Iš lentynų iššluota druska, kasamos slėptuvės

Algimanto RIPINSKIO nuotr.
Dėl karo Ukrainoje sunerimę gyventojai ėmę galvoti apie požemines slėptuves privačių namų kiemuose. Užsakymų, kokios jos turėtų būti, žemės kasėjai sulaukia įvairių. Nuotraukoje – vienas iš darbų.
Iš parduotuvių ištirpo druska, išaugo poreikis savigynai skirtiems ginklams, namų kiemuose kasamos požeminės slėptuvės – tai vyksta Lietuvoje nuo vasario 24-osios, dienos, kai Ukrainoje prasidėjo karas.

Akivaizdu, kad Lietuvos žmonės, nors kas dieną girdi viešus politikų raminimus, kad Lietuva yra NATO valstybė ir jokio realaus pavojaus bent jau kol kas nėra, išgyvena smarkų nerimą dėl savo šalies ir asmeninio saugumo.

Požeminės buveinės – su apdaila ir be jos

Žemės kasimo darbus vykdančios Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės „A. Ripinskis ir Ko“ vadovas Algimantas Ripinskis sako jaučiantis išaugusį gyventojų susidomėjimą savo namų kiemuose arba sodybų prieigose turėti požemines slėptuves – bunkerius, ir tai jaučiama nuo pat pirmos karo Ukrainoje dienos.

„Didėjant Rusijos agresijai, žmonės įžvelgia karo grėsmę ir nori apsidrausti, jeigu staiga...“ – sako verslininkas.

Susidomėjimas, anot jo, išaugęs visoje Lietuvoje, ir privačių valdų gyventojų pageidavimai, kokius bunkerius savo kieme jie norėtų turėti, įvairūs.

Pirmiausia, anot A. Ripinskio, užsakovai akcentuoja bunkerio dydį ir sustiprintą apsaugą, dar – kad būtų elektra. Paskui – pagal individualius poreikius: vieniems užtenka paprastų sienų ir lubų iš perdengimo plokščių, kiti prašo ir vidaus apdailos.

Neretai pageidaujama, kad bunkeris būtų paskirstytas atskirais kambariukais, kuriuose tilptų dviaukštės lovos, prašo, kad būtų išbetonuotos grindys, kad būtų įrengta atskira patalpa generatoriui, jeigu staiga nutrūktų elektros tiekimas, kad būtų įvestas vanduo.

„Populiariausias bunkerių dydis – maždaug dešimties kvadratinių metrų, tačiau pasitaiko pageidavimų iškasti didesnius“, – sako žemės kasybą atliekančios įmonės vadovas.

Bunkeris, anot verslininko, kasamas griežtai laikantis techninių reikalavimų. Iškastoje maždaug keturių metrų gilumo duobėje kiek daugiau nei du metrai skiriami gyvenamosios patalpos aukščiui, kitkas – perdengimams, izoliacijai ir apsaugai. Baigus požeminius darbus, ant bunkerio viršaus pilamas ne mažesnis nei vieno metro (būna, ir dviejų–keturių metrų) žemės sluoksnis, skirtas slėptuvę dengiančios perdengimo plokštės apsaugai – amortizuoti smūgį.

A. Ripinskio kolega iš Joniškio rajono Martynas Surblys užsakymų iškasti požeminę slėptuvę taip pat gauna iš visos Lietuvos, ne vieną prašymą jau yra atlikęs.

„Šiandien – tik dėl karo. Anksčiau tekdavo kasti rūsį, sandėlį, o dabar – apsisaugoti“, – sako kasėjas.

Reikia atskiro išėjimo

UAB „A. Ripinskis ir Ko“ vadovas Algimantas galvoja, kad bunkerių paklausa išaugusi iš dalies ir dėl to, kad naujesnės statybos namuose nebėra požeminių rūsių, kurie ekstremalioje situacijoje atliktų evakuacijos funkciją.

„Tačiau net ir tokiu atveju, jei name rūsys yra, jam reikalinga rekonstrukcija įrengiant tiesioginį išėjimą į lauką, jei staiga namas sugriūtų“, – niūriausią scenarijų piešia šiaulietis verslininkas. Jis tikisi, kad bunkerių neprireiks, o iškastieji ateityje pasitarnaus visai kitiems ir su karu niekaip nesusijusiems gyventojų poreikiams.

