Gimnazistai tobulinosi patyriminėje stovykloje

Gimnazijos nuotr.
Mokyklų išorinis vertinimas Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją pripažino kaip ugdymo įstaigą, turinčią stiprią geros mokyklos požymių raišką. Tai įgalino gimnaziją dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01–0001 „Kokybės krepšelis“. kuris suteikia galimybių įvairiomis formomis, būdais bei metodais siekti mokinių pasiekimų gerinimo.

Pandemija visiškai nesustabdė

Praėjusiais metais, gavusi finansavimą, gimnazija parengė veiklos tobulinimo planą mokinių pasiekimams gerinti, kuriuo siekiama patenkinti mokinių lūkesčius, didinti mokinių pažangą, gilinti mokytojų bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Nors pandemija Kokybės krepšelio numatytas veiklas pristabdė, kai kurias iš jų pavyko įgyvendinti. Viena iš veiklos tobulinimo plano, skirto mokinių pasiekimams gerinti, priemonių – praėjusių metų rugpjūčio 24–27 dienomis gimnazistams organizuota patyriminė stovykla, apjungusi matematikos, gamtos, informacinių technologijų bei socialinius mokslus. Patyriminės stovyklos vieta pasirinktas Kaunas, o tiksliau, Kauno Tvirtovės VII forto edukacijų centras.

Dvidešimt penki janoniečiai, tyrinėdami, eksperimentuodami, ieškodami ir atrasdami, kurdami ir bendradarbiaudami stovyklos metu ugdėsi tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Patyriminės stovyklos veiklos buvo suskirstytos į matematikos ir gamtos mokslų, biochemijos programas (veiklos, vykdytos Kauno Tvirtovės VII forto edukacijų centre); socialinių mokslų ir informacinių technologijų. Po užsiėmimų laboratorijose mokiniai domėjosi Kauno miesto istorija – pasidaliję į grupeles turėjo gyvai susipažinti ir parengti pristatymus apie europietiškas tradicijas Kauno architektūroje, Nemuno ir Neries įtaką Kauno miesto raidai, religines konfesijas bei jų įtaką Kauno miesto kultūrai, Laikinosios sostinės kultūros erdves (skonis, kvapas, vaizdas, knyga), apie įžymius tarpukario Lietuvos valstybės kūrėjus (veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus). Mokiniai kūrė filmukus, rengė užduotis programėle „Kahoot“ ir kt.

Tikslas – sudominti

Biochemijos programos kursas „Gamtos mokslų ekspertai“ buvo skirtas gimnazijos klasių moksleiviams, ketinantiems ateityje studijuoti gyvybės / sveikatos mokslus bei turintiems geras mokyklines žinias chemijos bei biologijos srityse. Kurso užduotys – praktiškai supažindinti moksleivius su mikrobiologijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, genetikos, biochemijos mokslų aktualijų pagrindais, motyvuoti mokinius rinktis universitetines studijas gyvybės mokslų srityje bei ugdyti būsimus gyvybės mokslų mokslininkus.

Biochemijos mokslų grupėje janoniečiai turėjo galimybę ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir dirbti laboratorijoje, susipažinti su joje vyraujančia tvarka, naudotis mikroskopais. Anot abiturientės Urtės Stanelytės, dauguma stovyklos pedagogų buvo dar besimokantys studentai, kurie išsamiai papasakojo apie biochemijos mokslų subtilybes, atskleidė savo kelią į išsvajotą profesiją bei įrodė, jog mokslas gali būti įdomus ir pasiekiamas kiekvienam, kuris turi noro ir ryžto. Kartu su gimnazistais gamtos mokslų žinias turtino chemijos mokytoja Birutė Virketienė ir biologijos mokytoja Danguolė Vaičekauskienė.

Gilinosi į biochemijos mokslų subtilybes

Pirmoji diena buvo skirta pipetavimo pradžiamoksliui, praktiškai gimnazistai atliko pirmąjį DNR skyrimą iš banano.

