Gruzdžių medikai jau dirba „arčiau žmogaus“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Gruzdžių ambulatorija – antra Šiaulių rajone pagal teikiamų paslaugų spektrą ir kol kas vienintelė ne pirmus metus dirbanti pagal paslaugų teikimo pacientų namuose modelį.
Dydžiu ir teikiamų medicininių paslaugų gausa kai kurioms šalies rajoninėms ligoninėms beveik nenusileidžianti Gruzdžių ambulatorija vienintelė Šiaulių rajone jau kelerius metus pacientams sėkmingai teikia paliatyviosios pagalbos ir slaugos (ASPN) paslaugas suaugusiems ir vaikams namuose. Panašu, kad šios seniūnijos medikai padarė įžangą būsimai Sveikatos apsaugos sistemos reformai, kurios prioritetas – sunkių ligonių priežiūra namuose, atsisakant stacionarinės medicininės priežiūros.
Gruzdžių ambulatorijos direktorė Zita JABLONSKIENĖ įsitikinusi, kad toks medicinos paslaugų teikimo būdas pirmiausia naudingas atokiausių kaimų gyventojams, kurie dėl amžiaus arba sunkių ligų nepajėgūs atvykti į gydymo įstaigas.

Paslaugos silpniausiems

– Taigi Gruzdžių ambulatorija tarsi nutiesė kelią prioritetu įvardijamai ambulatorinei pagalbai paciento namuose. Nuo ko viskas prasidėjo?

– Nuo 1998 metų gruodžio Gruzdžių ambulatorija atsiskyrė nuo Kuršėnų ligoninės ir tapo atskiru vienetu. Prieš tai dirbo du šeimos gydytojai.

Nuo 2017 metų rugpjūčio 1 dienos Gruzdžių ambulatorijai pradėjau vadovauti aš. Per penkerius vadovavimo metus licenciją pavyko papildyti penkiomis naujomis veiklomis: kineziterapija, masažu, paliatyviosios pagalbos ir slaugos paslaugomis namuose, burnos higienisto paslaugomis, buvo išplėstas odontologijos paslaugų spektras net iki galimo dantų protezavimo.

Prioritetinių paslaugų kryptis – paliatyvioji pagalba namuose suaugusiems ir vaikams bei asmens slaugos paslaugos (ASPN) namuose. Paliatyviąją pagalbą pradėjome teikti nuo 2019-ųjų metų, išanalizavę, kokių paslaugų labiausiai reikia kaimo teritorijų gyventojams, o svarbiausia tai, kad asmeniui nieko nekainuoja, nes apmoka valstybė iš PSDF biudžeto lėšų. Ambulatorines asmens slaugos paslaugas namuose pagal naujus SAM reikalavimus Gruzdžių ambulatorija pradėjo teikti nuo 2021 metų. Esmė, kad medikas būtų kuo arčiau žmogaus, kuriam reikalinga pagalba. Tai sparčiai senstančiai visuomenei ypač aktualu, juolab jei žmogus gyvena toli nuo sveikatos centrų.

– Senstant visuomenei, panašu, ne visi gyventojai pajėgūs atvykti į gydymo centrus. Panašu, kad, ne tik medicinai išgyvenant laikotarpį „laikyti ar sunaikinti“, laiku pagalvojote, apie pagalbą ligoniams.

– Tiesiog ėmėme ieškoti efektyvių būdų, kaip padėti žmonėms, kuriems atvykimas pas šeimos gydytoją ar kitus specialistus tapęs sunkiai įveikiama užduotimi.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 metų rugsėjo 30 dienos aprašą paliatyviajai pagalbai teikti reikalinga specialistų komanda – turi būti gydytojai (pas mus dirba du), bendrosios praktikos slaugytojai (dirba septyni), slaugytojo padėjėjai (dirba 3), kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Šiuo metu paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose gauna 34 gyventojai, ambulatorines slaugos paslaugas (ASPN) namuose gauna 54 asmenys, viso – 88 gyventojai (o pradėjome tik nuo 19 pacientų).

