Naujausios
Kraujuojantį vyrą patikėjo medikams
Į redakciją užėjusi Valerija Nikontienė sakė, nors vyrui padėti jau nebegali, tačiau prie jo karsto pažadėjo paviešinti istoriją apie galimą gydytojų abejingumą, kainavusį jam gyvybę.
Rugpjūčio 26 dieną 78 metų Edmundui Nikontui padėjo skaudėti pilvo apačią – vis vaikščiojo susiėmęs. Apie 11 valandą žmona iškvietė greitąją pagalbą, vyrą išvežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos (priėmimo) skyrių. Padarė tyrimus ir pasakė, kad jam yra dvylikapirštė žarnos uždegimas. Žmona išprašė, kad jį paguldytų į ligoninę.
Kitą dieną paskambino Gastroenterologijos skyriaus gydytoja ir pasakė, kad uždegimas yra, bet antibiotikus gali gerti ir namuose. Liepė jį iš ligoninės pasiimti.
V. Nikontienė laukė vyro ligoninės priimamajame. Atvežė jį vežimėlyje, tačiau moterį šokiravo, kad jo ranka buvo kruvina, sukruvinta drabužio rankovė. Moteris suprato, kad ten į veną buvo statoma lašinė. Pro šalį ėjo slaugytoja ir pasisiūlė ranką sutvarstyti. Sutvarkius ranką sutuoktiniai išvyko namo.
Vakare Valerija atsigulė kiek anksčiau. Po kurio laiko pajuto, kad vyras ją žadina ir skundžiasi, kad jam kažkas teka. Uždegusi šviesą moteris nustėro – lovoje buvo pribėgę kraujo, grindys buvo kruvinos. Kraujas tekėjo iš tos pačios rankos. Žmona ir vėl kvietė greitąją. Kadangi šeima gyvena miesto centre, greitosios pagalbos medikai atvyko greitai, apie 23.30 valandą. Jie sutvarstė ranką ir norėjo vyrą palikti namuose, tačiau Valerija paaiškino, kad jis vartoja kraują skystinančius vaistus, greičiausiai sutriko kraujo krešėjimas, todėl pareikalavo jį vežti į ligoninę. Kartu važiuoti Valerijai medikai neleido, bet patikėjusi vyrą medikams jautėsi ramesnė.
Mirė nesulaukęs pagalbos?
Rugpjūčio 28 dienos rytą ji paskambino į priimamąjį ir paklausė, kur paguldė Edmundą Nikontą. Atsakymas pribloškė: niekur, vis dar Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje.
„Klausiu, kaip suprasti, juk jis kraujavo, jam pernelyg suskystintas kraujas. Man paaiškino, kad 9 valandą keisis gydytojų pamaina, skambinti tada ir kita gydytoja man papasakos plačiau“, – prisimena pokalbį V. Nikontienė.
Nieko nelaukusi moteris nuskubėjo į ligoninę. Užėjusi pas gydytoją Rolandą Kazlauskaitę, klausė, kaip Nikontas. Sužinojo, kad nieko blogo, sulašins lašinę ir paleis namo.
„Klausiu, ar tyrė kraujo krešumą. Sako ne. Tai, sakau, visą naktį jūs nieko su juo nedarėte“, – piktinosi žmona.
Gydytoja pažadėjo atlikti kraujo tyrimą. Įeiti pas vyrą jai neleido, laukė vestibiulyje. Nesulaukdama jokių žinių, apie 11 valandą ir vėl užėjo į gydytojos kabinetą, pasiteirauti, koks tyrimo atsakymas. Gydytoja jo dar nebuvo mačiusi, tik tada pažiūrėjo tyrimo rezultatus kompiuteryje. Kraujo krešumo rodiklis buvo pavojingai sumažėjęs.
V. Nikontienė pasakojo, kad tuo tarpu į kabinetą užėjo slaugytoja ir kažką gydytojai pašnabždėjo. Gydytoja moteriai liepė tuoj pat eiti lauk į vestibiulį.
