Mirtis su dviem mirties liudijimais

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulietės Ingridos Stankienės įsitikinimu, jos mamos ligos istorija apipinta mįslių, o mirtis – neatsakytų klausimų. Gedinti moteris pasigenda aiškumo.
Šiaulietės Ingridos Stankienės namuose – gedulas: gegužės 3 dieną užgeso mamos gyvybė. Paskutinės 62 metų kužiškės Virginijos gyvenimo savaitės ir jos mirtis Respublikinės Šiaulių ligoninės reanimacijoje artimiesiems – lyg kraujuojanti žaizda, kurią vargu ar užgydys laikas. Ko galbūt nepadarė medikai? Galbūt kažką padarė ne taip? Kodėl vieną mirties liudijimą ir juo nulemtą verdiktą – laidoti velionę maiše uždarame karste, staiga keičia kitas mirties liudijimas, kuriuo uždegama žalia šviesa tradiciniam atsisveikinimui?

Ingridos veidu vis rieda ir rieda ašaros: jei tik kas pasakytų, kaip viskas iš tiesų buvo.

Išvažiuoja

Šių metų gegužės 12-oji, Ingridos 41-asis gimtadienis – jau be mamos. Juodvi išsiskyrė kiek daugiau nei prieš savaitę.

Gegužės 20-ąją šeima su dviem mažamečiais vaikais paliks Lietuvą – kabinsis į gyvenimą Anglijoje, kur penkerius metus darbuojasi I. Stankienės vyras.

„Tos, kuri mane vis sulaikydavo Lietuvoje, nebėra... Labai pergyvenau, kad mamai skaudės širdį, kai nebematys anūkų. Dabar niekas nebelaiko“, – sako jauna moteris.

Pasakoja, planą išvažiuoti turėjusi senokai, bet laukė brolio šeimos sugrįžimo iš Škotijos. Kai jis sugrįžo ir viskas stojo į vietas, klausimų, kas prižiūrės mamą, Ingridai nebeliko: šeima Peterbore išsinuomojo namą, suplanavo išsikraustymą iš Lietuvos gegužės 7 dieną.

Bet gegužės 3-ąją brangiausias žmogus išėjo... Kužiškės mirtis artimiesiems – su daugybe nežinomųjų. Gedinti dukra nori kalbėti.

Iš ligoninės grįžo karščiuojanti

Kužiškės Virginijos ligos istorija: sirgo cukriniu diabetu, turėjo aukštą kraujospūdį, antsvorį – visus negalavimus reikėjo griežtai kontroliuoti. Nepaisant keturis kartus per dieną leidžiamo insulino, kitų vaistų, kovo 28 dieną liga su trenksmu davė apie save žinoti.

„Gal nuojauta, bet tą dieną mamai su vaizdu paskambinau ne vakare, kaip darydavau kiekvieną dieną, o per pietus. Jos veidas buvo kažkoks išplaukęs, supratau, kad kažkas negerai. Pasisakė, kad buvo šokęs kraujo spaudimas, o cukraus kiekis kraujyje nukrito iki 1,4 (mmol/l – aut.p.). Brolis vežė į ligoninę, sulašino lašinę“, – prisimena I. Stankienė.

Lygiai po savaitės, balandžio 4-ąją, Ingridą pasiekė žinia: mama sukniubo namuose prie stalo. Kviesta greitoji. Cukraus kiekis tesiekė 1,2 mmol/l. Išgabenta į Šiaulių ligoninės priimamąjį, paguldyta į Gastroenterologijos skyriaus vienutę – tokia tvarka, kol bus gautas COVID-19 tyrimo atsakymas. Apie pietus ligonė atsipeikėjo.

Balandžio 5-ąją – mamos skambutis: išskyrus PGR, kitų tyrimų nedaro, tik suleidžia nustatytą insulino kiekį, todėl jau važiuotų namo.

Paskambinusi į skyrių, Ingrida informuojama, kad ligonės PGR neigiamas, todėl greitai bus perkelta į bendrą palatą su dar dviem ligonėmis.

