Partizanų istoriją tyrinėjo stovykloje

Eg­lės ČE­BA­TO­RIE­NĖS nuo­tr.
Pro­fe­so­rius dr. Vy­kin­tas Vait­ke­vi­čius prie Le­ge­čių (Rad­vi­liš­kio r.) miš­ko že­mi­nės.
Pa­šuš­vy­je (Rad­vi­liš­kio r.) de­vin­tą kar­tą vy­ko pi­lie­ti­nė jau­ni­mo va­sa­ros sto­vyk­la "Lais­vės ko­vų at­min­tis", skir­ta pa­žin­ti ir iš­sau­go­ti Lie­tu­vos lais­vės ko­vų is­to­ri­ją. Vie­nas iš sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­rių pro­fe­so­rius dr. Vy­kin­tas Vait­ke­vi­čius sa­ko, kad sto­vyk­la Pa­šuš­vy­je bu­vo pa­sku­ti­nė: ki­tais me­tais kel­sis į ki­tos par­ti­za­nų apy­gar­dos vie­tą.

In­ten­sy­vi pro­gra­ma

Pi­lie­ti­nė jau­ni­mo va­sa­ros sto­vyk­la "Lais­vės ko­vų at­min­tis" vy­ko sa­vai­tę. Pa­sak V. Vait­ke­vi­čiaus, sto­vyk­lo­je da­ly­va­vo 32 da­ly­viai iš vi­sos Lie­tu­vos, pri­si­jun­gė ir mer­gi­na iš Či­ka­gos. Jau­niau­sia, dvy­li­kos me­tų, sto­vyk­lau­to­ja at­vy­ko su ma­ma – kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­re.

Pra­ne­ši­mus sto­vyk­lo­je skai­tė dr. Ge­di­mi­nas Pet­raus­kas, pro­f. dr. V. Vait­ke­vi­čius, dr. Ma­rius Ėmu­žis, dokt. Da­rius Ind­ri­šio­nis, dokt. Žil­vi­nas Mont­vy­das, Ie­va Ši­ma­naus­kai­tė, pro­f. dr. Val­das Ra­ku­tis, doc. dr. Hek­to­ras Vit­kus, dr. Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas.

M. Ėmu­žio pa­skai­ta "Mo­ni­kos Alū­zai­tės-Al­do­nos ko­vų ir erš­kė­čių ke­liu" bu­vo skir­ta iš Žel­vių (Kel­mės r.) ki­lu­siai par­ti­za­nei M. Alū­zai­tei-Ku­li­čaus­kie­nei (mi­rė 1997 me­tais Už­ven­ty­je).

M. Ku­li­čaus­kie­nė 1996 me­tais iš­lei­do kny­gą "Erš­kė­čių ke­liu" apie Že­mai­ti­jos par­ti­za­nų ko­vas.

Sto­vyk­los "Lais­vės ko­vų at­min­tis" me­tu bu­vo at­lik­ta ir ke­le­tas ar­cheo­lo­gi­nių žval­go­mų­jų ty­ri­mų, jiems va­do­va­vo G. Pet­raus­kas.

Le­ge­čių miš­ke ty­rė­jai jau bu­vo dir­bę ir per­nai. Ši vie­ta pa­žy­mė­ta skau­džia iš­da­vys­te: 1948 me­tų ko­vo 29 die­ną žu­vo Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos Lie­tu­vos Ža­lio­sios (bu­vu­sios At­ža­ly­no) rink­ti­nės Mar­gio ra­jo­no ir Ei­mu­čio da­li­nio va­do­vy­bė bei ki­ti lais­vės ko­vo­to­jai.

At­lik­ti žval­gy­mai ir Pra­vir­šu­lio ty­re­ly­je. Ra­di­niai: kul­kos, tū­tos, šo­vi­niai, sa­gos.

Atok­vė­pio mi­nu­tė­mis sto­vyk­lau­to­jams V. Vait­ke­vi­čius skai­tė par­ti­za­nų laiš­kus.

"Laiš­kai lei­džia pa­jaus­ti sie­los gi­lu­mą, kuo par­ti­za­nai gy­ve­no, kaip gy­ve­no, nes die­no­raš­čių nė­ra daug, ki­tos ga­li­my­bės pa­žvelg­ti į vi­dų ne­tu­ri­me", – sa­ko pro­fe­so­rius.