„Aš sėdėjau ir mačiau, kad mano vyrą iš ten, kur jis buvo už užuolaidų išvežė į kitą patalpą. Praėjo gal koks 10 minučių atėjo gydytoja ir pakvietė užeiti pasikalbėti. Šaltu veidu ji man pareiškė: „Viską darėm, bet mums nepavyko“. Nesupratau – klausiu, kas nepavyko? Man sako, kad mirė. Negalėjau patikėti. Paklausė, ar noriu pamatyti vyrą? Kaip aš nenorėsiu? Aš įėjau, jis iki pusės buvo nuogas. Aš verkdama kritau ant jo ir pajaučiau, kad jis visas jau atšalęs. Žmogus per 10–15 minučių neatšąla. Tai reiškia, kad jis už tų užuolaidų jau buvo miręs kurį laiką. Matyt, kai seselė ėjo pro šalį, pamatė, kad jis miręs. Manau, kad kokią valandą ar dvi jis jau galėjo būti miręs. Man paaiškino, kad jis užspringo tulžimi. Krauju jis užspringo, o ne tulžimi“, – negalėdama sulaikyti ašarų pasakojo moteris.
Ji spėjo, kad dėl pavojingai sumažėjusio kraujo krešumo jam prasidėjo vidinis kraujavimas. Čia tik kino filmuose rodo, kaip esant tokiai būklei medikai skuba gelbėti žmogaus gyvybę. O Šiaulių ligoninėje galimai žmogų „numetė“, net kraujo tyrimo per visą naktį neatliko.
E. Nikonto mirties diena buvo šeštadienis. Artimieji laukė, kol pirmadienį atliks kūno skrodimą. Tačiau jau pirmadienio rytą V. Nikontienei paskambino Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja, ir pasakė, kad gali atvykti pasiimti vyro mirties liudijimą, kuris jau paruoštas.
„Paklausiau, kaip parašė mirties liudijimą, jei tik po pietų darys skrodimą. Man niekas neatsakė, padėjo ragelį“, – prisiminė moteris.
Mirties liudijime įrašyta tiesioginė mirties priežastis – ūmus kariopulmoninis nepakankamumas, o tarpinė priežastis – kraujavimas dėl ilgalaikio krešėjimą slopinančių vaistų vartojimo. Apie jokį užspringimą tulžimi nė žodžio.
V. Nikontienę stebino gydytojų šaltumas. Niekas net užuojautos nepareiškė. Tik skyriaus vedėja, paskambinusi dėl mirties liudijimo, atsiprašė ir užjautė.
Gydytojas: „Aš galiu tavęs negydyti“
Tačiau vyro laidotuvėmis ši liūdna istorija nesibaigė. Rugsėjo 1 dieną, iškart po laidotuvių V. Nikontienę ištiko širdies smūgis. Ją paguldė į Šiaulių ligoninės Kardiologinį skyrių. Moteris džiaugėsi, kad ja ten puikiai rūpinosi jaunas gydytojas rezidentas. Rugsėjo 6 dieną ji grįžo namo. Pamačiusi vyro nuotraukas labai susijaudino, sutriko širdies ritmas. Greitoji nuvežė moterį į tą patį ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, paguldė už tų pačių užuolaidų. Tuo metu dirbo tas pats gydytojas, kuris naktį priėmė jos vyrą ir galimai nesuteikė jam reikalingos pagalbos. Kartu su V. Nikontiene buvo ir jos marti. Nors ją varė lauk, tačiau ji kategoriškai nesutiko išeiti. Sakė: vieną numarino, kito nebeleis numarinti.