A. Ripinskiui gyventojų nerimas dėl Ukrainoje didėjančios įtampos suprantamas. Sako, ir pats apgalvojęs, kokių apsaugos veiksmų reikėtų imtis.

Paklausiausi – druska, jodas, tvarsliava

Bet pastarosiomis dienomis gyventojų galvose – ne tik slėptuvės. Akys krypsta į parduotuvių lentynas, kuriose mažiau nei prieš mėnesį buvo surikiuoti druskos pakeliai. Prasidėjus karui ir sustojus akmens druskos kasyklos darbui Donbase, atsargos prekybos centruose tiesiog ištirpo.

„Paletę ukrainietiškos druskos išpirko per porą valandų. Nors prekybos centras ir apribojo „normą“ ne daugiau kaip trys pakeliai vienam gyventojui“, – sakė vieno prekybos centro Šiauliuose vadovė.

Pirkėjai išgraibstė ne tik ukrainietišką druską, kuri esą tinkamiausia sūdyti mėsą, rauginti, konservuoti ir pan., bet ir visas kitas. Prekybos centrai ramina: druskos deficitas laikinas ir panikuoti tikrai nevertėtų.

Tačiau parduotuvėse stinga ne tik druskos, tuščios ir lentynos su soda, kurios trūkumas susidarė apsisprendus atsisakyti rusiškų prekių.

Stebimas ir vaistinių šturmas. Pastarosiomis savaitėmis bene dažniausiu pirkiniu tapusi tvarsliava – jos pirkimai padvigubėjo ir net patrigubėjo. Daugiau perkama ir dezinfekcinio skysčio, nuskausminamųjų, vaistų, reguliuojančių kraujo spaudimą, širdies darbą gerinantys lašeliai. Dalis pirkėjų teigia, farmacijos priemones perkantys paramai Ukrainai.

„Tikiuosi, ne uostyti, o žaizdoms jodo klausiate“, – tokį klausimą uždavė vaistininkas, „Šiaulių kraštui“ pasiteiravus apie šio odos tirpalo paklausą. Paaiškino, kad jodas – tarp populiariausių pastarųjų dienų pirkinių ir ne kiekvienoje vaistinėje jo yra.

„Radiacijos poveikiui sumažinti šis tirpalas netinka, jo visai kita paskirtis. Bet jei žmonėms ramiau, kai jo turi...“ – šypteli farmacininkas.

Kalio jodido tablečių, kurios skirtos sumažinti radioaktyvaus jodo keliamą žalą, vaistinėse taip pat trūksta.

Dalis vaistinių iš savo prekių asortimento išėmė tas priemones ir vaistus, kurie pagaminti Rusijoje.

Žmonės ginkluojasi

Šiaulių apskrities policija informuoja, kad karo Ukrainoje dienomis smarkiai išaugo prašymų įsigyti ginklą skaičius.

Pasak Licencijavimo skyriaus viršininko Eligijaus Skujos, nuo šių metų vasario 24 dienos iki kovo 8-osios pateikti 34 prašymai įsigyti ginklą. Pernai tuo pačiu laiku – vos penki.

Iš minėtų 34 prašymų trys dešimtys – savigynai skirtam pistoletui įsigyti.

Šiai dienai leidimus turėti savigynai skirtus ginklus Šiaulių apskrities policijos Licencijavimo skyrius yra išdavęs 2 237 asmenims.

Ignoruoti ir paremti

Nepaisant kai kurių prekių stygiaus, dalis Lietuvos pirkėjų kategoriški Rusijoje pagamintų prekių atžvilgiu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja sulaukianti gyventojų užklausų, kaip galima būtų atskirti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas prekes, kurių norėtų atsisakyti ir nebepirkti, ir Ukrainoje pagamintas, siekiant remti karo alinamos šalies ekonomiką.

„Vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą.

Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Atkreipiame dėmesį, kad skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Visada patartina atkreipti dėmesį ir į prekės pakuotę ar etiketę – prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška.

Anksčiau vartotojai informuoti, kad Rusijos šalies kodas 460–469, Baltarusijos – 481“, – teigiama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešime.