje pusšimtį metų vienų lietuvių valdytos, o vėliau kartu su Lenkijos karalyste dar keliasdešimt metų turėtos pilys yra svarbi istorijos dalis, ir bus labai gaila, jei per dabartinį karą pilių liekanos galutinai pražus“ – pergyvena istorikas.
Ukrainos karo ekspertai nerimavo, jog Odesos šturmą Rusija gali pradėti gegužės devintą dieną, kai Maskva mini pergalę Antrąjame pasauliniame kare. Šturmo visgi nebuvo, nors tą dieną Odesoje beveik be perstojo skambėjo oro pavojau pranešimai ir raginimai gyventojams likti namuose.
Tai buvo pati neramiausia para Odesoje per pustrečio mėnesio besitęsiančią Rusijos agresiją. Nors šešias iš Rusijos paleistų raketų Ukrainos priešlėktuvinėms karo pajėgoms pavyko numušti, trys priemiestyje visgi sprogo.
Per sprogimus vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti. Raketos pažeidė elektros stotį, dujų vamzdyną bei sugriovė penkis pastatus, vienas iš kurių buvo nedidelis viešbutis pajūryje.
Mano užkalbintas Odesos meras Genadijus Truchanovas.pasisakė, kad yra atsargos karininkas, todėl asmeniškai nebijo nei bombardavimų, nei galimos Rusijos agresijos, o pergyvena dėl miestiečių gyvybės ir dėl to, jog nebūtų sugriautas nuostabus Odesos senamiestis.
„Ukrainą užpuolė barbarai, kurie sprogdina ligonines, mokyklas, cerkves, žudo vaikus ir prievartauja moteris, jiems nieko nėra šventa, todėl gali padaryti bet ką, numesti net atominę bombą“ – pareiškė meras. G. Truchanovas yra įsitikinęs, kad net pradėjus maštabišką Odesos ataką miesto Rusijai užimti nepavyks, mat jis yra puikiai įtvirtintas, o gynėjų moralė ir kovingumas yra nepalyginti didesni nei okupantų.
Maras pripažino, jog iš Odesoje gyvenančių 1,1 milijono žmonių apie du šimtus tūkstančių per karą pabėgo iš miesto. Dauguma išvyko pirmą karo savaitę, išsigandę Maskvos gąsdinimų, jog Ukraina bus užimta per kelias dienas.
G. Truchanovas prašė padėkoti Lietuvai, ir ypatingai su Odesa susigiminiavusio Klaipėdos miesto miesto gyventojams už palaikymą bei paramą. Klaipėdiečiai pasirodo Odesai iš miesto biudžeto paaukojo 150 tūkst. eurų bei kelis kartus siuntė humanitarinę pagalbą. Klaipėda Odesai padovanojo kelis autobusus bei du greitosios pagalbos automobilius, į kuriuos prikrovė medicininės įrangos, vaistų, elektros generatorių, maisto.