Mūsų specialistai rūpinasi viskuo: nuo socialinės gerovės (aplinkos pritaikymo), tuo užsiima socialinis darbuotojas, iki aktualių sveikatos problemų sprendimo (vaistų išrašymas, paskirtų injekcijų, infuzijų atlikimo, perrišimų ir pan.), psichologinių problemų sprendimo. Jeigu, sakykime, žmogus neturi vaikštynės ar funkcinės lovos – specialistai tuo pasirūpina, jei reikia – ir aplinką sutvarko, ir malkų prineša. Mūsų komanda ne tik išrašo, bet ir nuperka vaistų, padeda pasiruošti maistą, netgi pamaitina, jei yra poreikis, jei ligonėlis yra gulintis.

Nors paliatyviosios pagalbos specialistų užduotis – tik rūpinimasis sveikata, pagalbos suteikiama žmogui kur kas daugiau.

Ambulatorinių asmens paslaugų namuose poreikis yra didžiulis, nes senyvo amžiaus žmonių yra daug, serga daugybinėmis ligomis: lėtinėmis, onkologinėmis. Daugelis vaikų išvažiavę į užsienį, jų tėvai likę vieni, o jie patys neįgalūs apsitarnauti ūkyje. Ypač kaimo teritorijoje tai aktualu.

Slaugos paslaugos asmens namuose panašios paliatyviosioms, tik jas teikia mažesnė specialistų komanda – tik slaugytojai ir jų padėjėjai. Principas čia štai koks: šeimos gydytojas parašo siuntimą, o slaugytojų užduotis – padėti žmogui šiltai, švariai gyventi, turėti ir vartoti vaistus, nekentėti skausmų. Mano kolektyvas puikus, jei yra reikalas ir kambarį pašluoja, ir dulkes nuvalo, žiūrime iš žmogiškosios pusės.

Ir kreipiasi žmonės pagalbos iš visur, net iš Joniškio rajono. Tiesa, kaskart tenka įvertinti fizines galimybes ir sąnaudas, norint užsiimti vieno ligoniuko priežiūra, sakykime, iš Joniškio rajono. Todėl ir galvoju, jei tik visos gydymo įstaigos imtų kuo greičiau plėtoti medicininės pagalbos namuose paslaugų spektrą... Ir medicina senyviems žmonėms arba ligoniams atkeliautų tiesiog į namus. Bet šiuo metu iš Šiaulių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų mes kol kas vieninteliai, o Šiaulių mieste dar yra „Prasmė“ ir „Sidabražolė“.

Startas sveikatos sistemos reformai

– 2023-iųjų sausio 1 dieną Lietuvoje prasideda sveikatos sistemos reorganizacija. Kokios laukia pertvarkos?

– Europos Sąjunga šiai reorganizacijai numačiusi skirti apie 800 milijonų eurų. Šalies savivaldybėms pasiūlyta dalyvauti projekte ir pasiimti šio pinigų „pyrago“ dalį. Tos savivaldybės, kaip ir Šiaulių rajono, kurios sutiko dalyvauti projekte, privalės įgyvendinti paslaugų paketą, į kurį, pradedant šeimos gydytojo paslaugomis ir antrinio lygio konsultacijomis, turės įeiti chirurgijos dienos centras, dienos centras, pirmosios pagalbos teikimo kabinetas. Atsiras poreikis sveikatos priežiūros specialistų. Laukia didelės pertvarkos.

– Ar artėjanti reforma galutinai nesunaikins nedideliuose kaimuose iki šiol egzistuojančių medicinos punktų? Atokesnių gyvenviečių žmonėms tokia idėja, švelniai tariant, nepriimtina.