Prie V. Nikontienės apie valandą niekas iš gydytojų nepriėjo. Tada paprašė marčios, kad nueitų pažiūrėti, kodėl niekas neateina. Kai ji paklausė gydytojo, kodėl V. Nikontienei nesuteikia jokios pagalbos, jis atsakė: „Mes jai seniai ritmą atstatėm“. Kai marti paaiškino, kad jau valandą V. Nikontienė nesulaukia pagalbos, gydytojas atrodė kiek sutrikęs. Po 10 minučių atėjo pas ligonę. Supratęs, kad čia E. Nikonto našlė, ėmė jai pasakoti apie mirusio vyro ligas.
„Aš jam sakau: „Jūs ne apie vyrą pasakokit, bet mane žiūrėkit“. Jis man atsakė: „Aš tavęs galiu negydyti“, – pašiurpino mediko žodžiai sunegalavusią moterį.
Tačiau gydytojas įjungė aparatūrą, atstatė širdies ritmą ir apie 12 valandą moterį išleido į namus.
„Kas ten darosi toje ligoninėje? Ar tai privati įstaiga? Aš visą gyvenimą dirbau, mokesčius mokėjau, o šiandien jaunas daktaras, piemuo, man gali pasakyti, kad gali manęs ir negydyti“, – negalėjo suprasti medikų abejingumo V. Nikontienė.
Jos manymu, didžiausia tragedija yra ta, kad į ligoninę, į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių neįleidžia pacientų artimųjų, tad medikai gali elgtis su sergančiais žmonėmis taip, kaip jiems norisi.
„Kol aš gulėjau Priimamajame, atvežė senutę. Šalia už širmos paguldė. Ji dejavo, vėliau nutilo. Visas beveik keturias valandas, kiek aš ten buvau, prie jos niekas nebuvo priėjęs“, – baisėjosi moteris.
Liko be vyro atramos
Valerijai šis pokalbis buvo sunkus. Moteris, pasakodama apie savo mirusį šešeriais metais vyresnį vyrą, vis darė pauzes, gaivinosi vandeniu, braukė ašaras. Pragyveno kartu daugiau nei pusę amžiaus. Vaikų neturėjo, tad senatvėje buvo vienas kitam atrama. Tarsi savas pas juos užaugo sūnėnas. Vyras dirbo šaltkalviu Statybos remonto valdyboje. Pastaruosius 10 metų turėjo antrą neįgalumo grupę, nes sirgo lėtinėmis ligomis.
Ligoninė sudarė komisiją minėtam atvejui ištirti
Apie patirtus košmarus Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje pasakoja ne vienas ten papuolęs pacientas. Neseniai ligoninė paskelbė pranešimą apie šio skyriaus darbą, kur rašoma, kad pagalba jame teikiama ir nedelsiant, ir palūkėjus. E. Nikonto mirties istorija rodo, kad tas palūkėjimas gali būti pragaištingas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė informavo, kad pateiktos istorijos aplinkybės sudėtingos ir jautrios, todėl priimtas sprendimas situaciją išanalizuoti išsamiai ir tik tada pateikti pagrįstus, argumentuotus atsakymus. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorės Česlovos Špūrienės įsakymu sudaryta komisija atvejui išanalizuoti, kuri susideda iš gydytojų specialistų, auditoriaus.
Specialistė priminė, kad pagalbos teikimo skubumą reglamentuoja Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 metų balandžio 8 dienos įsakymas (su vėlesniais jo papildymais ir pakeitimais) „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“. Pacientams pagalbos teikimo eiliškumas priklauso nuo jų būklės, gyvybinių parametrų.
„Neabejotinai sutinkame, kad su kiekvienu pacientu gydymo įstaigoje privaloma elgtis pagarbiai, atsakingai ir nedera replikuoti atvejų, būklių ir panašiai. Su gydytoju, kuris nepagarbiai bendravo su paciente, kalbėta asmeniškai, pateikti įspėjimai dėl nepagarbaus elgesio“, – rašė S. Tenytė.
Apie komisijos įvykiui ištirti priimtą sprendimą informuosime vėliau.
