Norima įamžinti garsaus žagariečio atminimą

Lo­re­tos RIPS­KY­TĖS nuo­tr.
Ža­ga­rė­je no­ri­ma įam­žin­ti čia gi­mu­sio gar­saus ra­bi­no ir pa­moks­li­nin­ko Iz­rae­lio Sa­lan­te­rio (Lip­ki­no) at­mi­ni­mą.
2020 me­tais su­kaks 210 me­tų, kai Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio r.) gi­mė gar­sus ra­bi­nas Iz­rae­lis Sa­lan­te­ris (Lip­ki­nas ). Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė sie­kia įam­žin­ti jo at­mi­ni­mą gim­ta­ja­me mies­te. Pa­sau­ly­je, ypač tarp lit­va­kų, ger­bia­mas ra­bi­nas bu­vo Vil­niaus Gao­no pa­se­kė­jas, Mu­sa­rų (hebr. – do­ro­vė) ju­dė­ji­mo at­sto­vas. Jam pri­klau­so fra­zė: "Kol de­ga žva­kė, vis­ką dar ga­li­ma iš­tai­sy­ti".

Ža­ga­rė gar­si tarp lit­va­kų

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis sa­ko, kad iš Ža­ga­rės ki­lo daug gar­sių pa­sau­ly­je ra­bi­nų, moks­lo ir me­no as­me­ny­bių, net No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų šei­mos, ta­čiau jų at­mi­ni­mo ženk­lų be­veik nė­ra. Dau­giau­sia pri­si­me­na­mas ho­lo­kaus­tas: cent­ri­nė­je Ža­ga­rės aikš­tė­je yra len­te­lė, pri­me­nan­ti apie su­šau­dy­tus mies­to žy­dus.

"Ta­čiau no­ri­si, kad pa­ma­ty­tų, ką jie po sa­vęs pa­li­ko, kuo nu­si­pel­nė, – sa­ko S. Ker­be­lis. – Tarp lit­va­kų gar­sus po­sa­kis: lit­va­kui gė­da ne­ži­no­ti Ža­ga­rės. Ža­ga­rė bu­vo iš­skir­ti­nė."

Vie­nas iš gar­siau­sių žmo­nių, ki­lu­sių iš Ža­ga­rės, yra ra­bi­nas Iz­rae­lis Sa­lan­te­ris (Lip­ki­nas). S. Ker­be­lio žo­džiais, pa­gal sa­vo ly­gį jis yra "pri­ly­gi­na­mas net pa­čiam Gao­nui".

Vil­niaus Gao­no Eli­jo ben Sa­lia­mo­no Zal­ma­no 300-osios gi­mi­mo me­ti­nės taip pat bus mi­ni­mos 2020-ai­siais me­tais, ku­riuos Sei­mas pa­skel­bė Vil­niaus Gao­no ir Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­jos me­tais. Tai ta­po dar vie­na pro­ga pri­si­min­ti ir ra­bi­ną I. Sa­lan­te­rį.

Išs­kir­ti­nė as­me­ny­bė

Šiau­lių žy­dų ap­skri­ties bend­ruo­me­nė pa­si­da­li­jo ra­bi­no biog­ra­fi­ja.

Jo tė­vas Vol­fas Lip­ki­nas bu­vo Ža­ga­rės ra­bi­nas. Vos de­šim­ties me­tų ma­ža­sis Iz­rae­lis si­na­go­go­je jau skai­tė pa­moks­lą. Ga­bų vai­ką tė­vas nu­siun­tė stu­di­juo­ti pas gar­sius ra­bi­nus į Sa­lan­tus, taip at­si­ra­do jo gar­si pra­var­dė Sa­lan­te­ris.

1840–1849 I. Sa­lan­te­ris gy­ve­no Vil­niu­je, va­do­va­vo Ra­mai­lės je­ši­vai ir pra­dė­jo pro­pa­guo­ti Mu­sa­rų ju­dė­ji­mo (hebr. – do­ro­vė) idė­jas. 1848 me­tais Vil­niu­je bu­vo įkur­ta pir­mo­ji ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je val­diš­ka Vil­niaus ra­bi­nų mo­kyk­la ir mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ja. I. Sa­lan­te­ris at­si­sa­kė jo­je dirb­ti ir 1849 me­tais per­si­kė­lė į Kau­ną. Su­bū­rė jau­ni­mo gru­pę, ku­ri stu­di­ja­vo Tal­mu­dą ir Mu­sar li­te­ra­tū­rą pa­gal jo me­to­dus. 1857 me­tais iš­vy­ko į Ry­tų Prū­si­ją, kur bu­vo daug Mu­sar ša­li­nin­kų, gy­ve­no dau­giau­sia Ka­ra­liau­čiu­je, ten mi­rė 1883 me­tų va­sa­rio 2 die­ną. Pa­lai­do­tas Ka­ra­liau­čiu­je, 2001 me­tais bu­vo at­ras­tas jo ka­pas, ati­deng­ta pa­mink­li­nė len­ta.

I. Sa­lan­te­ris sie­kė at­gai­vin­ti tra­di­ci­nę žy­dų gy­ven­se­ną, skie­pi­jo as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę už kiek­vie­ną sa­vo veiks­mą. Svar­biau­sias Mu­sar mo­ky­mo cent­ras bu­vo Kau­no Vi­li­jam­po­lės (Sla­ba­dos) je­ši­va. Dau­ge­lio je­ši­vų stu­di­jų pro­gra­mos bu­vo pa­veik­tos Mu­sar idė­jų, o Kel­mės, Tel­šių je­ši­vos jo­mis va­do­va­vo­si.

I. Sa­lan­te­ris sie­kė pa­nai­kin­ti konf­lik­tą tarp or­to­dok­si­nio ir mo­der­naus pa­sau­lių, iš­si­sky­rė sa­vo mo­ky­tu­mu ir kuk­liu gy­ve­ni­mu.

Kvie­čia tar­tis

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė gruo­džio 10 die­ną Jo­niš­ky­je or­ga­ni­zuo­ja dis­ku­si­ją, kaip įam­žin­ti I. Sa­lan­te­rio at­mi­ni­mą. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas S. Ker­be­lis pa­gal­bos dėl idė­jos jau krei­pė­si į gra­fi­ką, pro­fe­so­rių Vai­do­tą Ja­nu­lį. Svars­to­ma, gal ša­lia cent­ri­nės Ža­ga­rės aikš­tės, kur pa­sta­ty­tas krės­las ki­tam gar­siam ža­ga­rie­čiui ope­ros ka­ra­liui Vac­lo­vui Dau­no­rui, ga­lė­tų at­si­ras­ti at­min­ties alė­ja, skir­ta gar­siems iš Ža­ga­rės ki­lu­siems žmo­nėms.

"I. Sa­lan­te­rio at­mi­ni­mui gal tik­tų mo­nu­men­tas, bet ne­di­de­lis, – "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė S. Ker­be­lis. – Gruo­džio 10 die­ną kvie­čiu žmo­nes, nuo ku­rių pri­klau­so, kad šis mo­nu­men­tas at­si­ras­tų: Jo­niš­kio ra­jo­no me­rą, Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių, vy­riau­sią­jį ar­chi­tek­tą, Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko at­sto­vus, at­va­žiuos Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to, Žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do ke­lio aso­cia­ci­jos at­sto­vai, pa­kvie­čiau ra­bi­ną".

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas tei­gė, kad iš Sa­vi­val­dy­bės pra­šys tik lei­di­mų, o pi­ni­gus mo­nu­men­tui ban­dys su­rink­ti iš pa­sau­lio žy­dų.

"Aiš­ku, jei­gu Sa­vi­val­dy­bė pa­reikš no­rą pri­si­dė­ti, ačiū jiems", – sa­kė S. Ker­be­lis. Dar­bus no­ri­ma baig­ti iki ki­tų me­tų lapk­ri­čio 3-osios, kai bus mi­ni­mos 210-osios ra­bi­no Iz­rae­lio Sa­lan­te­rio (Lip­ki­no) gi­mi­mo me­ti­nės.

Tarp lit­va­kų gar­sus po­sa­kis: lit­va­kui gė­da ne­ži­no­ti Ža­ga­rės. Ža­ga­rė bu­vo iš­skir­ti­nė.