Antrąją dieną vyko vienas iš gimnazistams įdomiausių laboratorinių bandymų – kraujo grupės tyrimas: mokytasi nustatyti kraujo grupes pagal AB0 ir Rh sistemas. Stovyklautojai netgi turėjo galimybę nusistatyti savo kraujo grupę. Tą pačią dieną – ir DNR skyrimas, mikroskopavimo paskaitos bei praktiniai užsiėmimai.

Trečiają dieną praktiškai išbandyta ir stebėta Jodo laikrodžio reakcija, eksperimentas, demonstruojantis cheminės kinetikos veiksmus, gilintasi į baltymų sandarą, spektrofotometriją, M&M’s spalvinių pigmentų elektroforezę.

Ketvirtąją dieną buvo tirta PGR reakcija, kurios metu nustatomas tikslus ligos sukėlėjas, kai kraujyje dar nėra antikūnų bei elektroforezę – krūvį turinčių molekulių judėjimą elektriniame lauke.

„Įvairių eksperimentų buvo daugybė. Stovykla leido į gamtos mokslus pažvelgti iš kitos pusės. Mokykloje viskas atrodo paremta formulėmis, teorija, įvairiomis lentelėmis. Taip, tai yra būtina ir itin svarbu, tačiau laikas ir aplinkos veiksniai norimiems rezultatams turi taip pat didelę įtaką. Šią stovyklą siūlytume visiems, kurie nori išmokti ir sužinoti naujų dalykų, ne vien tiems, kurie jau ir taip domisi gamtos mokslais. Minėtos veiklos leidžia į mokslą pažvelgti iš praktinės pusės, būti aktyviais dalyviais, o ne vien tik stebėtojais“, – stovyklos įspūdžiais dalijosi III d klasės mokinės Viktorija Daktariūnaitė ir Ugnė Glušniovaitė.

Kurso „Gamtos mokslų ekspertai“ metu buvo gilinamos chemijos ir matematikos žinios. Teoriškai ir praktiškai laboratorijoje mokytasi gebėti atskirti bazes, rūgštis, oksidus ir druskas pagal cheminę formulę, užrašyti ir išlyginti vykusios cheminės reakcijos lygtį.

Pagrindinės laboratorinės operacijos, tokios, kaip titravimas, spektrofotometrija, organinė sintezė, distiliavimo procesas, PAM ir muilo gamyba, neorganinių pigmentų sintezė – tai tik nedidelė dalis bandymų, kuriuos stovyklautojai atliko, užrašinėjo formules ir lygtis bei mokėsi išsamiai paaiškinti.

Matematikos edukacinių programų metu mokiniai tyrinėjo matematikos vingrybes, išbandydami loginio mąstymo galias bei atlikdami įvairias kūrybines užduotis. Čia jaunieji matematikai išmoko naudotis skaičiavimo mašinėlės pirmtaku Abakusu, susipažino su geometrijos tėvu vadinamu Euklidu, aiškinosi romėniškais skaičiais apgaubtas paslaptis, sužinojo, kaip matuoti ilgį, tūrį, masę, laiką ir temperatūrą, gamino dar nematytas erdvines figūras, mokėsi įvairius šifravimo būdus bei sužinojo ar praplėtė savo žinias apie matematinius grafus.

„Kelionė laiku“ – į kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas

Socialinių mokslų patyriminio ugdymo stovykloje „Kelionė laiku“ I – III klasių gimnazistai, taikant probleminį, tyrinėjimu grindžiamą mokymą(si), lavino kūrybiškumą, mokėsi spręsti problemas, analizuoti, sužinojo, kodėl svarbu ugdytis kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti bei emocinį intelektą. Mokytasi savarankiškai mokytis, planuoti laiką, dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais, pritaikyti žinias praktikoje, dirbti ir grupėje, ir savarankiškai.