Sto­vyk­los da­ly­viai ke­lia­vo į par­ti­za­nų rė­mė­jų Elž­bie­tos ir Sta­nis­lo­vo Sa­jų so­dy­bą Ba­lan­diš­ky­je, į An­ta­ni­nos ir Sta­nis­lo­vo so­dy­bą Mi­nai­čiuo­se, lan­kė lais­vės ko­vo­to­jų žū­ties vie­tas, rė­mė­jų ka­pus, bu­vo nu­vy­kę į Ra­sei­nių kraš­to is­to­ri­jos mu­zie­jų.

Sto­vyk­lo­je vei­kė kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės "At­kurk is­to­ri­ją sa­vo­mis ran­ko­mis", vy­ko tau­ti­nių dai­nų ir šo­kių va­ka­ras. De­vin­to­ji sto­vyk­la iš­si­sky­rė itin dai­nin­gais da­ly­viais.

Pa­sak V. Vait­ke­vi­čiaus, ši sto­vyk­la Pa­šuš­vy­je bu­vo pa­sku­ti­nė. Ki­tais me­tais, pla­nuo­ja­ma, ji kel­sis į ki­tą vie­tą, kei­sis ir for­ma­tas.

"Tai bus ke­liau­jan­ti sto­vyk­la. Grei­čiau­siai ke­liau­si­me po de­vy­nias apy­gar­das. Pri­si­kė­li­mo apy­gar­do­je jau bu­vo­me, ko ge­ro, vyk­si­me ar­ba į Že­mai­čių (tai reikš­tų, kad neiš­va­žiuo­tu­me iš Šiau­lių ap­skri­ties), ar­ba į Kęs­tu­čio apy­gar­dą, ku­ri ir­gi ša­lia", – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Iš­leis kny­gą

Šiuo me­tu V. Vait­ke­vi­čius su dr. Ais­te Pet­raus­kie­ne bai­gia reng­ti kny­gą "Lie­tu­vos par­ti­za­nų vals­ty­bė".

"Kny­ga skir­ta vi­suo­me­nei: nuo jau­no iki vy­riau­sio am­žiaus skai­ty­to­jo. Pa­sa­ko­ji­mas tu­rė­tų at­skleis­ti, kaip par­ti­za­nai pa­siau­ko­da­mi, žū­da­mi su­kū­rė vie­nin­gą Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­dį ir pa­sie­kė, ko ge­ro, pa­čią reikš­min­giau­sią per­ga­lę pa­si­ra­šy­da­mi 1949 me­tų Va­sa­rio 16-osios dek­la­ra­ci­ją", – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Kny­gą su­da­rys 50 sky­rių, jie bus gau­siai iliust­ruo­ti nuo­trau­ko­mis, sche­mo­mis, že­mė­la­piais.

Is­to­ri­kai at­skleis, kaip at­ro­dė po­grin­džio vals­ty­bė itin sun­kio­mis są­ly­go­mis.

"Iš epi­zo­dų dė­lio­ja­si įdo­mus pa­sa­ko­ji­mas. Pog­rin­džio vals­ty­bės so­li­du­mą pa­brė­žia dip­lo­ma­ti­niai ry­šiai. Par­ti­za­nai ne­bu­vo "pli­ki" ko­vo­to­jai, jie ga­li bū­ti pa­grįs­tai va­di­na­mi vals­ty­bi­nin­kais. Jie gal­vo­jo, už ko­kią Lie­tu­vą ko­vo­ja, ko­kia ji bus, kai tik at­si­ras są­ly­gos su­kil­ti: kai ateis vie­na iš di­džių­jų pa­sau­lio jė­gų ar­ba są­jun­gi­nin­kai. 1950 me­tų pa­bai­go­je vy­ko ka­ras Ko­rė­jo­je. Vėl bu­vo pa­ki­li­mas, par­ti­za­nų veiks­mai bu­vo rim­tai de­ri­na­mi", – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Kny­ga "Lie­tu­vos par­ti­za­nų vals­ty­bė" tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti me­tų pa­bai­go­je.