– Šiaulių rajone yra penkios ambulatorijos ir 11 medicinos punktų. Jeigu ambulatorijose dirbama, yra gerai, tačiau medicinos punktų išlaikymas kainuoja brangiai ir neabejotinai yra nuostolingas. Juk pacientas yra prirašomas prie gydytojo, o ne prie slaugytojo, kuris yra medicinos punkte ir be šeimos gydytojo negali spręsti praktiškai jokių problemų. Išlaikyti darbuotoją, mokėti jam atlyginimą, išlaikyti patalpas, šildyti jas, mokėti už elektrą, vandenį – išlaidos didelės, o jei per dieną užsuka viso labo vienas arba du pacientai, o kartais niekas neateina. Dėkingi esam Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, kad iš savivaldybės biudžeto vis dar skiria lėšas nuostolingai veikiančių vienuolikos medicinos punktų išlaikymui. Kiek tai naudinga gyventojams, jei dalis jų dėl senatvės arba sunkių ligų vis tiek negali atvykti į punktus ir yra reikalinga pagalba namuose, klausimas atviras.

Mano matymu, išeitis vienintelė – mobiliųjų komandų steigimas, juolab kad prioritetinė paslaugų kryptis – ambulatorinės slaugos paslaugos paciento namuose. Išvysčius mobiliąsias komandas pagal teritorinius vienetus, mano manymu, nenukentėtų sveikatos priežiūra atokiai kaimuose gyvenantiems neįgaliems ir senyvo amžiaus gyventojams, kuriems ryškiai sumažėjęs apsitarnavimo savarankiškumas. Mobili slaugos komanda (gydytojas, slaugytojas ir padėjėjas) nuvyktų pas gyventojus, kurie neturi galimybės atvykti į ambulatoriją ar medicinos punktą, pagal sudarytą apsilankymų grafiką.

– Ką derėtų akcentuoti grįžtant prie nuogąstavimų, kad atokių kaimų gyventojai, naikinant medicinos punktus ir įgyvendinant naują sveikatos sistemos modelį, liks be medicininės pagalbos?

– Tolimesnių kaimų žmonės, dirbant tokiu principu, tikrai nebus palikti be medicininės pagalbos. Slaugos komanda atvažiuos į namus. Tam, be abejonės, reikės ženkliai plėsti ambulatorijų technikos parką. Automobiliai turės būti suformuoti su tokia įranga, kad, atvažiavus pas žmogų į namus, būtų galima ne tik kraujospūdį pamatuoti, bet ir būtinuosius kraujo tyrimus atlikti, elektrokardiogramą užrašyti. Esmė – sukomplektuoti automobilius ir komandas: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir panašiai.

Ambulatorijų automobiliai turėtų būti paskirstyti teritorijomis, ir štai vienas automobilis į kelis kaimus važiuoja pirmadienį, į kitus kaimus – antradienį ir t. t. Žmonės, jei sistema veiks it laikrodis visoje šalyje, o ne pavienėse ambulatorijose, kaip yra dabar, gaus paslaugas namuose, nepriklausomai nuo to, kokiame rajone ir kokiame vienkiemyje gyvena. Todėl teigti, kad mažų kaimų ir miestelių žmonės, sunaikinant nuostolingus medicinos punktus, paliekami be medikų, yra neteisinga.

Ateityje ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos bus įpareigotos namuose teikti kuo daugiau paslaugų, kartu mažės stacionarinių paslaugų.

Grįžtant prie Gruzdžių ambulatorijos, dirbančios pagal naujus sveikatos priežiūros sistemos reikalavimus ir darbo modelį, galime pasidžiaugti, kad įstaigoje dirba kineziterapeutas, įsigyta nauja, skirta kineziterapijai, medicininė įranga (magnetoterapijos aparatas, limfodrenažo įrenginys, kardiotreniruoklis), įstaiga visiškai pritaikyta neįgaliesiems (įrengti privažiavimo pandusai, pakėlimo platforma, kopiklis laiptais ir pan.), sistemingai dirba gydytojas odontologas ir burnos higienistas (įsigytas naujas odontologinis įrenginys), tai leidžia teikti kokybiškas, prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas visų socialinių grupių žmonėms Šiaulių rajone.

Aišku, tokios modernios ambulatorijos nebūtų be Šiaulių rajono savivaldybės administracijos supratimo ir finansinio rėmimo iš savivaldybės biudžeto lėšų.