Siektini rezultatai buvo: pagilinti darbo su šaltiniais ir žemėlapiu įgūdžius; sustiprinta dalykinė integracija – pilietinis ugdymas, istorija, informacinės technologijos, menai, tikyba, geografija; išlaisvintas smalsumas ir vaizduotė, drąsa veikti, nebijojimas klysti ir patirčių apmąstymas; sukurtas video ciklas ,,Kelionė laiku“, „Kahoot“ žaidimai iliustruos istorijos, geografijos, tikybos pamokas I-IV klasėse (istorijos tema: Tarpukario Lietuva, tikyba – religijos Lietuvoje, geografija – Lietuvos upės ir miestai); sukurtas internetinis žurnalas ,, Kelionė laiku“ – patyriminio ugdymo stovyklos pristatymas bendruomenei; dalyvių interviu gimnazijos laikraštyje – refleksija – apibendrinimas.

Kauną išvaikščiojo skersai išilgai

Prasmingam laikui vakarais, pasiskirstę į komandas, gimnazistai vykdė gimnazijos istorijos mokytojos Kristinos Murauskienės parengtas veiklas Kauno miesto architektūrai, kultūrai ,istorijai ir geografijai pažinti.

Atlikti teminiai tyrimai: Nemuno ir Neries įtaką Kauno miesto raidai (tyrimo objektai – tiltai, prieplaukos, laivai, kiti upių statiniai); Daugiakultūrinis Kaunas. Religinės konfesijos, jų įtaka Kauno miesto kultūrai (tyrimo objektas – maldos namai); Kaunas- miestas tvirtovė (tyrimo objektas – devyni Kauno fortai); ,,Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus“ (tyrimo objektas- Vasario 16-osios akto signatarai ir jų įamžinimas Kaune); Europietiškos tradicijos Kauno architektūroje (tyrimo objektas – Kauno senamiesčio architektūra); Laikinosios sostinės kultūros erdvė: skonis, kvapas, vaizdas, knyga (tyrimo objektas- tarpukario Kauno skonis, mada, knygynai, knygos).

Atliekant tyrimus išvaikščiotos Kauno gatvės ir gatvelės, aplankyta ir filmuota tiltai ir aikštės, prieplaukos, žymiausi architektūriniai pastatai, objektai, maldos namai, kartu analizuojant Lietuvos laikinosios sostinės daugiakultūrinę erdvę, religines konfesijas.

Surinkta išsami medžiaga ir apie Kauno fortų istoriją nuo jų pastatymo 19 amžiaus pabaigoje iki šių dienų, daugiau dėmesio skiriant stovyklavietei, Kauno tvirtovės VII fortui, – būtent jame įsikūrusi gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla. Visa stovyklautojų surinkta informacija, patirtis, išmoktos pamokos, įspūdžiai, sugulė jų pačių nufilmuotoje medžiagoje ir specialiai parengtose skaidrėse.

Džiaugėsi patirtimi

Grįžę gimnazistai džiaugėsi įdomiai ir prasmingai praleidę laiką, sužinoję ir praktiškai išbandę daug naujų dalykų.

„Buvo labai smagu, sužinojau ne tik naujų dalykų gamtos mokslų srityje, bet ir susipažinau su Kauno miestu bei jo istorija, – dalijosi įspūdžiais III a klasės mokinė Agnė Urbonaitė.

Jai antrino kitas trečiokas Jūris Dabašinskas: „Šioje stovykloje sužinojau apie įvairius erdvinius kūnus, kodavimo sistemas, chemines reakcijas ir daugelį kitų įdomių dalykų. Labai įdomi buvo istorijos mokytojos paskirta užduotis, kurią mūsų komanda vykdė po užsiėmimų laboratorijoje. Patyriau daug įvairių dalykų, apie kuriuos anksčiau nė nebuvau girdėjęs, tad norėčiau padėkoti mokyklos administracijai, mus lydėjusiems mokytojams už suteiktą galimybę joje dalyvauti“.

Vilija Vitkauskaitė, III b klasės mokinė, džiaugėsi, jog mokymosi metu kylantys iššūkiai padėjo geriau pažinti save: atskleidė mąstymą, elgesį, gebėjimą valdyti emocijas, priimti sprendimus, skatino kritiškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų bei ugdyti bendravimo įgūdžius.