Dėl COVID-19 tėčio netekusi dukra: medikai tyčia negydo neskiepytų?

Prieš kelias dienas tėvelį palaidojusi Gintarė iki šiol mano, kad jeigu ne medikų aplaidumas, šeimai netektų išgyventi netekties. Savaitę gydytas namuose, o tada tik iš antro bandymo patekęs į ligoninę jos tėtis mirė. Gintarei ir jos artimiesiems ramybės neduoda faktas, kad medikai nuolat akcentuodavo, jog pacientas – nepaskiepytas. „Argi dėl to, kad jis neskiepytas, leisite žmogui numirti?“ – neiškentusi medikės paklausė jo žmona.

„Vakaro žinioms“ skaudžią šeimos istoriją sutikusi papasakoti Gintarė sako suprantanti, kad tai tėvelio nesugrąžins. Tačiau jauna moteris nori sužinoti atsakymus į artimuosius kamuojančius klausimus ir kartu įspėti žmones, o gal net prisibelsti į medikų širdis.

Kad užsikrėtė COVID-19, Gintarės tėtis suprato lapkričio 1-ąją dieną. Tuo metu koronavirusu jau namuose sirgo Gintarės mama. Pajutęs, kad pakilo temperatūra ir prastėja savijauta, tėtis kitą dieną pasidarė testą, kuris patvirtino ligą. Savaitę 56-erių vyras gydėsi pagal šeimos gydytojos nurodymą. Buvo skirtas paracetamolis ir antibiotikai. Tiesa, pirmieji skirti antibiotikai buvo pakeisti, kadangi nuo jų vyrui sutriko širdies ritmas.

„Tai buvo vienintelė liga, kuria sirgo tėtis – jam prieš dvejus metus buvo nustatytas širdies ritmo sutrikimas. Su tuo jis buvo susigyvenęs, mokėjo vaistų pagalba ritmą suvaldyti. Tačiau dėl to jis bijojo skiepytis“, – pasakoja Gintarė.

Iš priimamojo paleido namo

Po tokio gydymo savaitės temperatūra sukilo dar labiau, tad prireikė greitosios medikų pagalbos. „Tai buvo aštunta ligos para, temperatūra kilo tiesiog akyse, taip pat krito ir deguonies kiekis kraujyje, todėl iškvietėme greitąją. Priimamajame praleidome tris valandas, per kurias buvo padaryti kraujo tyrimai ir „paklausyti“ plaučiai, pastatyta lašelinė. Medikai pasakė, kad karkalų nėra ir išleido atgal į namus. Rentgeno net nedarė. Tėtis sakė, kad iš viso tą vakarą su juo dar keturi skubios pagalbos ieškoję pacientai buvo išleisti iš priimamojo į namus. Bet tokiems pacientams svarbi kiekviena diena. Kodėl laukiama, kol žmonės namuose pasieks stadiją, kai viena koja yra grabe, o tada jau vežami tiesiai į reanimaciją. Ar tam, kad būtų pasiekta reikalinga statistika?“ – svarsto Gintarė.

Ji atsimena, kad tą vakarą grįžęs namo tėtis sunkiai lipo laiptais, jam svaigo galva. Kitą rytą sveikata negerėjo, dar labiau nukrito deguonies kiekis kraujyje, tad vėl teko kviesti greitosios medikus. Tą dieną tėtis buvo paguldytas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Tik tada medikai atliko plaučių rentgeną, kuris parodė didelius plaučių pažeidimus.

Dvi dienas jis gulėjo tuberkuliozės skyriuje, tuomet buvo perkeltas į reanimaciją, o dar po dviejų dienų buvo sukelta dirbtinė koma ir lapkričio 16 d. jis mirė.“ Medikai neslėpė, kad 90 proc. vyro plaučių jau buvo „sudegę“. „Mus iki šiol kankina klausimas, kodėl iš priimamojo pirmą kartą, kai buvo iškviesta greitoji, jis buvo paleistas namo? Išraše parašyta, kad liežuvis jau buvo su apnašomis, kad yra abipusis plaučių pakitimas. Juk medikai žinojo, kad žmogui – koronavirusas, kad namuose jis gydosi antibiotikais ir akivaizdu, kad tai nepadeda, reikalinga rimtesnė pagalba. Nejau tokius pacientus galima išleisti namo?

Beje, tik dabar sužinojau, kad neseniai Šiauliuose buvo dar viena panaši istorija, kai su abipusiu plaučių uždegimu moteris iš priimamojo buvo išleista namo, o vėliau jau buvo paguldyta į reanimaciją, tačiau ligoninėje mirė“, – sielvarto neslepia Gintarė.

Vis priekaištavo, kad nepaskiepytas

Jauną moterį skaudina tai, jog medikai nuolat akcentuodavo, kad tėvelis – nepasiskiepijęs: „Galėdavome paskambinti du kartus per dieną ir girdėdavome tuos pačius žodžius – būklė sunki, bet stabili, neskiepytas, turi gretutinių ligų. Mums buvo priekaištaujama, kodėl tėvelis nepaskiepytas. Kartą mama neiškentusi paklausė gydytojos, ar dėl to, kad jis neskiepytas, medikai leis žmogui numirti. Tada gydytoja atsakė, kad daroma viskas, kas įmanoma.“

Tiesa, artimiesiems ramybės neduoda ir tai, kad net patekus į ligoninę vyrui buvo ilgai neskirti antibiotikai. Nors būtent antibiotikais jis gydėsi namuose su šeimos gydytojo pagalba. Ir nors į ligoninę pateko dėl plaučių uždegimo jau su pakitusiais plaučiais ir po aštuonių parų gydymo antibiotikais, gydymo įstaigoje pirmąsias penkias dienas jam buvo skirti antivirusiniai vaistai. Antibiotikai pradėti duoti tik vyrą jau panardinus į dirbtinę komą.

Dabar Gintarė svarsto, ar tai, jog tėtis buvo nepasiskiepijęs, nelėmė neigiamo medikų požiūrio į sunkų pacientą. „Dar prieš jam sukeliant dirbtinę komą, buvo galima paskambinti artimiesiems. Tą kartą su juo kalbėjo mama. Ji pasakoja, kad telefonas, matyt, buvo kažkur padėtas šalia, nes jo balso nesigirdėjo, tik seselės rėkimas: „Greitai verskis ant pilvo!“ Vieninteliai tėvelio žodžiai, kuriuos išgirdo mama, buvo „Jėzus Marija.“ Baisu ir pagalvoti, ką jis tuo norėjo pasakyti ir ką jam teko patirti. Vėliau mums buvo pasakyta, kad jis nevykdė nurodymų. Bet jis turėjo antsvorio, tad įsivaizduoju, kad jam turėjo būti sunku pačiam apsiversti. Būklė buvo labai sunki, jam jau buvo įjungtas deguonies aparatas“, – nemalonius prisiminimus pasakoja Gintarė.

Nemalonių komentarų iš medikų teko išgirsti ir Gintarės mamai. Kai tėvelis buvo perkeltas į reanimaciją, dabar jau našle likusiai moteriai gydytoja rėžė tiesiai: „Iš čia savomis kojomis niekas neišeina.“

Toks medikų bendravimas nesuprantamas artimiesiems. „Žmogus tarsi nurašomas iš anksto. Galiu įsivaizduoti, kokių komentarų tėvelis galėjo sulaukti iš medikų. Kiek žinau, ši gydytoja neetiškai bendrauja ir su kitais pacientais“, – stebisi Gintarė.

Norėdami, kad tėvelis gautų pačią geriausią pagalbą, artimieji prašė medikų perkelti jį į Kauną, kur yra modernesnė įranga. Deja, atsakymas buvo toks, jog tai tiesiog neįmanoma. „Tačiau neseniai išgirdau atvejį, kai vienam pacientui, užsikimšus trombui, jis buvo perkeltas iš Šiaulių į Kauną. Gal tai tik sutapimas, bet šis pacientas buvo skiepytas.

Iš viso to, ką patyrėme, mums ima atrodyti, kad medikai pagal tai, ar žmogus pasiskiepijęs, skirsto, kam skirti daugiau pagalbos, ką gelbėti. O gal net pagal tai sprendžiama, ką priimti į ligoninę, nes nuolat girdime, kad trūksta laisvų lovų. Kito paaiškinimo nerandame. Bet tai yra ne tik neetiška, bet ir nežmogiška.

Nesame antivakseriai, mano vaikai paskiepyti visais reikalingais skiepais, pati planuoju skiepytis nuo koronaviruso, tačiau po tokios patirties baisu net patekti į gydymo įstaigas“, – sako Gintarė.

Pradėjo vidinį tyrimą

„Vakaro žinios“ kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę su prašymu pradėti tyrimą dėl Gintarės tėčio gydymo ir medikų elgesio su juo. Taip pat paprašėme įvertinti šeimos gydytojos pasisakymus. Kaip informavo ligoninės atstovė Zita Katkienė, ligoninėje bus sudaryta komisija šiai situacijai tirti, o apie jo išvadas informacija bus pateikta „Vakaro žinioms“.