Balandžio 6 dieną gydytoja A. Sirutavičienė dukrą pakviečia atvykti aptarti gydymo planą, tiksliau, kokiais atvejais ir kaip, siekiant išvengti ryškesnio sveikatos sutrikdymo, insulino injekcijos turėtų būti koreguojamos pagal konkrečią situaciją. Kitądien ligonę pažadama išleisti į namus – po dienos ruoštasi vykti į Santaros klinikas pas dietologą.

„Ryte paskambinau mamai. Išsitarė, kad turi temperatūros – 37,9. Sakė, jautusi „ciongą“. Išgėrė paracetamolio – temperatūra nukrito iki 37,4. Apie 13 valandą ją parvežėme į namus“, – pasakoja I. Stankienė.

Tačiau moters savijauta prastėjo. Artimieji nusprendė atlikti COVID-19 greitąjį testą. Išryškėjo dvi linijos: teigiamas.

Teigiamą atsakymą parodė ir kitą dieną atliktas PGR. Kelionę, kurios antsvorį turinti kužiškė, pasak Ingridos, laukė lyg saulės patekėjimo, teko atidėti – vizitas perkeltas į gegužės 19 dieną, kurios moteris nebesulaukė.

„Paskambinau į Gastroenterologijos skyrių. Sakau, kad mama iš ligoninės grįžo karščiuojanti ir su kovidu. Nieko nekaltinu, tik noriu informuoti, kad kažkas ten nešioja užkratą. Manęs paprašė informuoti skyriaus vedėją“, – sako pašnekovė.

Diabetinė ir dirbtinė koma

Balandžio 9-osios rytą, Ingridos žodžiais, mamos savijauta nieko gero nežadėjo – skundėsi aštrėjančiais peršalimo simptomais, kosuliu, oro trūkumu.

„Paprašiau pasimatuoti deguonies kiekį kraujyje – turi namuose tam skirtą aparatą. Parodė 87 procentus. Temperatūra nekrito žemiau 38“.

Kužių ambulatorijoje išrašė antibiotikų. Deguonis nukrito iki 82 procentų. Kitądien – 72...

„Pasakiau mamai, kad reikia skubiai vykti į ligoninę. Ji pažiūrėjo į mane ir paklausė: aš čia nebegrįšiu, ar ne... Sudėjau daiktus, pakviečiau brolį, atvažiavo greitoji“, – skausmingas akimirkas prisimena šiaulietė.

Vakare ligonė iš priimamojo perkeliama į Infekcinių ligų skyriaus kovidinę palatą, pajungiamas deguonis, dėl prasidedančio plaučių uždegimo skiriami antibiotikai.

Kitądien ligonei – kiek geriau, nukrito temperatūra. Bet vakarop staiga šoko cukraus kiekis kraujyje – nuo linkusio kristi iki 17,3 mmol/l.

I. Stankienė galvoja, kad cukraus kiekis šoko dėl ilgalaikio veikimo insulino nesuleidimo griežtai nustatytu laiku – 19 valandų 30 minučių, arba išvis nesuleidimo tą vakarą.

Toks įtarimas kilęs dėl to, kad tąvakar mamai ji skambino 17 minučių po 20 valandos – mama sakė, kad vaistai vis dar nesuleisti.

Kitos dienos rytą artimieji sužino, kad kužiškė perkelta į reanimaciją dėl diabetinės komos. Cukraus kiekis kraujyje šokęs iki 27.

Netrukus ligonei sukeliama dirbtinė koma, moteris intubuojama. Artimieji informuojami, kad pacientės plaučiuose per didelis kiekis anglies dioksido, sėkmė priklausanti nuo to, kaip plaučiai išsiventiliuos.

Balandžio 12-oji. Būklė sunki, nors plaučiai, informuoti artimieji, į geresniąją pusę. Vakarop vėl šoko kūno temperatūra. Cukraus kiekis vis dar 26–27 mmol/l. Apie pacientės žadinimą iš dirbtinės komos negali būti nė kalbos.

Diena, diena, nauja para, dar viena – šviesesnės žinios nėra.

Ligoninės bakterija?

„Velykų dieną sužinau, kad paimta mamos kraujo išauginti bakterijos pasėlį ir pagal ją parinkti antibiotikus, kurie pagaliau suveiktų“.

Po Velykų būklė vis dar labai bloga, pasėlio tyrimo nėra. Cukraus kiekis labai aukštas. Medikai, anot Ingridos, informuoja šykščiai, nedetalizuodami.

„Dėl informacijos stygiaus ir dėl ne visai mandagaus, kartais net pakelto reanimacijos skyriaus medikų tono teko skambinti ir ligoninės laikinajai vadovei Česlovai Špūrienei, kalbėtis su slaugos administratore“, – sako Ingrida.

Balandžio 20 dieną vėl pakeičiami antibiotikai, ligonė nebekarščiuoja, nors būklė „stabiliai sunki“, cukraus kiekis labai aukštas, moteris vis dar komoje.

„Balandžio 24 dieną paskambinusi į reanimaciją iš ragelį pakėlusio mediko netikėtai sužinau, kad mamos inkstai „ant ribos“. Man pasakė, kad mama ligoninėje yra „pagavusi“ antibiotikams atsparią bakteriją, kad pažeisti jos plaučiai, o prieš kelias dienas prasidėjo sepsis“.

Balandžio 28 dieną dukra gauna gydytojos reanimatologės Rasos Bracaitės pažadą ją įleisti pamatyti mamą.

„Pamačiau ją, rankos pradėjusi tinti. Kalbinau, įtariu, kad mane išgirdo, nes monitoriaus ekrane ėmė šokinėti širdies ritmas. Supratau, kad vilties nebėra.“

Gegužės 3-ąją kasdien du kartus į ligoninę skambinusią Ingridą medikai aplenkė su užuojauta...

Viena mirusioji – du mirties liudijimai

Pareiškė užuojautą ir pakvietė atvažiuoti mirties liudijimo. Nuvyko su broliu. Palydėti į Patologinės anatomijos skyrių.

„Ir čia mes informuojami, kad mirties liudijime nurodyta pagrindinė liga, sukėlusi mamos mirtį – COVID-19. Pasakoma, kad apie jokį pašarvojimą negali būti nė kalbos, kūnas turės būti įkištas į maišą ir uždaromas karste“.

I.Stankienę ištiko šokas: koronavirusas, kurį greičiausiai „pasigavo“ gydymo įstaigoje, mamai buvo diagnozuotas iki mirties praėjus 25 paroms – balandžio 8 dieną. Žino, kad po diagnozės praėjus 21 parai turėjo būti atliktas pakartotinis PGR – ar buvo, vienas Dievas žino.

„Ir praėjus šitiek laiko, mums tiesiai šviesiai pasakoma: niekas velionės netvarkys, jokio tradicinio šarvojimo nebus, laidojimas – tik maiše. Nepaisant netgi to, kad nuo gegužės 1 dienos atšauta ekstremalioji situacija ir panaikinti visi apribojimai. Pagal Šiaulių medikus apribojimai panaikinti gyviesiems, bet ne mirusiems“.

Vis tik morge šeimai pasakyta: „Nieko nelaimėsite, yra mirties liudijimas, yra mirties priežastis, yra parašas, yra štampas“.

Artimieji nepasidavė. Skambutis Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijai, paaiškinimas. Gauna pažadą, kad netrukus bus perskambinta.

Sulaukia skambučio iš reanimacijos: „Labai atsiprašome. Čia taip viskas keitėsi dėl ekstremalios situacijos. Perrašėme mirties liudijimą – galėsite pašarvoti velionę normaliai“.

Naujajame mirties liudijime pagrindine mirties priežastimi įvardijamas sepsis, suteikiantis teisę su artimu žmogumi atsisveikinti „normaliai“.

I. Stankienė įsitikinusi, kad mirties priežastis COVID-19 būtų buvusi naudinga Respublikinės Šiaulių ligoninės statistikai ir finansavimui.

Laukiama atsakymo

„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir paprašė pateikti komentarą.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo skyriaus Viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė informavo, kad „prašymas užregistruotas Ligoninės dokumentų valdymo sistemoje ir nukreiptas atsakingiems asmenims dėl situacijos išaiškinimo“.

„Išanalizavę, atsakymą pateiksime teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė įstaigos atstovė.